Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-05-20 · Civilinė byla Nr. e2A-222-278/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-20
Bylos Nr.
e2A-222-278/2020
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00584-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė
Ieškovas
B. R.
Atsakovas
Anykščių
Trečiasis asmuo
E. V.
Civilinė byla Nr. e2A-222-278/2020Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00584-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Sankauskaitės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. R. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4062-786/2019 pagal ieškovo B. R. ieškinį atsakovei Anykščių kredito unijai, trečiajam asmeniui E. V. dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas B. R. CK 6.6 straipsnio 1 dalies pagrindu, prašė teismo nuginčyti ir pripažinti negaliojančia ab initio trečiojo asmens E. V. ir atsakovės Anykščių kredito unijos (duomenys neskelbtini) sudarytos sutartinio įkeitimo sutarties 4.5 papunktį; nepatenkinus šio reikalavimo - pripažinti trečiojo asmens ir atsakovės (duomenys neskelbtini) sudarytos sutartinio įkeitimo sutarties 4.5. papunktį prieštaraujančiu imperatyviai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.930¹ straipsnio nuostatai ir dėl to niekinį bei negaliojantį; taikyti restituciją ir iš atsakovės priteisti jo naudai 10 961,89 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2014-10-30 giminaitei E. V. paskolino 60 000 Lt (17 377,20 Eur) ir 4 350 Eur, iš viso 21 727,20 Eur. E. V. skolos negrąžino, todėl jis kreipėsi į teismą ir Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018-04-25 preliminariu sprendimu Nr. e2-2959-913/2018 ieškinys buvo patenkintas, išduotas vykdomasis raštas, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui. Teigė, kad antstolis išieškojo iš E. V. 10 961,89 Eur, tačiau 2018 m. gruodžio pabaigoje informavo jį, kad Anykščių kredito unija pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo ginčija minėtų piniginių sumų išieškojimą jo naudai. Nurodė, kad E. V. ir Anykščių kredito unija (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį ir sutartinio įkeitimo sutartį, pagal kurią Anykščių kredito unija suteikė E. V. 120 500 Eur paskolą, kurią užtikrindama, E. V. įkeitė kilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė 216 129,50 Eur, kartu įkeitė ir pinigines lėšas ir būsimas pinigines įplaukas į jos asmeninę sąskaitą, kurių bendra suma – 26 316,50 Eur. Tvirtino, kad atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos įkeitimo sutarties 4.5 papunktis pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismas Anykščių rūmų 2019-11-05 sprendimu ieškinį atmetė ir atsakovės naudai iš ieškovo B. R. priteisė 890 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 5,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

4. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo E. V. 2014-10-30 išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo besąlygiškai 2015-12-31 sumokėti ieškovui 21 727,20 Eur. Konstatavo, kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018-04-25 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2959-913/2018 buvo patenkintas ieškovo B. R. ieškinys ir iš E. V. priteista skola pagal išduotą vekselį. Sprendė, kad ieškovas tapo trečiojo asmens E. V. kreditoriumi, todėl per visą reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį jis galėjo reikšti actio Pauliana ieškinį, ginčydamas skolininko sudarytus sandorius.

5. Nustatė, kad atsakovė Anykščių kredito unija ir trečiasis asmuo E. V. (duomenys neskelbtini) pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią trečiajam asmeniui buvo išduota 120 500 Eur paskola, kurios grąžinimo užtikrinimui (duomenys neskelbtini) pasirašytas sutartinis įkeitimas, bendrai 216 129,50 Eur turto vertei, kuriuo įkeistas kilnojamas turtas ir esamos bei būsimos piniginės lėšos (4.5 punktas).

6. Teismas pažymėjo, kad sandorio sudarymo metu E. V. priklausantis turtas nebuvo areštuotas, jos vardu registruotas žemės sklypas – 5.2097 ha, prisiimtus įsipareigojimus vykdė, vykdė ūkinę veiklą, tai yra, turėjo galimybę atsiskaityti su kreditoriais ir buvo moki. Sprendė, kad sudarius ginčo sandorį dėl esamų ir būsimų piniginių lėšų įkeitimo (4.5 punktas), trečiojo asmens mokumas nepakito bei darė išvadą, kad ieškovo argumentas, jog jam neliko galimybių nukreipti išieškojimą į trečiojo asmens turtą ir patenkinti savo reikalavimą, yra nepagrįstas.

7. Pažymėjo, kad actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams. Nurodė, kad atsakovas 2015-12-08 E. V. suteikė paskolą, todėl, kaip paskolos užtikrinimo priemonė, buvo pasirašytas sutartinis įkeitimas, kurį patvirtino notaras, kas yra įprastinis susitarimas, užtikrinant prievolių vykdymą.

8. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos nėra. Konstatavo, kad atsakovui nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, kad ginčijamas sutartinio įkeitimo 4.5 punktas pažeis kitų trečiojo asmens kreditorių teises. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo neginčijo, jog ji yra skolinga ieškovui, skolą pripažįsta ir žada ieškovui ją grąžinti.

9. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad trečiasis asmuo 2014-10-30 išdavė vekselį, kurio įvykdymo terminas 2015-12-31, o sutartinis įkeitimas sudarytas 2015-05-11; kad E. V. pagrindinę sutartį, dėl kurios buvo sudarytas sutartinis įkeitimas, vykdo gera valia; vekselis vykdyti pateiktas nebuvo ir nebuvo kreiptasi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, o ieškovo ieškinys patenkintas 2018-04-25 preliminariu sprendimu ir antstolės kontoroje vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš E. V. registruota tik 2018-06-22, sprendė, kad ieškovo teiginys, kad buvo pažeistas skolininko atsiskaitymų eiliškumas, yra nepagrįstas.

10. Pažymėjo, kad prieš sudarydamas sutartinį įkeitimą atsakovas patikrino trečiojo asmens turimus įsipareigojimus ir negalėjo numatyti kas bus ateityje. Nurodė, kad trečiasis asmuo verčiasi ūkine veikla, turi turto ir ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad E. V. neturės pakankamai lėšų ar turto atsiskaityti su kreditoriumi. Konstatavo, kad išieškotos lėšos į trečiojo asmens sąskaitą buvo grąžintos vykdant teismo nutartį, nes antstolė pažeidė CPK 675 straipsnio 5 dalyje ir 747 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus.

11. Sprendė, kad ieškovas nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino ir darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog faktas apie ginčo įkeitimo sutarties 4.5 papunktį ieškovui B. R. tapo žinomas gavus antstolės 2019-01-03 pranešimą. Konstatavo, kad, neįrodžius visų actio Pauliana taikymo sąlygų, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo ir trečiojo asmens sudaryto sandorio 4.5 papunktį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas B. R. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-11-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad sutartimi nebuvo pažeisti jo interesai, nes pagal kasacinio teismo praktiką nėra būtina nustatyti skolininko nemokumo, kad būtų galima taikyti actio Pauliana ieškinio sąlygas. Tvirtina, kad ginčijama sutartimi trečiasis asmuo, gavęs paskolą iš atsakovo, įkeitė turtą ženkliai didesnei vertei, nei buvo paimtos paskolos vertė.

14. Teigia, kad neginčijo trečiojo asmens teisės skolintis iš atsakovo, įkeisti savo turtą ir sutartį ginčija tik ta apimtimi, kiek trečiasis asmuo atsakovui įkeitė ne tik savo turtą (praktiškai visą), kurio vertė ženkliai viršijo gautos paskolos vertę, bet dar papildomai įkeitė įplaukas į sąskaitą, kas reiškia, kad atsakovui buvo suteikta pirmenybės teisė prieš kitus kreditorius, įskaitant ir jį, gauti savo reikalavimo patenkinimą ne tik iš trečiojo asmens turto, bet ir iš trečiojo asmens pajamų. Tvirtina, kad šios aplinkybės aiškiai rodo, jog jis, kaip ir kiti trečiojo asmens kreditoriai, nebeturėjo jokios galimybės gauti savo reikalavimo teisės patenkinimo nei iš trečiojo asmens turto, nei iš jo gaunamų pajamų.

15. Nesutinka su teismo išvadomis, kad atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta ginčo sutartis atitiko įprastinę atsakovo verslo praktiką, o atsakovas ėmėsi veiksmų ištirti trečiojo asmens mokumą. Nurodo, kad atsakovas, kaip profesionalus skolinimo rinkos dalyvis, neturi teisės sudarinėti sutarčių, kurios pažeistų kitų atsakovo skolininko kreditorių interesus. Tvirtina, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti atsakovą žinojus, kad ginčo sutartis pažeis kitų trečiojo asmens kreditorių teises ir teisėtus interesus, arba bent jau privalėjo apie tai žinoti, nes iš byloje pateiktos Creditinfo ataskaitos apie trečiojo asmens mokumą matyti, kad sutarties sudarymo metu E. V. turėjo eilę įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kas rodo, kad trečiasis asmuo turėjo mokumo problemų. Nurodo, kad teismas šios aplinkybės neįvertino bei nevertino, kad atsakovas trečiojo asmens mokumą pasitikrino tik vienoje duomenų bazėje, nors pats aiškiai nurodė, kad yra dvi duomenų bazės, kuriose atsakovas, kaip kredito įstaiga, privalo pasitikrinti asmens mokumą.

16. Apeliantas tvirtina, kad atsakovas nepasidomėjęs ar trečiasis asmuo ginčo sutarties sudarymo metu turi kitų kreditorių, buvo nesąžiningas, o trečiojo asmens nesąžiningumą, sudarant ginčo sutartį įrodo tai, kad žinodama apie skolą jam, šios informacijos nenurodė atsakovui.

17. Teigia, kad teismo teiginiai, jog trečiasis asmuo verčiasi ūkine veikla, turi turto ir ketina skolą jam grąžinti yra nepagrįsti, nes E. V. vengia vykdyti savo prievolę jam, o turimas turtas yra įkeistas kitiems kreditoriams.

Atsiliepimas

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Anykščių kredito unija prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti 650 Eur bylinėjimosi išlaidas.

19. Nurodo, kad nors teismas darė išvadą, kad ieškovas nepraleido 1 metų ieškinio senaties, su šia išvada nesutinka, nes ieškovas apie sudarytą ginčo sandorį galėjo sužinoti 2018 m. gegužės mėnesio pradžioje, 2018-05-02 antstolės kontoroje užregistravus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trečiojo asmens E. V. turtui pagal Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018-04-25 nutartį.

20. Teigia, kad apeliantas deklaratyviai, nesant jokių įrodymų byloje, konstatuoja, kad ginčo sutartis pažeidė kitų kreditorių (įskaitant ir jo) interesus, nes byloje nėra duomenų, kad kiti kreditoriai reiškė kokias pretenzijas ar reikalavimus dėl ginčo sutarties sudarymo.

21. Atkreipia dėmesį, kad nuosekliai, viso proceso metu įrodinėjo, jog sudarytas sandoris niekaip nepažeidė ieškovo teisių, nes jis ginčijo ne visą įkeitimo sandorį, o tik įkeitimo sutarties 4.5 punktą, kuriuo trečiasis asmuo įkeitė lėšas, gaunamas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Įkeitimo sandoris yra akcesorinė (šalutinė) prievolė, susijusi su pagrindine, priklausanti nuo pagrindinės prievolės sukūrimo, turinio, pabaigos galiojimo. Teigia, kad galiojant pagrindinei prievolei (kredito sutarčiai) ir jos sąlygai dėl įkeitimo (kuri nėra nuginčyta), nebuvo teisinio pagrindo įkeitimo sandorio (ar jo dalies) nei ginčyti, nei vertinti kaip nepagrįstų privilegijų kreditoriui suteikimą. Sandorio sudarymo metu trečiasis asmuo buvo mokus ir ieškovas neįrodė, kad jam nelieka realios galimybės atgauti skolą.

22. Pažymi, kad ginčo sandorio sudarymo metu buvo sąžiningas ir laikėsi visų keliamų reikalavimų, nes prieš sudarant ginčo susitarimą prieinamomis ir teisėtomis priemonėmis patikrino trečiojo asmens turimus įsipareigojimus, turto areštus, o trečiasis asmuo pateikė informaciją ir duomenis apie turimus įsipareigojimus. Teigia, kad negali būti laikomas nesąžiningu, jei kai kuriuos duomenis apie turimus kreditorius, trečiasis asmuo nutylėjo. Tvirtina, kad įkeičiamas turtas – gautinos lėšos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros nebuvo areštuotos ar kitaip apribotos teisės dėl jų naudojimo, disponavimo ir valdymo, todėl tai pagrįstai leido manyti, kad trečiasis asmuo neturi kreditorių.

23. Byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad netikrino visų duomenų apie trečiojo asmens įsipareigojimus, Teigia, nors iš Creditinfo įrodymo matyti, kad E. V. nors ir turėjo skolų, jos buvo dengiamos. Pažymėti, kad apeliantas deklaratyviai nurodo, kad bankai nebeskolino trečiajam asmeniui ir tokios aplinkybės teismo nebuvo nagrinėjamos.

Šalies argumentai

24. Teigia, kad trečiasis asmuo turėjo paskolų Anykščių kredito unijoje ir baigiantis jų terminams, kaip apdairus ir protingas asmuo, pateikė prašymą refinansuoti visas turimas paskolas į vieną. Patenkinus prašymą, suteiktas naujas kreditas, kuris ir buvo užtikrintas ginčo įkeitimo sutartimi. Nurodo, kad toks trečiojo asmens veikimas negali būti laikomas nesąžiningu, jo sudarymo metu nebuvo teisinių kliūčių tokį sandorį sudaryti, be to, tai turėtų būti laikoma kaip trečiojo asmens teisinė pareiga įkeisti turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo B. R. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

26. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo E. V. 2014-10-30 išdavė ieškovui B. R. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo besąlygiškai 2015-12-31 sumokėti ieškovui 21 727,20 Eur. Skolos savalaikiai negrąžinus, Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018-04-25 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2959-913/2018 buvo tenkintas ieškovo B. R. ieškinys ir iš E. V. priteista skola pagal išduotą vekselį. Nustatyta, kad pagal minėtą sprendimą ieškovui buvo išduotas vykdomasis raštas, antstolės N. J. kontoroje 2018-05-02 užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo E. V. turtui, o 2018-08-22 - dėl 27 205,88 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo B. R. naudai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vykdant išieškojimą iš E. V., išieškota 10 961,89 Eur skola, 241,73 Eur būtinosios vykdymo išlaidos ir vykdymo išlaidos antstoliui. Be to, nustatyta, kad E. V. ir Anykščių kredito unija (duomenys neskelbtini) pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią E. V. išduota 120 500 Eur paskola, o įsipareigojimų užtikrinimui (duomenys neskelbtini) pasirašytas sutartinis įkeitimas, bendrai 216 129,50 Eur turto vertei, kuriuo įkeistas kilnojamas turtas ir esamos bei būsimos piniginės lėšos. Sutartinio įkeitimo 4.5 punktu susitarta, kad įkeičiamos piniginės lėšos ir būsimos piniginės įplaukos į paskolos gavėjos E. V. sąskaitą. Bylos duomenimis nustatyta, kad B. R. naudai antstolės išieškotos lėšos buvo grąžintos Anykščių kredito unijai, teismui patenkinus skundą dėl antstolio veiksmų.

27. Pareikštu ieškiniu B. R. siekia nuginčyti Anykščių kredito unijos ir E. V. (duomenys neskelbtini) sudaryto sutartinio įkeitimo sutarties 4.5 papunktį bei prašo taikyti restituciją. Ieškovas reikalavimą pareiškė dviem pagrindais, tai yra, dėl to, jog šis sandoris, pažeidė jo interesus, nes buvo įkeistos piniginės lėšos ir trečiasis asmuo neprivalėjo sudaryti ginčo sutarties, o sandorio šalys buvo nesąžiningos (CK 6.66 straipsnis) ir dėl to, kad sandoris, ieškovo teigimu, pažeidžia įstatymo imperatyvus (CK 6.930¹ straipsnis).

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto vieno iš kreditoriaus interesų gynimo būdų paskirtis yra ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; kt.). Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-02-21 nutartis, bylos Nr. 3K-3-201/2001; 2006-01-11 nutartis, bylos Nr. 3K-3-17/2006). Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, tai yra, nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be minėtų sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, tai yra, nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu.

29. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė visų actio Pauliana taikymo sąlygų - konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog sudarytas sandoris pažeidė kreditoriaus teises; sandoris nebuvo draudžiamas ir atitiko įprastą verslo praktiką bei sprendė nesant nustatytam atsakovo nesąžiningumui. Be to, nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie trečiojo asmens turimas lėšas, turtą, kurie patvirtintų, kad E. V. neturės pakankamai lėšų ar turto atsiskaityti su kreditoriumi. Konstatavo, kad ieškovo teiginys, jog buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, tai yra, skolininko atsiskaitymų eiliškumas, yra nepagrįstas.

30. Apelianto teigimu, E. V. ginčo sutartimi Anykščių kredito unijai įkeitė ne tik turimą turtą, kurio vertė ženkliai viršijo gautos paskolos vertę, bet papildomai įkeitė įplaukas į sąskaitą, kas reiškia, jog Anykščių kredito unijai buvo suteikta pirmenybės teisė prieš kitus kreditorius, įskaitant ir jį, gauti savo reikalavimo patenkinimą ne tik iš trečiojo asmens turto, kurio vertė ženkliai viršijo atsakovo suteiktos paskolos vertę, bet ir iš trečiojo asmens pajamų. Teigia, kad tai iš esmės nulėmė, jog jis neteko galimybės gauti savo reikalavimo teisės patenkinimo nei iš E. V. turto, nei iš gaunamų pajamų.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikoma, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nustatytiems faktams kvalifikuoti kaip kreditoriaus teisių pažeidimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015). Be to, kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas, nustačius aplinkybes, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kitaip kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditoriaus reikalavimo išieškojimą, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008), arba kai reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebeliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-706/2016). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kreditoriaus teisių pažeidimą išimtinai susiejo su skolininkės E. V. (ne)mokumu, tačiau visiškai nevertino kitų galimų kreditoriaus teisių pažeidimo būdų, ką pagrįstai apeliaciniame skunde akcentuoja apeliantas.

32. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcija nėra nustatyta, o Anykščių kredito unijai nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, kad ginčijamas sutartinio įkeitimo 4.5 punktas pažeis kitų trečiojo asmens kreditorių teises. Minėtą išvadą pirmosios instancijos teismas iš esmės darė atsižvelgęs į Anykščių kredito unijos pateiktus paaiškinimu, kad prieš sudarant ginčo sandorį buvo patikrinta informacija puslapyje Creditinfo apie E. V. turimus finansinius įsipareigojimus, informacija apie areštuoto turtą, be to, ginčo sandorį patvirtino notaras. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015). „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti“ aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat aiškinamas kaip nesąžiningas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2007). Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Iš byloje duotų trečiojo asmens E. V. parodymų matyti, kad ji apie skolą ieškovui B. R., Anykščių kredito unijos neinformavo, be to, iš duotų parodymų darytina išvada, kad atsakovas duomenų apie jos kreditorius ir nereikalavo. Pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens parodymus vertino Anykščių kredito unijos naudai, kaip paneigiančius atsakovo nesąžiningumą. Tačiau tokia teismo motyvacija negali būti laikoma pakankama, nes trečiasis asmuo pripažįsta neatskleidusi visų duomenų apie kreditorius, todėl darytina išvada, kad nėra išsamiai ištirtos aplinkybės dėl Anykščių kredito unijos sąžiningumo, ginčijamo sandorio sudarymo metu, tai yra, nepaneigti apelianto teiginiai dėl atsakovo tinkamo bei įstatymo reikalavimus atitinkančio E. V. mokumo įvertinimo, apie kurį išsamių duomenų byloje nėra. Be to, E. V. sąžiningumas bei elgesys kreditoriaus atžvilgiu, sudarant ginčo sandorį, pirmosios instancijos teismo iš esmės vertintas nebuvo, nors šios aplinkybės sudaro actio Pauliana ieškinio pagrindą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šią aplinkybę nulėmė tai, kad, atsižvelgiant į ieškinio suformulavimą, pirmosios instancijos teismas faktiškai galimai netinkamai identifikavo šalis actio Pauliana ieškinio prasme bei objektyviai negalėjo išsiaiškinti ginčo sandorio sudarymo aplinkybių, nes nesąžiningumo kriterijus faktiškai buvo vertinamas tik atsakovo Anykščių kredito unijos atžvilgiu.

33. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Taigi, iš pirmiau aptartų aplinkybių akivaizdu, kad actio Pauliana ieškiniu yra ginčijami skolininko sudaryti sandoriai, CK 6.66 straipsnio nuostatų prasme vertinami būtent skolininko veiksmai, o galimas teismo sprendimas (sandorio pripažinimas negaliojančiu) turės tiesioginį materialinį teisinį poveikį sandorio šalies teisėms ir pareigoms, taigi būtent skolininkas, kaip ginčo sandorio šalis, byloje turi dalyvauti atsakovo procesiniu statusu su visomis iš to sekančiomis teisėmis bei pareigomis procese. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas pats pasirenka į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje ir kokį asmenį patraukti atsakovu. Pagal bendrąją taisyklę teismas neturi teisės įtraukti į bylą kito atsakovo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, tačiau gali pasiūlyti ieškovui ir pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu (CPK 45 straipsnis). Nors CPK 45 straipsnyje tiesiogiai nenurodoma, tačiau teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui pakeisti asmens procesinį statusą iš trečiojo asmens į atsakovo, jei, teismo nuomone, tas asmuo turi atsakyti pagal ieškinį. Nagrinėjamu atveju teismas nepasiūlė ieškovui B. R. pakeisti E. V. procesinio statuso byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijant sandorį, atsakovais byloje yra jį sudariusios šalys.

34. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dėl procesinių teisės normų pažeidimų galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Įvertinus aplinkybę, kad galutinis ieškinio suformulavimas sutikslinant bylos šalis, apibrėžiant nagrinėjimo ribas ir kt., turi būti atliekamas pirmosios instancijos teisme ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka šio pažeidimo ištaisyti nėra galima, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 329 straipsnio 1 dalis).

35. Atsižvelgusi į tai, kad sprendimas yra naikinamas, teisėjų kolegija iš esmės nevertina ir kitų apeliaciniame skunde bei atsiliepime į šį skundą išdėstytų argumentų, nes bylą nagrinėsiantis teismas pakartotinai privalės iš naujo vertinti šalių argumentus bei spręsti dėl jų pagrįstumo. Perduodant bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai taip pat nesprendžiami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Laimutė SankauskaitėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė