Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas, susipažinęs su E. V. pareiškimu privataus kaltinimo tvarka, kuriuo prašoma pradėti baudžiamosios bylos procesą (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos A. S. atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme 2014 m. balandžio 24 d. buvo gautas E. V. pareiškimas, kuriuo pastarasis prašė pradėti baudžiamąjį procesą prokurorei A. S. už tai, kad jį įžeidė patyčiomis iš jo pavardės.

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi E. V. pareiškimą perdavė pagal teismingumą Šiaulių apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Pažymima, kad privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) XXX skyriaus nuostatos. Šių kategorijų bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimą palaiko privatus kaltintojas. Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tas, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (BPK 7 straipsnis) bei teisė į gynybą (BPK 10 straipsnis). Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir, atitinkamai, turėti galimybę gintis nuo kaltinimų. Kaltinimas turi būti suformuotas tinkamai, o pačiame skunde turi būti nurodyti kaltinimus patvirtinantys konkretūs ir aiškūs bylos duomenys. Be to, pažymėtina, kad teismas nėra aktyvus proceso dalyvis renkant įrodymus ir jis negali būti įpareigojamas pats savo iniciatyva rinkti įrodymus. BPK 412 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas nukentėjusiojo skundo privataus kaltinimo tvarka turinys, o minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

BPK 412 straipsnio 2 dalyje išdėstyti skundui ar pareiškimui privataus kaltinimo tvarka keliami reikalavimai: jame turi būti nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, duomenys, patvirtinantys pareiškime išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamosios vietos.

E. V. pareiškime nurodė, kad prokurorė A. S. jį įžeidė dokumente, t. y. lydraštyje Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jis prideda prie pareiškimo, pasityčiodama iš jo pavardės. Tačiau iš E. V. pateikto lydraščio akivaizdu, kad jame užfiksuoti duomenys minėto pareiškėjo teiginio nepatvirtina. Jokių kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima manyti, kad E. V. atžvilgiu galėjo būti padaryta BK 155 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, pastarasis nepateikė. Kaip jau minėta, pareiškėjas pats privalo pateikti tokį skundą, iš kurio nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo galėtų suprasti, kuo jis yra kaltinamas ir kuo kaltinimas grindžiamas. Šiuo atveju akivaizdu, kad E. V. nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo pareiškime nurodytą aplinkybę, todėl E. V. pareiškimas vertinamas kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų ir jam grąžinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, 412¹ straipsniu,

nutaria:

E. V. pareiškimo dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos A. S. atžvilgiu nepriimti, pareiškimą grąžinti E. V.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.