Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-261-315-2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2011-10-12
Bylos Nr.: 1A-261-315-2011
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Arūnas Kisielius (pirm.), Leonarda Gurevičienė, Ryšardas Skirtunas
Nuteistasis: G. P.
Advokatai: Aurimas Gasiūnas

Kategorijos

Nuorašas:Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-261/2011Teisėjas J. Ivanauskas Procesinio sprendimo kategorija:1.1.6.6; 2.4.2; 2.4.6.3.1VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

teisėjų Leonardos Gurevičienės, Ryšardo Skirtuno,sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Lukoševič,civilinio ieškovo atstovams A. G., Ž. J.,gynėjui advokatui Aurimui Gasiūnui,nuteistajam G. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 228 str. 1 d. ir nuteistas 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. ir 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, bei atlyginti priteistą žalą.

Iš G. P. priteista Vilniaus miesto savivaldybei 57185, 31 Lt žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent:

jis, būdamas valstybės tarnautojas-Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija), Konstitucijos pr. 3, Vilnius, direktorius, būdamas tiesiogiai ir asmeniškai atsakingas už įstatymų, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais, šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, turėdamas įgaliojimus organizuoti ir kontroliuoti viešųjų pirkimų procedūrų Vilniaus mieste vykdymą, 2007-02-09 Administracijai pradėjus vykdyti deratizacijos paslaugų Vilniaus mieste viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu ir gavus iš paslaugų tiekėjų UAB „D.“ pasiūlymą, kuriame deratizacijos paslaugų įkainis 0,09 Lt už 1 kvadratinį metrą, bei UAB „P.“ pasiūlymą, kuriame deratizacijos paslaugų įkainis 0,11 Lt už 1 kvadratinį metrą, 2007-04-16 atlikus vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūrą, jis 2007-07-17 raštu Nr. A51-13495(3.13-PD-4) kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą prie Lietuvos Respublikos vyriausybės (toliau - Tarnyba), teikdamas klaidinančią informaciją, kad Atviro konkurso pirkimo procedūras būtina nutraukti, nesant lėšų apmokėti už perkamas paslaugas, o Tarnybai nesutikus su nurodytais motyvais, prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymo) 3 straipsnio 2 dalyje nustatytam pirkimų tikslui – vadovaujantis Įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų paslaugų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, pabrėžiant, kad tokiu būdu būtų pažeistas mažiausią paslaugų įkainį pasiūliusio tiekėjo teisėtas interesas sudaryti pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija ir nurodžius tęsti Atvirąjį deratizacijos paslaugų pirkimo konkursą, jis, 2007-09-07 savo įsakymu Nr.30-1691 Dėl Tarybos sprendimo projekto „Dėl pavedimo UAB „P.“ teikti privalomąsias paslaugas“ pritaręs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-09-12 sprendimui Nr. 1-209, 2007-09-10 raštu Nr. A51-17356-(3.13-PD-4) pakartotinai kreipėsi į Tarnybą, tyčia teikdamas klaidinančią informaciją, kad Atviro konkurso pirkimo procedūras būtina nutraukti, nesant lėšų apmokėti už perkamas paslaugas, o Tarnybai nurodžius tęsti Atvirąjį deratizacijos paslaugų pirkimo konkursą, jis, remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-09-12 sprendimu Nr. 1-209, dar nepasibaigus Atviro konkurso procedūroms, įgaliojo Administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento (toliau – Departamentas) direktorių sudaryti sutartį ir 2007-09-27 Departamentas su UAB „P.“ sudarė Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. A72-1042(1.27-SSD-0), pagal kurią UAB „P.“ buvo suteikta teisė teikti privalomąsias paslaugas Vilniaus mieste (paslaugų apimtis 138500 kvadratinių metrų per mėnesį, 1,662 mln kvadratinių metrų per metus), patvirtinus įkainį už teiktinas paslaugas – 0,12 Lt už 1 kvadratinį metrą, didesnį už Atvirojo konkurso metu pasiūlytus konkurso dalyvių UAB „D.“ ir UAB „P.“ įkainius, Departamentui pagal minėtą Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį sumokėjus UAB „P.“ už suteiktas paslaugas 228 741,27 Lt (2007-11-05 PVM sąskaita faktūra, serija DEZ Nr.0020514 16700,04 Lt, 2007-12-03 PVM sąskaita faktūra, serija DEZ Nr.0021338 26182,80 Lt, 2007-12-13 PVM sąskaita faktūra, serija DEZ Nr.0021733 18137,56 Lt, 2008-01-30 PVM sąskaita faktūra, serija DEZ Nr.0022006 18274,32 Lt, 2008-02-28 PVM sąskaita faktūra, serija DEZ Nr.0022505 21450,24 Lt, 2008-03-31 PVM sąskaita faktūra, serija DEZ Nr.0023415 20275,44 Lt, 2008-04-28 PVM sąskaita faktūra, serija DEZ Nr.0023624 19058,52 Lt, 2008-05-29 PVM sąskaita faktūra, serija DEZ Nr.0024154 14746,92 Lt, 2008-06-27 PVM sąskaita faktūra, serija DEZ Nr.0024959 16194,56 Lt, 2008-07-29 PVM sąskaita faktūra, serija DEZ Nr.0025179 14659,08 Lt, 2008-08-27 PVM sąskaita faktūra, serija DEZ Nr.0025690 12676,32 Lt, 2007-11-05 PVM sąskaita faktūra, serija DEZ Nr.0020514 16700,04 Lt, 2008-09-26 PVM sąskaita faktūra, serija DEZ Nr.0026546 12664,60 Lt, 2008-10-27 PVM sąskaita faktūra, serija DEZ Nr.0026766 17720,87 Lt), jis, žinodamas realią situaciją, 2007-10-23 raštu Nr. A51-20744-(3.13-PD-4) pakartotinai kreipėsi į Tarnybą, tyčia teikdamas melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją, kad Atviro konkurso pirkimo procedūras būtina nutraukti, nesant lėšų apmokėti už perkamas paslaugas, o 2007-12-07 raštu Nr. A51-24744-(3.13-PD-4) „Dėl pasiūlymų galiojimo terminų pasibaigimo“ tyčia pranešė Tarnybai melagingą informaciją apie pasibaigusį tiekėjų UAB „D.“ ir UAB „P.“ pasiūlymų galiojimo laiką bei paslaugų pirkimo procedūros nutraukimą, nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose viešųjų pirkimų vykdymą, tiekėjui nėra nustatyta pareiga perkančiajai organizacijai iki pasiūlymo galiojimo termino pabaigos neįvykdžius visų pirkimo procedūrų kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl pasiūlymų galiojimo termino pratęsimo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas - pirkimas pasibaigia, jeigu pasibaigia pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų, taip neteisėtai suteikiant privilegijas minėtai bendrovei kitų ūkio subjektų, galinčių Vilniaus miesto savivaldybei teikti analogiškas paslaugas mažesniais įkainiais, atžvilgiu ir Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, numatančias, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų, tokiu būdu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė didelę neturtinę žalą valstybei, t.y. sumenkino Administracijos kaip valstybės institucijos autoritetą, diskreditavo Administracijos direktoriaus kaip valstybės tarnautojo vardą bei dėl UAB „D.“ ir UAB „P.“ įkainių skirtumo Vilniaus miesto savivaldybei padarė 57 185,31 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. P. prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-12-07 nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nurodomais veiksmais jis nepažeidė. Jokių norminių teisės aktų reikalavimų, kokių nors veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip piktnaudžiavimas tarnyba neatliko. Apelianto teigimu tarp nuosprendyje nurodytų veiksmų ir įvardijamų pasekmių nėra priežastinio ryšio ir nėra jo kaltės. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad jis pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, nuosprendyje tokios nuostatos nėra įvardintos. Nėra aišku, kokias konkrečiai minėto įstatymo priskirtas pareigas pasirašydamas nuosprendyje nurodytus raštus jis vykdė ar jų nevykdė priešingai tarnybos interesams. Apelianto įsitikinimu, pasirašydamas nuosprendyje nurodytus raštus jis nepažeidė jokių Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimų, juo labiau nepažeidė jų šiurkščiai. Taip pat G. P. nesutinka su teismo išvada, kad jis pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 2 d. 5 p. nuostatas, nes minėtas punktas nenumato jokių savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų, kurios gali būti vykdomos ar nevykdomos priešingais tarnybos interesams. viešųjų pirkimų procedūrų organizavimas, vykdymas bei jų kontrolė niekada nebuvo apeliantui pavestų pareigų dalis. Be to, jis nesutinka ir su teismo išvada, kad pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 str. 1 ir 2 dalies nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nuosprendyje nurodo, kad nuteistasis raštų Viešųjų pirkimų tarnybai pasirašymą jis atliko „turėdamas įgaliojimus organizuoti ir kontroliuoti viešųjų pirkimų procedūrų Vilniaus mieste vykdymą“. Kokiais teisės aktais remdamasis teismas daro tokią išvadą nėra motyvuota.LR Vietos savivaldos įstatymas, nei Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymas nenumato, jog viešųjų pirkimų organizavimas ir kontrolė – administracijos direktoriaus pareiga. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorius tik sudaro viešųjų pirkimų komisiją, tačiau vykdydama jos funkcijas ir priimdama sprendimu komisija yra savarankiška. Jos nariai už savo veiklą atsako asmeniškai.

Šalies argumentai

G. P. skunde nurodo, kad teismo išvados dėl Vilniaus m savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo 7.2 punkto nuostatų pažeidimo išeina už jam pareikštų kaltinimų ribų. Taip pat pažymi, kad dirbdamas Vilniaus m savivaldybės administracijos direktoriumi buvo atsakingas tik už savivaldybės administracijai paskirtų asignavimų administravimą ir efektyvų naudojimą, neturėjo nei teisės, nei pareigos kontroliuoti Sveikatos ir socialinių reikalų departamentui paskirtų asignavimų tvarkymo.

Apeliantas nesutinka su tuo, kad privalėjo organizuoti ir kontroliuoti Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2007-09-12 sprendimo Nr. 1-209 vykdymą. Ikiteisminio tyrimo šioje byloje metu jam nebuvo pareikšti įtarimai dėl „nevykdymo pareigų susijusių su jam pavestų savivaldybės tarybos sprendimų vykdymo organizavimu ir kontrole“. 2010-01-19 kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas taip pat neapima tokių galimai apelianto padarytų pažeidimų ir dėl jų kaltinamajame akte nėra pasisakyta. Šis klausimas nebuvo tiriamas ir nagrinėjant bylą teisme. Be to, iš nuosprendžio turinio visiškai neaišku, kuo pasireiškė nuteistojo veiksmai vykdant ar nevykdant Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo 7.3 punkte numatytas funkcijas.

Teismas taip pat nuosprendyje nurodė, kad nuteistasis neinicijavo Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2007-09-12 sprendimo Nr. 1-209 panaikinimo. Jam nežinoma, kokiais teisės aktais vadovaudamasis teismas daro tokias išvadas ir kokiais atvejais tai turi būti daroma. Pažymi, kad neatliko jokios veikos, kurį galėtų būti vertinama kaip piktnaudžiavimas tarnyba. Baudžiamojoje byloje nagrinėto deratizacijos paslaugų pirkimo konkurso iniciatorius ir organizatorius buvo savarankiškas Administracijos struktūrinis padalinys – Sveikatos ir socialinių reikalų departamentas, kuris, kaip jau ne kartą buvo minėtą, buvo ir šiam konkursui skirtų savivaldybės biudžeto lėšų (asignavimų) valdytojas. Skundžiamame nuosprendyje yra nurodytas vos vienas argumentas, kuriuo teismas grindžia nuteistojo veiksmų priešingumą tarnybos interesams – jo pasirašytuose raštuose Viešųjų pirkimų tarnybai įrašytos informacijos tariamas melagingumas ir neatitikimas tikrovei. Informacijos melagingumas pasireiškė tuo, kad nuteistojo prašymai leisti nutraukti pirkimo procedūras buvo motyvuojami biudžeto nesurenkamumu ir piniginių lėšų apmokėti už perkamas paslaugas nebuvimu, tačiau, teismo nuomone, ši informacija neatitiko tikrovės. Nuteistojo tvirtinimu, konkurso eigoj Sveikatos ir socialinių reikalų departamentas iš Vilniaus m. savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento gavo informaciją, kad 2007 m. birželio 18 dienai pajamų į Vilniaus m. savivaldybės biudžetą buvo surinkta 33,2 milijono mažiau nei planuota ir pajamų nesurinkimo į biudžetą tendencija nesikeičia. Dėl šios priežasties Sveikatos ir socialinių reikalų departamentui skirti asignavimai bus mažinami proporcingai į biudžetą nesurinktai pajamų daliai. Remiantis šia informacija Sveikatos ir socialinių reikalų departamentas pateikė deratizacijos paslaugų pirkimo konkurso vykdytojai Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijai prašymą kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą ir prašyti leisti nutraukti pirkimo procedūras, kadangi trūksta lėšų vykdomam deratizacijos paslaugų pirkimui apmokėti. Remdami tokiu konkurso iniciatoriaus ir organizatoriaus prašymu ir įvertinusi gautus dokumentus Vilniaus m. savivaldybės viešųjų pirkimų komisija priėmė sprendimus kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą su atitinkamu prašymu. Nurodytų Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos sprendimų pagrindu buvo parengti, nustatyta tvarka suderinti ir patvirtinti (vizuoti) raštai Viešųjų pirkimų tarnybai, kuriuos, vykdydamas pavestas funkcijas, pasirašė. Tai patvirtina ir R. Č., E. V. ir E. K. parodymai. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, jog Vilniaus m. savivaldybės taryba 2007-09-12 priėmė sprendimą Nr. 1-209, kuriuo pavedė deratizacijos paslaugas teikti UAB „P.“ nepatvirtina fakto, kad nuteistojo pasirašytuose raštuose pateikta informacija neatitiko tikrovės. Minėto sprendimo priėmimas nereiškia, jog savivaldybė turėjo lėšų deratizacijos paslaugoms apmokėti, nes ji priėmė minėtą sprendimą paslaugas pirkti nenumatydama, kad jos turės būti apmokamos būtent iš Sveikatos ir socialinių reikalų departamentui skirtų asignavimų.

Be to, apelianto teigimu, jokių įgaliojimų Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento direktoriui sudaryti sutartį su UAB „P.“ nesuteikė. Byloje nėra nei jo pasirašyto atitinkamo turinio įgaliojimo, nei jokio kito dokumento, iš kurio būtų galima spręsti apie tokį pavedimą. Tai, kad sutartis su UAB „P.“ sudaryta be jokių apelianto suteiktų įgaliojimų, o vadovaujantis Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2007-09-12 sprendimu Nr. 1-209, patvirtino liudytoju apklaustas buvęs Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento direktorius A. J. (2010-06-28 teismo posėdžio protokolas).

Apelianto nuomone baudžiamoji atsakomybė, kaip ir kitos teisinės atsakomybės rūšys, yra individuali, t.y. asmuo atsako tik už savo veiksmus ar neveikimą. Daryti prielaidą, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje analizuoto deratizacijos paslaugų pirkimo konkurso metu buvo nusižengta įstatymui. Apeliantui buvo pritaikyta baudžiamoji atsakomybė už trečiųjų asmenų priimtus sprendimus ir jų tariamai sukeltas nesamas pasekmes. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio akivaizdu, kad savivaldybės administracijos darbo organizavimo specifika nebuvo vertinama ir į ją nebuvo visiškai atsižvelgta, o tai sąlygojo nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Be to, apelianto teigimu, nepaisant atskaitomybės taisyklių, už jam pavestų funkcijų vykdymą bei priimamus sprendimus kiekvienas savivaldybės administracijoje dirbant valstybės tarnautojas atsako asmeniškai (Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 6 p.).

Be to Savivaldybės administracijos direktorius neprisiima asmeninės atsakomybės už savivaldybės administracijos, atskirų jos struktūrinių padalinių ar valstybės tarnautojų priimtus sprendimus ar jiems pavestų funkcijų įgyvendinimą. Apeliantas pažymi, kad nebuvo nei vieno deratizacijos paslaugų pirkimo proceso iniciatoriumi ir šiuose procesuose nepriėmė nei vieno sprendimo. Deratizacijos paslaugų organizavimas buvo priskirtas Administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamentui, viešųjų pirkimų vykdymas – Vilniaus m. savivaldybės viešųjų pirkimų komisijai. Sprendimą inicijuoti deratizacijos paslaugų pirkimo konkursą priėmė Sveikatos ir socialinės apsaugos departamentas, o deratizacijos paslaugų pirkimą vykdė Vilniaus m. savivaldybės viešųjų pirkimų komisija, kurios nariu nuteistasis nebuvo, jos veikloje nedalyvavo ir tai nebuvo priskirta jo kompetencijai. Sprendimą kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu leisti nutraukti pirkimo procedūras dėl lėšų trūkumo priėmė Sveikatos ir socialinės apsaugos departamentas ir Vilniaus m. savivaldybės viešųjų pirkimų komisija. Sprendimą pirkti deratizacijos paslaugas iš UAB „P.“ inicijavo Vilniaus m. savivaldybės viešųjų pirkimų komisija, o priėmė Vilniaus miesto savivaldybės taryba, kurios nariu apeliantas nebuvo ir jos veikloje nedalyvavo. Visi aukščiau minėti teisės aktai sukėlė arba galėjo sukelti tam tikras teisines pasekmes. Tuo tarpu kaltinamajame akte bei skundžiamame nuosprendyje nurodyti apelianto pasirašyti raštai yra tik dalies aukščiau nurodytų sprendimų vykdymo dokumentas. Šie raštai yra tik tarpžinybinio susirašinėjimo dokumentai, prašymai, kuriu pagrindu buvo prašoma Viešųjų pirkimų tarnybos leisti nutraukti pirkimo procedūras, taip pat prašoma anksčiau pateiktų prašymų nebesvarstyti. Apeliantas nurodo, kad prašymus Viešųjų pirkimų tarnybai parengė Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento tarnautojai, o jis nurodytus raštus tik pasirašė. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis bei Vilniaus m. savivaldybėje tuo metu galiojusiomis dokumentų projektų rengimo ir derinimo taisyklėmis savivaldybės administracijos padalinių vadovai bei dokumentų projektų rengėjai yra asmeniškai atsakingi už parengtų ir administracijos direktoriui teikiamų pasirašyti dokumentų projektų derinimą, jų siūlymų pagrįstumą, duomenų bei kitų dokumentų teisingumą ir teisėtumą. Todėl teigti, kad apeliantas, pasirašydamas jau parengtus ir tinkamai patvirtintus dokumentų projektus, jis atiko kokius nors veiksmus, kurie gali būti vertinam kaip piktnaudžiavimas tarnyba, nėra jokio pagrindo. Nepagrįstas teiginys, kad Vilniaus m. savivaldybės vykdytas deratizacijos paslaugų pirkimo konkursas buvo nutrauktas ir tai buvo padaryta nepagrįstai ir neteisėtai. Vilniaus m. savivaldybės viešųjų pirkimų komisija parengė ir Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė deratizacijos paslaugų viešojo pirkimo procedūrų ataskaitą, kurioje nurodė, kad pirkimo procedūros pasibaigė pasibaigus pasiūlymų galiojimo laikui ir nesudarius pirkimo sutarties dėl priežasčių, kurios priklausė nuo tiekėjų. Viešųjų pirkimų tarnyba šią ataskaitą priėmė, jokių pretenzijų ar pastabų dėl ataskaitos ar jos turinio Vilniaus m. savivaldybės administracijai nepateikė.

Skundžiamame nuosprendyje nenurodytas nei vienas motyvas, kuriuo remdamasis teismas konstatuoja, kad nuteistojo atliktais veiksmais buvo padaryta tokia neturtinė žala – Vilniaus m. savivaldybės administracijos, kaip valstybės institucijos, autoriteto sumenkinimas, Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus, kaip valstybės tarnautojo, vardo diskreditavimas. Taip pat visiškai neaišku, kodėl nurodomą neturtinę žalą teismas vertina kaip didelę. Nuosprendyje nėra jokių argumentų, kuriais remiantis teismas tariamai padarytą neturtinę žalą vertina kaip didelę BK 228 str. 1 d. prasme.

Turtinę žalą teismas kildina iš deratizacijos paslaugų pirkimo konkurso dalyvio UAB „D.“ pasiūlyto ir sutartyje su UAB „P.“ nurodyto įkainių skirtumo. Toks pirmosios instancijos teismo vertinimas yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka byloje surinktų įrodymų ir deratizacijos paslaugų pirkimo procesuose atliktų veiksmų esmės. Byloje apklausti liudytojai bei civilinio ieškovo atstovai patvirtino, jog deratizacijos paslaugų pirkimo procesuose Vilniaus miesto savivaldybė nuostolių nepatyrė. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė ir neįvertino savivaldybės vykdomų pirkimų ir jų metu savivaldybės turimų teisių turinio, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą apie tariamai patirtą žalą.

Vidaus sandorio esmė yra ta, kad perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirą juridinio asmens statusą turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė, ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 90 procentų pardavimo pajamų gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti. Vidaus sandoris gali būti sudaromas bet kokiomis sąlygomis, tame tarpe ir už bet kokią kainą, kuri niekaip nėra siejama su rinkoje esančiomis atitinkamų paslaugų ar prekių kainomis. Vilniaus m. savivaldybės ir UAB „P.“ tarpusavio santykiai atitiko Europos Teisingumo Teismo praktikoje suformuotą vidaus sandorio išimties turinį, todėl Vilniaus m. savivaldybės taryba turėjo teisę be jokių apribojimų priimti sprendimą pavesti deratizacijos paslaugas teikti UAB „P.“ ir savo nuožiūra nustatyti tokių paslaugų teikimo įkainius, kas ginčijamu atveju ir buvo padaryta. Kaip patvirtino byloje apklausti liudytojai, sudarydama vidaus sandorį Vilniaus miesto savivaldybė turėjo teisę nustatyti bet kokį paslaugų įkainį, net ir keliolika kartų viršijantį rinkoje siūlomą atitinkamų paslaugų teikimo kainą, kadangi visos Vilniaus m. savivaldybės UAB „P.“ sumokėtos lėšos už suteiktas deratizacijos paslaugas atiteko pačiai savivaldybei priklausančiai įmonei, kitaip tariant, lėšos liko vietos savivaldos sistemoje. Dėl šios priežasties jokio nuostolio Vilniaus miesto savivaldybė nepatyrė ir negalėjo patirti.

Ginčo atveju, apelianto teigimu, yra visiškai nereikšminga, kad deratizacijos paslaugoms pirkti Vilniaus m. savivaldybė paskelbė viešą konkursą. Sprendžiant iš byloje apklaustų liudytojų paaiškinimų, sprendimas skelbti konkursą buvo priimtas atsižvelgiant į tai, jog UAB „P.“ buvo įtraukta į privatizuojamų įmonių sąrašą. Tokiu būdu ji galėjo prarasti su savivaldybe susijusio subjekto statusą, kas vidaus sandorio sudarymo ar jo vykdymo galimybę padarytų neįmanomą. Deratizacijos paslaugų pirkimo procedūrų metu UAB „P.“ iš privatizuojamų įmonių sąrašo buvo išbraukta, tokiu būdu nebeliko ir kliūčių vidaus sandoriui su šia įmone sudaryti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tariama 57 185,31 Lt dydžio turtinė žala nuosprendyje nėra įvardijama kaip didelė. Tokiu būdu darytina išvada, kad šios sumos teismas nelaiko didele ir ji negali būti laikoma didele žala BK 228 str. 1 d. atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, kad BK 228 str. 1 d. sudėtis yra materiali, būtinas pasekmių, t.y. didelės žalos atsiradimas. Tiek iš kaltinamojo akto, tiek iš nuosprendžio turinio nėra aišku, kaip įvardijami apelianto veiksmai sukėlė įvardijamas tariamas pasekmes, t.y. turtinę ir neturtinę žalą. Byloje nėra nei vieno įrodymo, pagrindžiančio, kad apelianto atlikti veiksmai sąlygojo bent kurio nors iš turtinės žalos apskaičiavimui reikalingų faktų atsiradimą. Be to, nuosprendyje visiškai neatskleista, kuo pasireiškė nuteistojo tyčia atliekant nurodytus veiksmus ir suvokiant tariamą jų priešingumą tarnybos interesams. Nuosprendyje teigiama, kad apeliantas teikė žinomai melagingą informaciją, tačiau visiškai nepagrįsta, kuo remiantis yra daroma išvada apie tai, jog G. P. žinojo, kad informacija yra melaginga, tačiau vis tiek ją teikė. Visų pirma, nuteistojo pasirašytuose aktuose Viešųjų pirkimų tarnybai pateikta informacija nebuvo melaginga. Antra, vienintelis skundžiamame nuosprendyje nurodomas motyvas, tariamai patvirtinantis aplinkybę, kad G. P. žinojo apie teikiamos informacijos tariamą melagingumą, yra Vilniaus m. savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento direktoriaus E. K. duoti parodymai bylos nagrinėjimo metu. Tačiau teismas iškreipia minėtų parodymų turinį. Atsakydamas į klausimą, ar G. P. buvo teikiama kokia nors informacija apie deratizacijos paslaugų pirkimo konkurso eigą, liudytojas E. K. paaiškino, kad „šiuo klausimu atsiskaitinėjimo nebuvo“. Akivaizdu, kad liudytojo E. K. duoti paaiškinimai visiškai neatitinka skundžiamame nuosprendyje padarytų teismo išvadų. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir liudytojai R. Č., E. V., R. Z..

BPK 255 str. 1 d. numato, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinimų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ginčo atveju Vilniaus m. 1 apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistasis pažeidė Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo 7.2 ir 7.3 punktų reikalavimus. Kaltinamajame akte apie tokias apelianto pareigas, jų tariamų nevykdymą bei tokios veikos vertinimą kaip priešingos tarnybos interesams ten nėra užsimenama. Dėl nurodytų veiksmų bei Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo 7.2 ir 7.3 punktų reikalavimų vykdymo apeliantas nebuvo apklaustas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme. Išeidamas už kaltinamojo akto turiniu apibrėžtų baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribų, teismas pažeidė BPK 255 str. 1 d. reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nuteistasis G. P. ir jo gynėjas prašė jo skundą tenkinti, o prokuroras nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. P. skundas tenkintinas.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d nuosprendžiu konstatavo, jog visetas surinktų faktinių duomenų patvirtina, kad G. P. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d.

Kolegija, apeliacinės instancijos teismo posėdyje įvertinusi šiuos pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad G. P. pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. nepasitvirtino, nes neįrodyta, kad pastarasis turėjo tyčią padaryti šį nusikaltimą.

G. P. nuteistas už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (vienais atvejais šis nusikaltimas padaromas tiesiogiai pasinaudojant turimais tarnybiniais įgaliojimais ar kompetencija, kitais atvejais – darant poveikį kitų subjektų veiklai tarnyboje) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie buvo būtini, tinkamai atliekant savo pareigas. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Apylinkės teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė objektyviuosius padarytos veikos požymius, tačiau neįvertino, kad, siekiant nustatyti, ar kaltinamojo veiksmuose yra nusikaltimo sudėtis, juos reikia glaudžiai sieti su subjektyviaisiais šios veikos požymiais, kurie taip pat turi būti pagrįsti baudžiamosios bylos duomenimis.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip jau buvo minėta, nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia tuomet, kai jį padaręs asmuo suprato pavojingą visuomenei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatė pavojingas visuomenei jo pasekmes ir jų siekė. Nusikaltimas laikomas padarytu netiesiogine tyčia, jei jį padaręs asmuo suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes, ir, nors šių pasekmių nenorėjo, sąmoningai leido šioms pasekmėms kilti. Sąmoningas leidimas atsirasti pavojingoms visuomenei pasekmėms reiškia, kad asmuo numato jų atsiradimo galimybę dėl savo veiksmų, tačiau nesiima priemonių joms išvengti. Sutinka su tokia galimybe arba yra abejingas dėl šių pasekmių atsiradimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. P. teisminio nagrinėjimo ir papildomo įrodymų tyrimo metu paaiškino, jog apie pačias viešo pirkimo aplinkybes jis sužinojo ikiteisminio tyrimo metu kuomet susipažino su liudytojų parodymais. Informacija apie minėtų paslaugų pirkimą jam nebuvo teikiama. Jam nebuvo žinoma, kad šiuo konkrečiu atveju būtų padarytas pažeidimas ar nusikaltimas Jis kaltinamas, kad pasirašė raštuose Viešųjų pirkimų tarnybai . Tačiau tie raštai buvo parengti nustatyta tvarka, vizuojami savivaldybėje nustatyta tvarka, pastabų pateikta nebuvo. Jis neturėjo jokių abejonių, kad tai galėtų būti neteisėta ar panašaus pobūdžio.

Dėl konkurso organizavimo šiuo metu jam keista, kad Sveikatos ir socialinių reikalų departamentas organizavo deratizacijos paslaugų pirkimą. Įmonė UAB „P. buvo ruošiama privatizavimui ir dėl šios priežasties mano, kad minėtas departamentas ruošėsi pirkti deratizacijos paslaugas, pirkdama jas iš kitų įmonių.. Tačiau įmonės neprivatizavus, poreikis pirkti deratizacijos paslaugas iš kitų įmonių išnyko. Savivaldybės įmonę būtų tekę uždaryti, nes ji netektų veiklos perspektyvų. Jis mano ,kad motyvas tarybai priimti sprendimą skirti įmone UAB „P. deratizacijos paslaugas rėmėsi, kad savivaldybė turi savo įmonę UAB „P. t.y. 100% akcijų, kuri teikia tokio pobūdžio paslaugas. Vilniaus miesto savivaldybės Taryba nusprendė, kad paslaugas įmonė turėtų teikti ir toliau.

2007-09-12 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu sudarė sutartį pagal ,kurią įmonei UAB „P. „ buvo suteikta teisė teikti privalomąsias deratizacijos paslaugas Vilniaus mieste. Tarybos sprendimai, pagal Vietos savivaldos įstatymą administracijos direktoriui yra privalomas.

Iš liudytojo D. S. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo ir apeliacinės instancijos teisme matyti, kad, pagal Viešųjų pirkimų įstatymą perkančioji organizacija, t.y. šiuo atveju Administracija (toliau – VMSA), 2007 m. pirkdama deratizacijos paslaugas Vilniaus mieste, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą. Jo teiginiai dėl to išdėstyti 2008-02-22 rengtame pareiškime LR Generalinei prokuratūrai. VMSA pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, nes nepagrįstai pabaigė pirkimo procedūras, nesivadovaujant minėto įstatymo reikalavimais. Paprašius savivaldybės pateikti (2007-12-21 raštas Nr. 4S-4093) visų perkančiosios organizacijos iš Atviro konkurso dalyvių gautų ir jiems išsiųstų raštų, susijusių su Atviru konkursu, patvirtintas kopijas bei informaciją, ar perkančioji organizacija, nusprendusi, kad „pirkimas laikomas pasibaigusiu“ yra pradėjusi vykdyti naują deratizacijos paslaugų pirkimą, savivaldybė pateikė atsakymą, kad deratizacijos paslaugas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-09-12 sprendimu Nr. 1-209 jau buvo pavesta atlikti UAB „P.“. Nors Vilniaus miesto savivaldybės taryba buvo priėmusi sprendimą, kad pavesti atlikti deratizacijos paslaugas UAB „P.“, kuri paslaugas siūlė brangiau, nei kita konkurse dalyvavusi UAB „D.“, tačiau vis tiek prašė nutraukti Atvirą konkursą, motyvuodama, kad neturi lėšų. Liudytojo teigimu, Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą gali bausti tik administracine tvarka. VPT nusikalstamos veikos požymių šiuo atveju gali įžvelgti šiuo atveju, kad Vilniaus miesto savivaldybė VPT teikė galimai klaidingą informaciją, kad neturi lėšų vykdyti šį pirkimą, nors iš tiesų inicijavo ir priėmė sprendimą pavesti deratizacijos paslaugas Vilniaus mieste vykdyti Vilniaus dezinfekcijos stočiai. Liudytojo manymu, Vilniaus miesto savivaldybė inicijavo Atviro konkurso pirkimo procedūrų nutraukimą bei savivaldybės tarybos sprendimo priėmimą, galimai išvengiant pirkimo sutarties sudarymo su nauju, mažiausią paslaugų kainą pasiūliusiu tiekėju UAB „D.“, kuris anksčiau perkančiosios organizacijos rengtuose supaprastintuose konkursuose nedalyvavo, siekiant savanaudiškų tikslų. VPT apie minėtą savivaldybės tarybos sprendimą sužinojo tik 2008-01-30, nors sprendimas priimtas 2007-09-12. Liudytojas taip pat paminėjo, kad VPT nesutikus su VMSA prašymu nutraukti viešųjų pirkimų procedūros, žiniasklaidoje buvo publikacija, kurioje UAB „P.“ atstovai piktinosi, kad šiai bendrovė savivaldybė neskiria nuo 2008 m. pradžios žadėtų 200 000 Lt. VPT gavo Konkurencijos tarnybos pranešimą, kad jie pradėjo tyrimą, ar minėtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas neprieštarauja Konkurencijos įstatymui.Be to priimant sprendimą nebuvo aiškinamasi, koks pareigūnas ar savivaldybės komitetas kaltas.

Liudytojas E. V. teisminio nagrinėjimo ir apeliacinės instancijos teisme metu patvirtino, kad yra Administracijos Teisės departamento direktorius. 2007 m. vasario mėn. Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė) paskelbė atvirąjį privalomųjų deratizacijos paslaugų Vilniaus mieste pirkimo konkursą. Konkurse dalyvauti paraiškas padavė dvi šias paslaugas teikiančios įmonės – UAB „D.“, kuri pasiūlė įkainį 0,09 Lt už kv. m. ir UAB „P.“, kuri pasiūlė įkainį 0,11 Lt už kv. m. 2007 m. balandžio mėn., įvykus rinkimams į Savivaldybės tarybą ir pasikeitus valdžiai, matomai buvo nuspręsta nutraukti privalomųjų deratizacijos paslaugų viešųjų pirkimų procedūrą ir sudaryti deratizacijos paslaugų sutartį su Savivaldybei priklausančia įmone UAB „P.“. Savivaldybė 100 procentų valdo šios įmonės akcijas, o pagal Europos teisingumo teismo praktiką, jei valstybės ar savivaldybės įmonė disponuoja įmone kaip savo struktūriniu padaliniu, ji gali neskelbdama viešojo konkurso sudaryti sutartį su jai priklausančia įmone dėl tam tikrų paslaugų teikimo.

Vyriausiojo Administracinio Teismo apžvalga dėl viešųjų pirkimų reglamentuoja, kad savivaldybės iš savo įmonių gali pirkti viešąsias paslaugas. Šnekant dėl įkainio, vertinama ne tik rinka, bet ir įmonės struktūra, jos įsipareigojimai. Įmonė buvo įtraukta į privatizuotų objektų sąrašą. Sandoris galimas kaip 100 akcijų valdo savivaldybė. Konkursas buvo paskelbtas. Taryba nusprendė išbraukti iš sąrašų ir toliau pirkti paslaugas iš „P.“. Pažeidimo nebūtų jeigu pirktume paslaugą ir už 30 cnt, nes lėšos vis tiek lieka savivaldybei. Jie rėmė vidaus sandorių doktrina. Formalios priežastys gali būti dvi: paslauga nebereikalinga arba trūksta lėšų. Kai yra konkurencija, kaina yra mažinama. Negali atsakyti ar įkainiai G. P. buvo žinomi, tai yra konfidenciali informacija. Reglamente nėra numatyta, kad reikia pateikti prašymus ar pasiūlymus. Neegzistuoja administracijos direktoriaus vaidmuo viešuose pirkimuose, nes jis net nėra komisijos narys. Komitetai administracijos direktoriui neturi pareigos teikti informaciją. Vizų reikšmė dvejopa. Jeigu klausimas finansinis, žiūri Finansų departamentas, jeigu viešieji pirkimai, žiūri viešųjų pirkimų skyrius iš savo kompetencijos pusės, teisės departamentas žiūri iš savo . Kita pusė yra platesnė – informatyvumo. Pagal vidaus taisykles dokumento rengėjas atsakouž dokumento parengimą Jis negali atsakyti, kas priėmė sprendimą dėl deratizacijos paslaugų pirkimo.

Liudytoja R. Č. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai apeliacinės instancijos teisme paaiškino, jog deratizacijos pirkimas niekuo neišsiskyrė, o vyko pagal taisykles. Konkursas buvo organizuojamas pagal įstatymą. Vyko supaprastintas pirkimas, buvo atplėšti vokai, gauti pasiūlymai. Įkainių ji nepamena. Pasiūlymus išnagrinėjo ir įstatymų numatytais terminais buvo pranešta dalyviams. Kurio kaina mažesnė tas ir skelbiamas laimėtoju. Ji neprisimena ar UAB ,,D.“ tapo laimėtoju. Viešųjų pirkimų komisija pavaldi administracijos direktoriui. Jos sprendimai priimami vienbalsiai arba balsų dauguma. Komisiją gali sudaryti 6 asmenys. Kai administracijos direktoriumi buvo G. P., nebuvo praktikos pateikti ataskaitą direktoriui. Pagrindinis motyvas dėl ko UAB ,,D.“ nelaimėjo – biudžeto lėšų stygius. Ar įkainiai G. P. buvo žinomi, ji nežino. Santykių tarp G. P. ir E. L. nebuvo. Svarstant šį klausimą G. P. nedalyvavo. Ji gavo iš Finansų departamento raštą, kad tikrai lėšų nėra. Viešųjų pirkimų komisija pateikė ataskaitą. Sveikatos ir socialinių reikalų departamentas iniciavo pirkimą, jis yra asignavimų valdytojas. Sprendimą šiuo klausimu priėmė Viešųjų pirkimų komisija. Pasirašomos nešališkumo deklaracijos ir kiekvienas priima asmeniškai atsakomybę. Apie sprendimo priėmimo aplinkybes ir priežastis nežinau. Komisija vykdo funkcijas, atsiskaitymų nevykdo. Viešųjų pirkimų įstatymas numato nutraukti pirkimą kai jis nereikalingas.

Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo ir papildomo tyrimo metu apeliacinės instancijos metu parodė, kad nuo 2007 m. ir dabar savivaldybė nesurenka biudžeto. Dėl to konkursas buvo nutrauktas. Kodėl konkretus departamentas skelbė konkursą, jis nežino. Gal dėl to, kad buvo asignavimų valdytojas. Raštai buvo reikalingi, nes Ekonomikos departamentas rinko biudžetą, o asignavimų valdytojas žinojo ar jų paraiškos vykdomos ar ne. Šito konkrečiai klausimo ar kreipėsi į Ekonomikos departamentą, jis neprisimena. Įmanomas variantas neskelbti konkurso, bet buvo pasiūlyta kitaip. Sprendimas priimtas kolektyviai, nors jo nuomonė buvo kitokia. Konkurso skelbimą iniciavo socialinis ir sveikatos departamentas, o nutraukimas buvo inicijuotas viešųjų pirkimų komisijos pirmininko E. L.. Jis turėjo informuoti merą ir vicemerą. Jis patvirtina, kad informacija buvo tikrai neklaidinga, nes nebuvo biudžete surenkamos lėšos. Konkrečiai šiuo klausimu G. P. informacijos neteikė. Formaliai neatsiskaitinėdavo, o neformaliai pasidalindavo informacija. Šiuo klausimu atsiskaitinėjimo nebuvo. Įtakoti sprendimo dėl deratizacijos paslaugų pirkimo jis negalėjo, išsakė tik savo nuomonę. Jie pastoviai yra dezinfekcijos stočiai skolingi. Deratizacijos paslauga teikiama pastoviai. Su atsiskaitymu problemų turėjo visą laiką. Dėl padarytos žalos Savivaldybei pasakyti negali.

Liudytojos A. S. teisminio nagrinėjimo paaiškino, jog G. P. pažįsta , kaip savivaldybės tarnautoją. Ji dirba Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotyje, yra direktorė. Jų įmonės 100 procentų akcijų priklauso VMS. Dar 1963 m. savivaldybė priėmė sprendimą, dėl deratizacijos paslaugų. Sutarčių pagrindų jie nuolat teikdavo tokias paslaugas VMS. Tačiau 2008 m. buvo pradėti skelbti viešieji konkursai. Jie su raštu, kad ir toliau nori atlikinėti deratizacijos paslaugas, kreipėsi į VMS, siūlė paskelbti supaprastintą konkursą, nes yra pranašesni už kitas įmones, tačiau atsakymo į raštą negavo. Konkursas viešųjų pirkimų buvo paskelbtas. Paaiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad kitos įmonės paslaugas atlieka tik rūsiuose, o jie atlieka paslaugas ir kitose patalpose. Nuostatuose sąlygos buvo nurodytos labai paprastos, jie graužikus naikina visose patalpose. Tris mėnesius dirbo nemokamai, aptarnavo gyventojus. Kol nebuvo sprendžiamos deratizacijos problemos, gavo daug skundų, gyventojų skambučių. Jiems buvo pranešta, kad vieno namo rūsyje žiurkės puola žmones ir papjovė katiną. Vėliau gavo raštą, kad viešųjų pirkimų konkursas nutrauktas dėl pinigų stokos. Per tą laiko tarpą prisiveisė daug graužikų ir židinių, o savivaldybė sutaupė 120 000 Lt. Rudenį gavo daug darbų, panaudojo daug preparatų, savivaldybė priėmė sprendimą, kai kurias paslaugas atlikti be konkurso. O šiuos darbus turi atlikti kompetentinga įmonė, nes darbas yra su nuodais. UAB „D.“ pasiūlė 9 centus, o jų kaina buvo 12 centų, bet jie nuleido iki 11 centų. Ji dalyvavo vokų atplėšimo procedūroje. Ar dalyvavo vokų atplėšimo procedūroje G. P., ji neprisimena. 11 centų kainą jie kalkuliavo, skaičiavo koks kiekis, plotas, normos. Už 12 centų jie padarydavo daugiau, nei pasiūlė „D.“ padaryti už 9 centus. „D.“ pasiūlė už tą kainą paslaugą atlikti tik rūsiuose, o jie ir butuose ir kitose patalpose. Deratizacija nebuvo atliekama 8 mėnesius, prisiveisė kelių kartų graužikų. Savivaldybė atsiskaitydavo tvarkingai. Konkursas iki galo neįvyko, jos žiniomis, buvo nutrauktas. Jie paslaugas atlikdavo visada kokybiškai, skundų nebuvo, gal todėl buvome pasirinkta mūsų įmonė su kaina 11 centų, o ne UAB „D.“ už 9 centus. Kiekvieną mėnesį buvo sudaromi atliktų darbų aktai, juos tvirtindavo bendrovės, o po to suvestinės buvo pateikiamos į VMS sveikatos skyrių. Būdavo kartais, kad apmokėjimai vėluodavo 2-3 mėn., bet apskritai VMS atsikaitydavo tvarkingai.

Liudytojo E. L. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2007 m., tikslios datos neprisimena, jis buvo paskirtas Vilniaus miesto savivaldybės vicemeru ir jo kuruojama sritis buvo viešieji pirkimai. Pagal susiklosčiusią praktiką jis buvo paskirtas viešųjų pirkimų komisijos (toliau – Komisijos) pirmininku. Savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų skyrius sudarydavo darbotvarkę, pagal kurią buvo svarstoma numatytų klausimų eiga. Visą medžiagą dėl viešųjų pirkimų ruošia savivaldybės viešųjų pirkimų skyrius, kuris vykdydavo viešųjų pirkimų procedūras, po ko visą medžiagą pateikdavo komisijai, kuri priimdavo sprendimus. Dėl atviro konkurso deratizacijos paslaugoms teikti Vilniaus mieste pirkimo jis nieko pasakyti negali, kadangi praėjo jau daug laiko, buvo vykdoma daug viešųjų pirkimų, todėl to neprisimena .

Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad nuo 2001 iki 2007 m. spalio ar tai lapkričio mėn. jis dirbo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) Sveikatos ir socialinių reikalų departamento direktoriumi. 2007 m. buvo paskelbtas atviras deratizacijos paslaugų pirkimo konkursas Vilniaus mieste, kurio iniciatoriumi buvo jų departamentas, kadangi kuravo sveikatos sritį. Šis konkursas buvo skelbiamas apie trečius metus iš eilės ir jame dalyvaudavo tik viena Savivaldybei priklausanti įmonė – UAB „P.“, kuri šį konkursą ir laimėdavo bei gaudavo užsakymą deratizacijos paslaugoms teikti. Paskelbtame konkurse deratizacijos paslaugoms teikti dalyvavo dvi įmonės ir po vokų atplėšimo procedūros paaiškėjo, jog kita įmonė, kurios pavadinimo neatsimena, pasiūlė mažesnius įkainius. Tai paaiškėjus, Savivaldybės Viešųjų pirkimų komisija (toliau – Komisija), kurios kompetencijoje buvo paskelbti konkurso laimėtoją, dėl kažkokių priežasčių to nepadarė. Paskelbtas konkursas užstrigo. Galiausiai po kelėtos posėdžių, buvo priimtas tarybos sprendimas, kad šias paslaugas teiktų jų pavaldumo įmonė. Jis nebuvo viešųjų pirkimų komisijos narys ir posėdžiuose nedalyvavo. Įkainiai jam buvo žinomi. Pati kaina buvo komisijos kompetencija, todėl ji ir sprendė. Jis buvo pasirašęs atlygintinų paslaugų sutartį. Ar buvo direktoriaus įgaliojimas pasirašyti, jis neprisimena. Kiekvienais metais, kai buvo tvirtinamas biudžetas, kažkokia suma būdavo numatyta deratizacijai. Tarybos sprendimu jis buvo įpareigotas pasirašyti atlyginamų paslaugų sutartį. Lėšos buvo, bet jie negalėjo jų paimti. Jis tiesiogiai buvo pavaldus administracijos direktoriui. Administracijos direktorius buvo tiesioginis jo viršininkas. Surenkama medžiaga, vizos ir tada visas teikimas eina tarybai.. Jo vadovaujamo departamento buvo inicijuotas konkursas. Jis nepamena ką inicijavo viešųjų pirkimų komisija. Šios komisijos pirmininkas buvo E. L.. Apie biudžeto surenkamumą jis nežino. Į ekonomikos skyrių kreipėsi.

Liudytojas R. Z. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2007 m. vasario mėn. Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė) paskelbė atvirąjį privalomųjų deratizacijos, dezinfekcijos ir dezinsekcijos paslaugų Vilniaus mieste pirkimo konkursą, turint tikslą gauti pigesnes paslaugas, nepaisant to, kad Savivaldybė disponavo 100 procentų analogiškas paslaugas teikiančios bendrovės „P.“ akcijomis. Tuo metu jis patikrino, jog Vilniuje veikia virš dešimt deratizacijos paslaugas teikiančių įmonių, todėl ir buvo nuspręsta organizuoti viešuosius šios paslaugos pirkimus, siekiant gauti paslaugas mažesniais įkainiais. Tuo metu buvo ruošiamas dokumentų paketas dėl Savivaldybei priklausančios įmonės „P.“ pardavimo per Turto fondą. Paskelbtame deratizacijos paslaugų viešajame konkurse dalyvavo dvi įmonės – tai jau minėta „P.“ ir „D.“. paslaugos turėjo būti perkamos viešojo konkurso būdu, taip reikalauja įstatymas. Jie rengė dokumentus, rinko sąlygas, lėšos pirkti šias paslaugas būdavo numatomos biudžete. Klausimą dėl lėšų patvirtinimo priėmė taryba. Jo kompetencijoje buvo paruošti medžiagą. Ar neįvyko konkursas, jis negali atsakyti, nes buvau atstatydintas. Jis su direktoriumi kartu buvome atstatydinti. Jis nežino, kas sustabdė konkursą, tuo metu jau nedirbo. Viešųjų pirkimų komisijos posėdyje dalyvavo 1, o gal 2 kartus. Savivaldybė turi įmonę, kurį atlieka deratizacijos paslaugas, todėl netikslinga pirkti tokias paslaugas, bet pagal įstatymą reikėjo skelbti konkursą. E. L. ir teigė, kad turi paslaugą ir ji gali atlikti tokias paslaugas. Nuo rugsėjo pirmos dienos jis buvo atleistas. Jis neprisimena, ar viešųjų pirkimų komisijos posėdyje dalyvavo G. P.. Jo departamento veiklą daugiau kuravo E. L... Medžiagos ruošime G. P. nedalyvavo, tokius darbus atlieka profesionalai. Tokiuose procesuose G. P. nedalyvavo. Susirašinėjimas vyko tarp jo departamento ir viešųjų pirkimų komisijos. VMS turi įmonę gal to viešojo pirkimo ir nereikėjo ir pati įmonė galėjo save išsilaikyti. Teisinė galimybė buvo, bet nevykdėme vicemero įpareigojimo. 2007 buvo pakankamai geras biudžeto surenkamumas, konkrečiai – geras. Dabar nulis įplaukų o tada įplaukos buvo. Pinigų nebuvo, todėl reikėjo konkursą nutraukti, tokia buvo motyvacija. Kreipėmės į ekonomikos departamentą, tačiau atsakymas buvo, kad yra svarbesnių sektorių. PROFDEZ dirba nuo sovietinių laikų, nusiskundimo dėl atliktų paslaugų niekada nebuvo, jų naudojami preparatai yra geri ir nepigus.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad yra UAB „D.“ vadybininkas. Jis dalyvavo Vilniaus m. savivaldybės dėl deratizacijos paslaugų paskelbtame viešųjų pirkimų vokų atplėšimo konkurse. Dalyviais buvo paskelbta jų įmonė ir UAB „P.“. Jų įmonės įkainiai buvo 0,09 Lt, o kitos įmonės – 0,11 Lt. Toliau pagal pirkimo sąlygas jie laukė atsakymo iš savivaldybės ir gavo atsakymą, kad bando konkursą sustabdyti dėl lėšų stokos. Tų pačių metų gruodžio mėnesį iš savivaldybės gavo raštą, kuriuo buvo pranešta, kad jų pasiūlymo laikas baigėsi 2007-07-30, kaip buvo nurodyta pirkimo sąlygose, todėl pirkimas laikomas baigtu. Priekaištų nereiškė ir savo teisių negynė. Po vokų atplėšimo ceremonijos raštas buvo gautas 2007-04-18. Jame buvo nurodyta, kad trūksta dokumentų, kitą dieną jie atsakė į tą raštą. Raštas buvo pasirašytas R. Z., rengėja I. Č..

2008-02-28 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautu Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-22 raštu Nr. 4S-661 “Dėl Administracijos vykdyto viešojo pirkimo”, kuriame nurodyta, kad Administracija (toliau - perkančioji organizacija) 2007-02-09 pradėjo vykdyti deratizacijos paslaugų Vilniaus mieste viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu (skelbtas 2007-02-09 leidinio “Valstybės žinios” priede “Informaciniai pranešimai” Nr.11, pirkimo numeris 48692) (toliau - Atviras konkursas) (1 t., 4-6 b/l.).

Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Tarnyba) 2007-07-18 gautu perkančiosios organizacijos prašymu sutikti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - Įstatymas) 7 str. 3 d., būtų nutrauktos Atviro konkurso pirkimo procedūros (2007-07-17 raštas Nr. A51-13495(3.13-PD-4)) (1 t., 11-12).

Prašymas pateiktas po 2007-04-16 įvykdytos vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros (viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolas Nr. 20 p. – 1), kai perkančiajai organizacijai tapo žinomi konkurso dalyvių pasiūlyti paslaugų įkainiai. Atviram konkursui pasiūlymus pateikė du tiekėjai – UAB “D.” ir UAB “P.”, kurių pasiūlymuose nurodyti deratizacijos paslaugų įkainiai yra, atitinkamai, 0,09 Lt ir 0,11 Lt už 1 kv. m. (1 t., 119-120 b/l).

Išnagrinėjusi perkančiosios organizacijos prašymą bei papildomai pateiktus dokumentus, Tarnyba nustatė, kad juose nurodytos aplinkybės nepagrindžia būtinumo nutraukti pirkimo procedūras ir pažymėjo, kad Atviro konkurso pirkimo procedūrų nutraukimas prieštarauja Įstatymo 3 str. 2 d. nustatytam pirkimų tikslui – vadovaujantis Įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų paslaugų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, bei pažeidžia tiekėjo teisėtą interesą sudaryti pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija, nes perkančioji organizacija, remdamasi pirkimo dokumentuose nustatytomis pirkimo sąlygomis, galėjo sudaryti pirkimo sutartį su tiekėju, pasiūliusiu mažiausią paslaugos įkainį (2007-08-29 Tarnybos raštas Nr. 4S-2835) (1 t., 51-52 b/l).

Nepaisydama Tarnybos sprendimo, perkančioji organizacija pateikė naują prašymą (2007-09-10 raštas Nr. A51-17356-(3.13-PD-4), motyvuodama jį tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir ankstesnįjį, nepaneigdama Tarnybos sprendime nurodytų išvadų (1 t., 53 b/l).

Tarnyba paprašė pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus, susijusius su nauju prašymu (2007-09-13 raštas Nr. 4S-3005). Perkančioji organizacija 2007-10-24 pateikė Tarnybai atsakymą, kuriame visos Tarnybos prašomos informacijos nepateikė, to nepadarė ir po papildomo Tarnybos kreipimosi (2007-11-12 Tarnybos raštas Nr. 4S-3609). (1 t., 57 b/l).

Perkančioji organizacija 2007-12-07 raštu Nr. A51-24744-(3.13-PD-4) informavo Tarnybą, kad atšaukia savo ankstesnius teiktus prašymus dėl sutikimo nutraukti Atviro konkurso procedūras dėl neva Įstatymo 7 str. 2 d. 5 p. nustatytu pagrindu pasibaigusių pirkimo procedūrų.

Tarnyba 2007-12-21 raštu Nr. 4S-4093 informavo, kad perkančioji organizacija neteisingai traktuoja Įstatymo nuostatas, o Atviro konkurso procedūros negali pasibaigti jos nurodytais motyvais. Tuo pačiu raštu Tarnyba informavo Vilniaus miesto savivaldybės administacijos direktorių, kad perkančiosios organizacijos veiksmai kelia pagrįstas abejones dėl jos atsakingų darbuotojų veiksmų teisėtumo, inicijuojant Atviro konkurso pirkimo procedūrų nutraukimą, tuo išvengiant pirkimo sutarties sudarymo su mažiausią paslaugų kainą pasiūliusiu tiekėju. Perkančioji organizacija, nepaisydama Tarnybos išvadų, 2008-01-09 pateikė pirkimo procedūrų ataskaitą, kurioje nurodyta, kad Atviro konkurso procedūros pasibaigė, nes pasibaigė pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų (1 t., 72-73 b/l).

Papildomai, perkančioji organizacija 2008-01-29 raštu Nr. A51-2112(3.13-PD-4) informavo Tarnybą, kad 2007-09-12 Vilniaus miesto savivaldybės taryba (toliau- Savivaldybės taryba) priėmė sprendimą Nr. 1-209, kuriuo pavedė UAB “P.” teikti privalomąsias deratizacijos paslaugas Vilniaus mieste (1 t., 79 b/l).

Pažymėtina, kad perkančioji organizacija nuo 2007-10-24 teikė Tarnybai klaidinančią informaciją, kad Atviro konkurso pirkimo procedūras būtina nutraukti dėl to, kad nėra lėšų apmokėti už perkamas paslaugas, nors dar 2007-09-12 Savivaldybės taryba (toliau - Savivaldybės taryba) priėmė sprendimą pavesti deratizacijos paslaugas atlikti Atviro konkurso dalyviui UAB “P.”. Atkreiptinas dėmesys, kad šis sprendimas inicijuotas perkančiosios organizacijos nors dar nebuvo pasibaigusios Atviro konkurso procedūros. Be to, Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas įkainis už UAB “P.” teiktinas paslaugas – 0,12 Lt už 1 kv.m. (su galimybe jį keisti perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu), kuris yra didesnis už konkurso dalyvio UAB “D.” pasiūlytą – 0,09 Lt už kv.m. (t.1, b.l. 4-6)

2008-10-16 Vilniaus m. apylinkės prokuratūroje gautas 2008-10-02 Konkurencijos tarybos nutarimas Nr. 2S-20 “Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų perkant deratizacijos paslaugas atitikties Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams”, kuriuo Konkurencijos taryba pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-09-12 sprendimas Nr. 1-209 “Dėl pavedimo UAB “P.” teikti privalomąsias paslaugas” pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio (Valstybės valdymo ir savivaldos institucijų pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas) reikalavimus bei įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę per 3 mėnesius nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio “Valstybės žinios” priede “Informaciniai pranešimai” dienos panaikinti 2007-09-12 sprendimą Nr. 1-209 bei nutraukti 2007-09-27 atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. A72-1042(1.27-SSD-0), sudarytą tarp Administracijos ir UAB “P.”, arba jos nuostatas pakeisti taip, kad neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. (t.1, b.l.101-106)

Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, jog visi šie faktiniai duomenys patvirtina, kad G. P. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d.,

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatomis, teisėjai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apylinkės teismas šių nuostatų nesilaikė.

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas nustatęs, kad G. P. Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vyriausybės (toliau - Tarnyba), teikė klaidinančią informaciją, kad Atviro konkurso pirkimo procedūras būtina nutraukti, nesant lėšų apmokėti už perkamas paslaugas nenurodė tyčios, jos formų, bet ir priežastinio ryčio tarp G. P. padarytų veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas padarė klaidingas išvadas dėl nuteistojo G. P. kaltės.

Kolegija, apeliacinės instancijos teismo posėdyje įvertinusi pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei atlikus papildomą įrodymų tyrimą konstatuoja, kad G. P. pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. nepasitvirtino, nes neįrodyta, kad pastarasis turėjo tyčią padaryti šį nusikaltimą, t.y., kad jis, pateikdamas Viešųjų pirkimų tarnybai raštą, jog Atviro konkurso pirkimo procedūras būtina nutraukti, nesant lėšų apmokėti už perkamas paslaugas, turėjo tyčią taip veikti ir neefektyviai tvarkė savivaldybės biudžeto asignavimus, neracionaliai ir netaupiai naudojo lėšas, dėl ko Savivaldybei padaryta turtinė žala. Byloje nėra įrodyta, kad G. P. norėjo ir siekė inkriminuotų padarinių, t.y. padarė didelę neturtinę žalą valstybei, t.y. sumenkino Administracijos kaip valstybės institucijos autoritetą, diskreditavo Administracijos direktoriaus kaip valstybės tarnautojo vardą bei dėl UAB „D.“ ir UAB „P.“ įkainių skirtumo Vilniaus miesto savivaldybei padarė 57 185,31 Lt turtinę žalą. Šios teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Iš tikrųjų buvo pateikdamas Viešųjų pirkimų tarnybai raštas pasirašytas G. P., jog Atviro konkurso pirkimo procedūras būtina nutraukti, nesant lėšų apmokėti už perkamas paslaugas .

Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, jog visi paminėti faktiniai duomenys patvirtina, kad G. P. , veikdamas tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. Tačiau byloje nėra įrodyta, kad G. P. norėjo ir siekė inkriminuotų padarinių, t.y. padarė didelę neturtinę žalą valstybei, t.y. sumenkino Administracijos kaip valstybės institucijos autoritetą, diskreditavo Administracijos direktoriaus kaip valstybės tarnautojo vardą bei dėl UAB „D.“ ir UAB „P.“ įkainių skirtumo Vilniaus miesto savivaldybei padarė 57 185,31 Lt turtinę žalą. Šios teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

G. P. nuteistas už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistojo pasirašytuose aktuose Viešųjų pirkimų tarnybai pateikta informacija buvo melaginga. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, tai nėra patvirtinta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Vienintelis skundžiamame nuosprendyje nurodomas motyvas, tariamai patvirtinantis aplinkybę, kad G. P. žinojo apie teikiamos informacijos tariamą melagingumą, yra Vilniaus m. savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento direktoriaus E. K. duoti parodymai bylos nagrinėjimo metu. Tačiau teismas iškreipia minėtų parodymų turinį. Atsakydamas į klausimą, ar G. P. buvo teikiama kokia nors informacija apie deratizacijos paslaugų pirkimo konkurso eigą, liudytojas E. K. paaiškino, kad šiuo klausimu atsiskaitinėjimo nebuvo, formaliai neatsiskaitinėjo, o neformaliai pasidalindavo informacija. Akivaizdu, kad liudytojo E. K. duoti paaiškinimai visiškai neatitinka skundžiamame nuosprendyje padarytų teismo išvadų. Kaip teisingai skunde nurodo apeliantas, konkurso eigoj Sveikatos ir socialinių reikalų departamentas iš Vilniaus m. savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento gavo informaciją, kad 2007 m. birželio 18 dienai pajamų į Vilniaus m. savivaldybės biudžetą buvo surinkta 33,2 milijono mažiau nei planuota ir pajamų nesurinkimo į biudžetą tendencija nesikeičia. Dėl šios priežasties Sveikatos ir socialinių reikalų departamentui skirti asignavimai bus mažinami proporcingai į biudžetą nesurinktai pajamų daliai. Remiantis šia informacija Sveikatos ir socialinių reikalų departamentas pateikė deratizacijos paslaugų pirkimo konkurso vykdytojai Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijai prašymą kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą ir prašyti leisti nutraukti pirkimo procedūras, kadangi trūksta lėšų vykdomam deratizacijos paslaugų pirkimui apmokėti. Remdami tokiu konkurso iniciatoriaus ir organizatoriaus prašymu ir įvertinusi gautus dokumentus Vilniaus m. savivaldybės viešųjų pirkimų komisija priėmė sprendimus kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą su atitinkamu prašymu. Nurodytų Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos sprendimų pagrindu buvo parengti, nustatyta tvarka suderinti ir patvirtinti (vizuoti) raštai Viešųjų pirkimų tarnybai, kuriuos, vykdydamas jam pavestas funkcijas, apeliantas pasirašė. Tai patvirtina ir R. Č., E. V. ir E. K. parodymai.

Konkurencijos taryba 2008-10-02 nutarimu Nr. 2S-20 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų perkant deratizacijos paslaugas atitikties Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ pripažino, kad Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2007-09-12 sprendimas Nr. 1-209 „Dėl pavedimo UAB “P.” teikti privalomąsias paslaugas“ pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus bei įpareigojo Vilniaus m. savivaldybę per 3 mėnesius nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo panaikinti minėtą sprendimą bei nutraukti 2007-09-27 atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. A72-1042(1.27-SSD-0), sudarytą tarp Vilniaus m. savivaldybės administracijos ir UAB “P.”, arba jos nuostatas pakeisti taip, kad neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Apylinkės teismo išvada, kad G. P. padarė inkriminuojamą nusikaltimą, veikdamas tyčia, prieštarauja apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirtiems įrodymams.

Pirmosios instancijos teismas nenurodė, tiesiogine ar netiesiogine tyčia veikė G. P.

Šį kaltinamojo aiškinimą patvirtina liudytojos R. Č. parodymai. Apklausta liudytoja teisme pastaroji parodė, kad deratizacijos pirkimas vyko pagal taisykles. Konkursas buvo organizuojamas pagal įstatymą. Kai administracijos direktoriumi buvo G. P., nebuvo praktikos pateikti ataskaitą direktoriui. Pagrindinis motyvas, dėl ko UAB „D.“ nelaimėjo konkurso – biudžeto lėšų stygius. Svarstant šį klausimą G. P. nedalyvavo. Ji gavo iš Finansų departamento raštą, kad tikrai lėšų nėra. Viešųjų pirkimų įstatymas numato nutraukti pirkimą, kai jis nereikalingas.

Administracijos direktoriaus pareigybės aprašymas (t. 2, b. l. 132-133) numato, jog direktorius atsako už įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Savivaldybės tarybos sprendimų, Tarybos kolegijos protokolinių ir mero potvarkių įgyvendinimą Savivaldybės teritorijoje. Direktorius Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja Savivaldybės biudžeto asignavimus, organizuoja Savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už Savivaldybės ūkinę bei finansinę veiklą, administruoja Savivaldybės turtą. Be to, direktorius organizuoja ir kontroliuoja Savivaldybės tarybos sprendimų bei mero potvarkių įgyvendinimą.

Bet kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytoju apklaustas E. K. parodė, kad konkurso skelbimą inicijavo socialinis ir sveikatos departamentas, o nutraukimas buvo inicijuotas viešųjų pirkimų komisijos pirmininko, kuriuo tuo metu buvo E. L.. Jis patvirtino, kad informacija nebuvo klaidinga, nes nebuvo biudžete surenkamos lėšos. Konkrečiai šiuo klausimu G. P. informacijos neteikė, šiuo klausimu atsiskaitinėjimo nebuvo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Administracijos Ekonomikos departamentas 2007-06-18 Nr. A121-9465-(4.10.-EKD-1) tarnybiniu raštu dėl lėšų informavo Sveikatos ir socialinės apsaugos departamentą, kad 2007 m. birželio 18 dienai į Savivaldybės biudžetą gauta 33,2 mln. Lt mažiau negu planuota iki minėtos datos ir ši pajamų nesurinkimo į biudžetą tendencija nesikeičia, tikslinant 2007 metų Savivaldybės biudžetą asignavimai deratizacijos paslaugai pirkti bus mažinami proporcingai į biudžetą nesurinktai pajamų sumai. Todėl numatoma šiai paslaugai pirkti lėšų suma keisis ir bus mažesnė, negu buvo patvirtinta 2007 metų Savivaldybės biudžete. Taigi buvo pagrįstos sąlygos manyti, kad deratizacijos paslaugai lėšų pirkti suma bus mažesnė ir nebus galima jų nusipirkti.

Be to, G. P. jokių įgaliojimų Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento direktoriui sudaryti sutartį su UAB „P.“ jis nesuteikė. Byloje nėra nei jo pasirašyto atitinkamo turinio įgaliojimo, nei jokio kito dokumento, iš kurio būtų galima spręsti apie tokį pavedimą. Tai, kad sutartis su UAB „P.“ sudaryta be jokių apelianto suteiktų įgaliojimų, o vadovaujantis Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2007-09-12 sprendimu Nr. 1-209, patvirtino liudytoju apklaustas buvęs Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento direktorius A. J. (2010-06-28 teismo posėdžio protokolas), kuris ir pasirašė minėtą sutartį.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis bei Vilniaus m. savivaldybėje tuo metu galiojusiomis dokumentų projektų rengimo ir derinimo taisyklėmis savivaldybės administracijos padalinių vadovai bei dokumentų projektų rengėjai yra asmeniškai atsakingi už parengtų ir administracijos direktoriui teikiamų pasirašyti dokumentų projektų derinimą, jų siūlymų pagrįstumą, duomenų bei kitų dokumentų teisingumą ir teisėtumą. Todėl teigti, kad apeliantas, pasirašydamas jau parengtus ir tinkamai patvirtintus dokumentų projektus, jis atiko kokius nors veiksmus, kurie gali būti vertinam kaip piktnaudžiavimas tarnyba, kolegijos manymu, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Visi šie faktiniai duomenys papildo vienas kitą ir patvirtina, jog G. P., kaip Administracijos direktorius, veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose. Nors apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad G. P. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 2 d. 5 p., kolegija konstatuoja, kad minėta nuostata nenumato jokių savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų. Įgaliojimai organizuoti ir kontroliuoti viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą Vilniaus mieste vykdymą administracijos direktoriui nėra niekur įtvirtinti ar kitaip reglamentuoti.

Kolegija taip pat pažymi, kad pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Teismai, taikydami BK 228 straipsnį, pripažįsta žala ne tik turtinio, bet ir kitokio pobūdžio žalą, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. turtine žala pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda ar negautos pajamos, o kitokio pobūdžio žala – fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jame visiškai nemotyvuota, kuo pasireiškė Administracijos, kaip valstybės institucijos, autoriteto sumenkinimas, Administracijos direktoriaus, kaip valstybės tarnautojo, vardo diskreditavimas. Taip pat visiškai neaišku, kuom remdamasis pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nurodyta neturtinė žala yra didelė. Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų, neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo. Skundžiamame nuosprendyje nėra nei tokių motyvų, leidžiančių daryti išvadą, kad buvo galimai pažeistos konstitucinės teisės ar laisvės, nei kitokio pobūdžio argumentų pripažinti padarytą neturtinę žalą didele.

Todėl teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, įvertinęs pirmiau išdėstytus faktinius duomenis ir nustatytas aplinkybes, kad G. P. 2007-07-17 raštu Nr. A51-13495(3.13-PD-4) kreipęsis į Tarnybą, 2007-09-10 raštu Nr. A51-17356-(3.13-PD-4), 2007-10-23 raštu Nr. A51-20744-(3.13-PD-4) pakartotinai kreipęsis į Tarnybą, bei 2007-12-07 raštu Nr. A51-24744-(3.13-PD-4) „Dėl pasiūlymų galiojimo terminų pasibaigimo“ pranešęs Tarnybai apie pasibaigusį tiekėjų UAB „D.“ ir UAB „P.“ pasiūlymų galiojimo laiką bei paslaugų pirkimo procedūros nutraukimą, siekė veikti teisėtai ir įvykio metu bei nenumatė ir negalėjo numatyti galimo savo veiksmų žalingo pobūdžio. Nuteistasis ne tik kad nenumatė ir negalėjo numatyti žalingų pasekmių atsiradimo, tačiau įvykio metu nesuvokė savo veiksmų žalingo pobūdžio dėl objektyvių aplinkybių, kurias patvirtina byloje esantys šiame nuosprendyje pirmiau aptarti faktiniai duomenys. Todėl kolegija konstatuoja, jog G. P. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., sudėties.

Kolegija pažymi, kad LR BPK 255 str. 1 d. reikalavimai nebuvo pažeisti. Prokuroras vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 256str.reikalavimais iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikė rašytinį prašymą kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis .Šio prašymo nuorašai buvo įteikti nagrinėjimo teisme dalyviams.

Todėl G. P. apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija daro išvadą, kad pastarasis neturėjo pagrindo numatyti, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti kokio nors pobūdžio žala. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendis naikintinas, teisėjų kolegijai padarius išvadą, jog G. P. turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.).

Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog nuteistasis G. P. aukščiau minėtais savo veiksmais neperžengė baudžiamosios atsakomybės ribos ir nepadarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, todėl jis pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. turi būti išteisintas (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendis, kuriuo G. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir nuteistas 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str. 1 d. ir 2 d. bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, bei atlyginti priteistą žalą, naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., Vilniaus miesto savivaldybės civilinis ieškinys dėl 57185, 31 Lt Lt turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

G. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vilniaus miesto savivaldybės civilinį ieškinį dėl 57185, 31 Lt turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Kolegijos pirmininkas Arūnas KisieliusTeisėjai Leonarda GurevičienėRyšardas SkirtunasNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkas Arūnas Kisielius