Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. liepos 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu K. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, paskirta 579 EUR dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

2017 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atsiliepimas į K. P. prašymą, kuriame nurodoma, kad K. P. prašymas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turi būti įvykdytas iki galo, nes kitu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau Administracinių nusižengimo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos.

ATPK 329 straipsnyje numatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą skyręs organas, gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet, atkreiptinas dėmesys, neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes.

Bylos medžiaga nustatyta, kad K. P. yra suėję daugiau kaip pusė paskirto administracinės nuobaudos – specialios teisės atėmimo - termino. K. P. teismui pateikė 2017 m. birželio 20 d. administracinių nusižengimų registro išrašą, kuriame duomenų, jog po administracinės nuobaudos skyrimo iki 2017 m. birželio 20 d. jis būtų padaręs naujų teisės pažeidimų, nėra (b.l. 38, 52). Sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas patvirtina, kad K. P. išklausė 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b.l. 39, 53), iš vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos matyti, jog jis vairuoti gali (b.l. 40, 54), bylos medžiaga patvirtina, kad teismo paskirtą baudą K. P. yra sumokėjęs (b.l. 46, 59), papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažyma patvirtina, kad mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b.l. 47, 60). Prie savo prašymo K. P. taip pat pridėjo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristiką, kuri patvirtina, kad jis dirba bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos yra teigiamai charakterizuojamas (b.l. 45, 58). K. P. vedęs, turi tris vaikus (b.l. 42-44, 55-57).

Teismų praktikoje sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą teismai tiria ne tik tai, ar egzistuoja įstatyme įstatymo leidėjo įtvirtintos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamiesi sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

K. P. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. K. P. vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, alkotesteriu nustatytas 2,27 promilių neblaivumas (b.l. 17), taigi įstatymu nustatyta leistina neblaivumo norma buvo viršyta net daugiau nei penkis kartus.

K. P. prašymą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą motyvuoja tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tam, kad galėtų nuvežti ir parvežti savo vaikus į užklasinius užsiėmus ar pačią mokymo įstaigą, be to, teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas sunkina darbinių funkcijų, susijusių su dažnomis komandiruotėmis automobiliu Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, vykdymą.

Administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Taigi, K. P. prašyme išdėstyti argumentai, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas riboja darbinių funkcijų vykdymą, nelaikytini išimtiniais, vienareikšmiai suponuojančiais specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą.

Atsižvelgiant į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, išimtinėmis aplinkybėmis, taikant švelninančias įstatymo nuostatas, nelaikytinos ir K. P. įvardintos aplinkybės, susijusios su jo vaikų ugdymu ir kasdieninio gyvenimo kokybe. Teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas netrukdo ir neriboja asmens galimybių tinkamai rūpintis kasdieniniais ir buitiniais reikalais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad K. P. dar prieš darydamas teisės pažeidimą, galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Teismas pažymi, kad nubaustojo gyvenime kilę neigiami padariniai ir sunkumai nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytų pažeidimų rezultatui ir už tai yra atsakingas pats pažeidėjas.

Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog K. P. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti, todėl jo prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsniu, 329 straipsniu,-

nutaria:

K. P. prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.