Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir D. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p. – laisvės atėmimu 14 metų. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., šią bausmę subendrinus su 2013 m. rugpjūčio 1 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, t. y. nesumokėta 242,86 Lt (70,34 Eur) bauda, galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 14 metų ir 242,86 Lt (70,34 Eur) bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. lapkričio 4 d.

Iš nuteistojo J. M. priteista 13 399,46 Lt (3 880,75 Eur) turtinės ir 80 000 Lt (23 169,60 Eur) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. K., kiekvienam po 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems V. K. ir D. Z.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nuteistas už tai, kad itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė V. K. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

J. M., 2013 m. rugsėjo 26 d., apie 1 val. – 2 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą pagrobti svetimą UAB „Alivdara“ priklausantį turtą – taksi automobilį „D. L.“, v. n. (duomenys neskelbtini), paprašė, kad šio automobilio vairuotojas V. K. pavežtų jį iki (duomenys neskelbtini), kur, siekdamas užvaldyti automobilį, tyčia ranka sudavė ne mažiau tris kartus V. K. į galvą, taip padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies voke, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus dešiniame smilkinyje, tyčia dūrė peiliu 55 kartus į galvą, kaklą, pečius, dešinį žastą, nugarą, krūtinę, taip padarydamas aklas durtines pjautines žaizdas galvoje, kakle, pečiuose, dešiniame žaste, nugaroje, krūtinėje, kiauryminius durtinius pjautinius dešinės pusės krūtinės ląstos sužalojimus su dešinio plaučio pažeidimais, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į dešinę krūtinplėvės ertmę, nuo ko nukentėjusysis netrukus įvykio vietoje mirė, ir suvokdamas, kad tokiu veikimo būdu – daugybės sužalojimų dūriais padarymu sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias ir skausmą, užvaldė svetimą UAB „A“ priklausantį turtą – taksi automobilį „D. L.“, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 45 679 Lt (13 229,55 Eur). Tokiu būdu itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė V. K.

Nors teismas atsižvelgė į veikos pavojingumą visuomenei pobūdį ir laipsnį – nusikalstama veika priskirta labai sunkų smurtinių nusikaltimų kategorijai, jo asmenybę – praeityje yra teistas, nusikalstamą veika padarė neatlikęs paskirtos bausmės, t. y. pilnai nesumokėjęs paskirtos baudos, yra jauno amžiaus, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, į veikos padarymo aplinkybes bei pasekmes – jos neatstatomos bei jam paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, lygią sankcijos vidurkiui. Tačiau, apeliantų nuomone, teismas nevisiškai, neobjektyviai ir prieštaringai įvertino BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

J. M. nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos ir AB „KP“ pateiktos charakteristikos negali būti suteikiamas pranašumas prieš kitus byloje esančius įrodymus. Jo nuomone, kai žmogus yra izoliuotas nuo jam įprastos aplinkos ir poreikių, jis, būdamas streso būsenoje, stebimas tardymo izoliatoriaus administracijos darbuotojų, parodo savo tikrą charakterį ir polinkius. Darbovietėje atsikleidžia žmogaus gebėjimas bendrauti, dirbti kolektyve, taip pat, ar sugeba atlikti jam pavestas užduotis įvairiuose situacijose. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad jis neskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, pats paprašė būti perkeltas į Pravieniškių pataisos namų – atvirąją koloniją. Jis atsisakė kitų nuteistųjų subkultūros, jis pats pasiprašė į saviraiškos reabilitacijos ir darbo būrius. Jis neprašė teismo vadovautis BK 64 str. nauja redakcija. J. M. nuomone, visos išvardintos aplinkybės patvirtina, kad jis charakterizuojamas tik išimtinai teigiamai, atsiprašo ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad jis parodymus keitė, siekdamas įtakoti veikos kvalifikaciją. Jis nurodo, kad savo kaltę pripažino visiškai, 2013 m. rugsėjo 26 d. davė parodymus, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kurie sunkino jo teisinę padėtį. Jis labai sunkų smurtinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl sunku tiksliai viską prisiminti. Jis nurodo, kad prisiminimai susimaišo su kaltės, gėdos jausmu, todėl atskirti faktus nuo pasąmonės vaizdinių per daug sudėtinga.

Jo nuomone, nukentėjusieji klaidingai supranta BK 54 str. ir 41 str. bei BPK nuostatas. Tai patvirtina ir tai, kad jie nesutinka su jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nors jis 2013 m. rugsėjo 26 d. pirmos apklausos metu savo kaltę pripažino visiškai, labai gailisi, nenorėjo nužudyti nukentėjusiojo. Nusikalstamą veiką padarė spontaniškai.

Nuteistasis J. M. prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, o nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti.

Teismo posėdyje nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir D. Z. atstovė prašo nukentėjusiųjų apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nukentėjusiųjų apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistasis J. M. prašo nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti. Gynėjas prašo nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir D. Z. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Nukentėjusieji A. K., V. K. ir D. Z. apeliaciniame skunde neginčija teismo išvadų dėl nuteistojo J. M. kaltės, įrodymų įvertinimo, taip pat pripažintos įrodyta nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Apeliantai nesutinka tik su nuosprendžio dalimi dėl nuteistajam J. M. paskirtos bausmės dydžio, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p. Vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, teisėjų kolegija bylą ir priimto nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma nukentėjusiųjų A. K., V. K. ir D. Z. apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl nuteistajam J. M. paskirtos aiškiai per švelnios bausmės. Tačiau, teisėjų kolegija, nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p.

Pagal galiojančią teisminę praktiką teismas skirdamas bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 129 str. 2 d. turi vadovautis bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) ir kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis bei atsižvelgti į tai, kad nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, sukeliantis negrįžtamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei.

BK 54 str. numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 str. 2 d. numatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 str. 1 d. numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi teismas, skirdamas bausmę ir siekdamas tinkamai taikyti baudžiamąjį įstatymą, turi vadovautis BK 54 str. ir 61 str. nuostatomis.

Nors pirmosios instancijos teismas skirdamas J. M. bausmę atsižvelgė į veikos pavojingumą visuomenei pobūdį ir laipsnį – nusikalstama veika priskirta labai sunkų smurtinių nusikaltimų kategorijai, jo asmenybę – praeityje yra teistas, nusikalstamą veika padarė neatlikęs paskirtos bausmės, tai yra pilnai nesumokėjęs paskirtos baudos, yra jauno amžiaus, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas išimtinai teigimai, į veikos padarymo aplinkybes bei pasekmes – jos neatstatomos, taip pat ir į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei jam, BK 54 str. 1 d., 2 d., 61 str. pagrindais, paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, lygią sankcijos vidurkiui. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam J. M. už nužudymą pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., nepakankamai atsižvelgė į aplinkybių, numatytų BK 54 str. 2 d., visumą, netinkamai vadovavosi BK 61 str. ir BK 41 str. nuostatomis, todėl paskyrė aiškiai per švelnią bausmę.

Pagal baudžiamąjį įstatymą visoms BK 54 str. 2 d. nurodytoms aplinkybėms, individualizuojant bausmę, skiriama vienoda teisinė reikšmė. BK 54 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad skiriant bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Teisminėje praktikoje nurodoma, kad vertindami konkretaus nužudymo pavojingumo laipsnį teismai turi nustatyti jį lemiančias aplinkybes ir į jas atsižvelgti skirdami bausmę. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį.

Pirmosios instancijos teismas J. M. nusikalstamą veiką įvertino kaip kvalifikuotą nužudymą ir nustatė du nužudymą kvalifikuojančius požymius, numatytus BK 129 str. 2 d. 6 p. ir 9 p. Jis itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų nužudė nukentėjusįjį V. K. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamai veikai panaudojo peilį, kuriuo intensyviai smūgiuodamas daugybinius (55 kartus) smūgius tyčia dūrė į gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvą, kaklą, veidą, krūtinę, taip pat ir į pečius, dešinį žastą, nugarą. Be to, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį parodo ir tai, kad nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas, padarytas dėl žemų paskatų – turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą ir suduodamas nukentėjusiajam 55 smūgius specialios paskirties peiliu (26,6 cm ilgio) į įvairias kūno vietas, tarp jų ir aštuonis smūgius į krūtinę, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimas buvo padarytas nuviliojus nukentėjusįjį į nuošalią vietą nakties metu, apie 1 val. – 2 val. Visos minėtos aplinkybės parodo nusikaltimo pavojingumo laipsnį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į kitas aplinkybes, numatytas BK 54 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., tai – nuteistasis J. M. labai sunkų nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. J. M. suprato, kad peiliu durdamas 55 kartus į V. K. gyvybiškai svarbias kūno vietas (galvą, kaklą, krūtinę), taip pat ir į kitas kūno vietas (pečius, dešinį žastą, nugarą) kėsina į jo gyvybę, numatė, jog gali atimti nukentėjusiajam gyvybę ir norėjo ją atimti. Pažymėtina, kad nuteistojo J. M. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrąžinamus padarinius – nukentėjusiojo V. K. mirtį. Šiuo nusikaltimu padaryta ypatinga žala nukentėjusiojo artimiesiems ir visuomenei. Kaip jau minėta, itin žiaurus dėl savanaudiškų paskatų nužudymas buvo padarytas dėl žemų paskatų.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, įvertino ir J. M. asmenybę (BK 54 str. 5 p.), tai – praeityje yra teistas, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs paskirtos bausmės, t. y. pilnai nesumokėjęs paskirtos baudos, jauno amžiaus, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas išimtinai teigimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal galiojančią teisminę praktiką labai sunkaus tyčinio nusikaltimo – nužudymo – padarymas jau savaime rodo ir jį padariusio asmens pavojingumą. Nors iš byloje esančių AB „Kaišiadorių paukštynas“ ir Kauno izoliatoriaus charakteristikų matyti, kad nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, tačiau ši aplinkybė negali neutralizuoti (ar sumenkinti) kitų aplinkybių, numatytų BK 54 str. 2 d., kurios jau buvo aptartos.

Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo J. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuteistasis pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nes faktinių aplinkybių pripažinimas teismų praktikoje laikoma prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, taip pat teismas nustatė ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nuteistasis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytos abi aplinkybės pagrįstai ir atmeta nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai nustatytos atsakomybės lengvinančios aplinkybės.

Priešingai, nei teigiama nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – J. M. prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nes faktinių veikos padarymo aplinkybių pripažinimas teismų praktikoje laikoma prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką. Pagal galiojančią teisminę praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nužudymą nustatomas tada, kai jis pripažįsta esmines nužudymo aplinkybes savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Teismai pripažįsta, kad asmuo prisipažino padaręs nužudymą ir tada, kai jis nepripažįsta dalies neesminių šio nusikaltimo padarymo aplinkybių arba neigia norą atimti gyvybę. Teismų praktikoje taip pat akcentuojamas ir nuoširdaus gailėjimosi santykis su prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, pabrėžiant, kad asmens prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nužudymo nustatomas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir kt. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis J. M. nuo pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės neneigė, ją pripažino iš dalies, teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai, taip pat pripažino esmines faktines aplinkybes. Jis savo parodymais patvirtino, kad peiliu dūrė į nukentėjusiajam į kaklą ir kitas kūno vietas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra liudytojų, mačiusių nusikaltimo įvykį, ir V. K. nužudymo aplinkybes teismas nustatė didžiąja dalimi remiantis būtent nuteistojo J. M. parodymais. Nors nuteistasis iki nusikaltimo padarymo dirbo, tačiau iš karto po jo buvo suimtas, todėl neturėjo galimybės atlyginti padarytos žalos. Savo gailestį, išgyvenimus dėl nusikaltimo išreiškė parodymų metu, teisme, taip pat ir pateiktame atsikirtime. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p. Kaip jau minėta, šioje byloje teismas nustatė vieną nuteistojo J. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir viena jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Tačiau įvertinus tai, kad nuteistasis nužudymą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kolegijos nuomone, nusveria jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Pagal baudžiamąjį įstatymą visoms BK 54 str. 2 d. nurodytoms aplinkybėms, individualizuojant bausmę, skiriama vienoda teisinė reikšmė, todėl J. M. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio, ypač žiauraus dėl savanaudiškų paskatų nusikaltimo padarymo mechanizmo ir būdo, negrįžtamų padarinių, tiesioginės tyčios ir žemų paskatų, t. y. aplinkybių, numatytų BK 54 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p., negali neutralizuoti (ar sumenkinti) teigiama nuteistojo asmenybė (BK 54 str. 2 d. 5 p.). Kita vertus, šios aplinkybės atitinkamai atskleidžia ir nuteistojo J. M. asmenybę. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, numatytas BK 54 str. 2 d. ir paskyrė nuteistajam J. M. aiškiai per švelnią bausmę.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Pažymėtina ir tai, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę nuteistajam (BK 41 str. 2 d. 5 p.) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, nuteistojo asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir nuteistojo, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, nuteistojo asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, bausmę skirdamas J. M., netinkamai taikė BK 54 str. 2 d., 41 str., 61 str. nuostatas, nepakankamai įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, paskyrė nuteistajam aiškiai per švelnią bausmę.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam J. M. paskirtos bausmės pakeisti.

Nuteistajam J. M. pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p. paskirti bausmę laisvės atėmimą 16 (šešiolikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., prie šios bausmės pridėti visą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatliktą dalį, t. y. 242,86 Lt (70,34 Eur), ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam J. M. paskirti laisvės atėmimą 16 (šešiolikai) metų ir 242,86 Lt (70,34 Eur) baudą, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.