- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-07
- Bylos Nr.
- 1-1906-593/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Kaltinamasis
- Tadui Zalagaičiui
- Nukentėjusysis
- Jolantai Mizeikytei
- Advokatai
- Andrejus Zavtrakovas
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorams Laimonui Petreikiui, Vingaudui Rinkevičiui, kaltinamajam Tadui Zalagaičiui, nukentėjusiajai Jolantai Mizeikytei, jos atstovui advokato padėjėjui Andrejui Zavtrakovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Tadas Zalagaitis, asmens kodas 38308070225, gimęs 1983-08-07, lietuvis, Kaunas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „Kauno kapitalo grupė“ direktoriumi, gyv. Panerių g. 310E, Kaune, gyvenamoji vieta nedeklaruota, administracine tvarka baustas, teistas 2013 05 13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. 6 mėnesiams laisvės apribijojimo, bausmės neatlikęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (3 nusikalstamos veikos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tadas Zalagaitis 2011-03-28, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, UAB „Grundolita“ patalpose, esančiose Žirnių g. 12, Vilnius, dirbdamas UAB „Grundolita“ projektų vadovu, suklastojo dokumentus – automobilio nuomos sutartį bei prašymą pervesti pinigus į T.Zalagaičio sąskaitą bei šiuos dokumentus panaudojo, pateikdamas juos generaliniam direktoriui, t.y. be Jolantos Mizeikytės sutikimo, kompiuteriu surašė 2011-03-28 autotransporto nuomos sutartį Nr. 2011-03-28/1 tarp nuomininko UAB „Grundolita“ ir nuomotojos Jolantos Mizeikytės, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog Jolanta Mizeikytė išnuomoja automobilį BMW 530 valst. Nr. FGL 888 ir šioje sutartyje pasirašė vietoje Jolantos Mizeikytės, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2011-03-28 ranka surašė Jolantos Mizeikytės vardu prašymą dėl pinigų pervedimo į T.Zalagaičiui priklausančią Nordea Bank Finland Pic Lietuvos skyriuje esančią sąskaitą Nr. LT952140030002368908 ir už J.Mizeikytę pasirašė, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, Tadas Zalagaitis 2011-07-07, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, UAB „Žemda“ patalpose, esančiose Sodų g. 24, Šiauliai, dirbdamas UAB „Žemda“ gamybos direktoriumi, suklastojo dokumentus – automobilio nuomos sutartį bei prašymą pervesti pinigus į T.Zalagaičio sąskaitą bei šiuos dokumentus panaudojo, pateikdamas UAB ,,Žemda“ generaliniam direktoriui, t.y. be Jolantos Mizeikytės sutikimo, kompiuteriu surašė 2011-07-07 autotransporto nuomos sutartį Nr. 2011-07-07/1 tarp nuomininko UAB „Žemda“ ir nuomotojos Jolantos Mizeikytės, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog Jolanta Mizeikytė išnuomoja automobilį BMW 530 valst. Nr. FGL 888 ir joje už Jolantą Mizeikytę pasirašė, ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką toje pat vietoje ir tuo pačiu metu surašė Jolantos Mizeikytės vardu prašymą dėl pinigų pervedimo į jam priklausančią Nordea Bank Finland Pic Lietuvos skyriuje esančią sąskaitą Nr. LT952140030002368908 ir už J.Mizeikytę pasirašė, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, Tadas Zalagaitis 2011-08-01, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, UAB „Žemda“ patalpose, esančiose Sodų g. 24, Šiauliai, dirbdamas UAB „Žemda“ gamybos direktoriumi, suklastojo dokumentą ir jį panaudojo pateikdamas UAB ,,Žemda“ generaliniam direktoriui, t.y. be Jolantos Mizeikytės sutikimo kompiuteriu surašė 2011-08-01 nuomos sutartį Nr. 11/08/03 tarp nuomininko UAB „Žemda“ ir nuomotojos Jolantos Mizeikytės, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog Jolana Mizeikytė išnuomoja automobilį BMW 530 valst. Nr. FGL 888 ir joje už Jolantą Mizeikytę pasirašė.
Šiais veiksmais Tadas Zalagaitis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.
Kaltinamasis Tadas Zalagaitis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog prižaįsta tai, kad kaltinimuose nurodytuose dokumentuose jis pasirašė vietoje Jolantos Mizeikytės, tačiau teigė, jog tai padarė su jos žinia. Paaiškino, kad nuo 2010 m. pavasario gyveno su J.Mizeikyte, susilaukė dviejų vaikų. T.Zalagaičio tėvai buvo nupirkę jiems automobilį BMW, kurį registravo Jolantos vardu. Jis dirbo dviejose darbovietėse. Iš pradžių įsidarbino UAB „Grundolita“, vėliau – UAB „Žemda“. Nuolat reikėjo važinėti į darbovietes, nes viena buvo Vilniuje, kita Šiauliuose. UAB „Grundolita“ buvo automobilių stygius, dėl ko buvo nutarta nuomoti automobilius iš darbuotojų. Kaltinamasis nurodė, kad jis, pasitaręs su J.Mizeikyte, nutarė automobilį išnuomoti. UAB „Grundolita“ suderino kainą ir paruošė automobilio panaudos sutartį. Kadangi J.Mizeikytė Kaune augino vaiką, ji į Vilnių sutarties pasirašinėti nevažiavo. Be to, ji laukėsi antro vaiko. Dėl šių priežasčių jis nusprendė pats pasirašyti. Taip pat J.Mizeikytė pasiūlė, kad pinigai už automobilio nuomą būtų pervesti į jo, t.y. T.Zalagaičio sąskaitą, nes gaudama motinystės pašalpą ir pajamas už automobilio nuomą, galėjo nebegauti kompensacijos už buto šildymą. Dėl šios priežasties atsirado kaltinamojo parašas ant prašymo, kad pinigai būtų pervedami į jo sąskaitą. Įsidarbinus Šiauliuose, įmonėje „Žemda“ viskas buvo taip pat. Paskui prasidėjo šeimyniniai pykčiai, skyrybos bei teisminiai ginčai. Visi pinigai buvo pervedami J.Mizeikytei, tačiau ji teigia, kad nieko nežinojo apie automobilio nuomos sutartis. Nors automobilis buvo registruotas J.Mizeikytės vardu, tačiau ji prie automobilio įgijimo nebuvo prisidėjusi nei vienu litu, ji tik gavo iš jo pajamas. Automobilio nuoma truko apie pusę metų. Pinigus už nuomą duodavo J.Mizeikytei, nes jis pirmadieniais išvažiuodavo į darbą ir tik kartais grįždavo namo savaitės viduryje. Nuolatinė jo gyvenamoji vieta buvo Kaune. J.Mizeikytė nuolat reikalavo pinigų. Jis uždirbo nemažai, tačiau kai įmonių veikla pradėjo „šlubuoti“, J.Mizeikytės meilė pasibaigė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, byloje surinkta ir ištirta medžiaga.
Nukentėjusioji Jolanta Mizeikytė parodė, kad su kaltinamuoju gyveno faktinėje santuokoje, jų vaikai bendri. Jų šeima nebuvo ideali, nebuvo pasitikėjimo, T.Zalagaitis visur siekė sau naudos. Jie gyveno atskiruose kambariuose, nes jis buvo ne kartą ją sumušęs. Iš T. Zalagaičio 2011-03-12 įsigijo automobilį BMW. Jie abu juo naudojosi. Neprieštaravo, kad Tadas pasinaudotų automobiliu, nes jis savo neturėjo. Apie tai, kad Tadas sudarė automobilio nuomos sutartis su abiem įmonėmis – ji nežinojo. Apie sutartis sužinojo tuomet, kai per elektroninę bankininkystę bandė deklaruoti pajamas. Pajamas deklaravo, nes jai grąžinamas papildomas NPD už vaikus. Deklaruojant pajamas, buvo atidaryta pažyma, kurioje pastebėjo pajamas iš kitų įmonių. Jai tai buvo šokas, pagalvojo kad kas nors naudojasi jos duomenimis. Tuomet ji deklaravo tik iš Sodros gautas pašalpas, bet deklaracija buvo atmesta. VMI atliko tyrimą dėl nedeklaruotų pajamų, jai paskambino iš Vilniaus VMI ir pasakė, kad turėtų deklaruoti visas gautas pajamas. Paskui paskambino iš Šiaulių VMI ir nurodė, kad yra prašymas pervesti į kito asmens sąskaitą. Gavus dokumentų kopijas, pamatė, kad pinigų gavėjas yra Tadas Zalagaitis. Tada kreipėsi į prokuratūrą. Pagal automobilio nuomos sutartis pinigų ji negavo, net nežinojo, kad tokios sutartys egzistuoja. Vėliau T.Zalagaitis jai sakė, kad ji pasirašė įgaliojimą, kuriuo jam leido pasirašyti tas sutartis, tačiau to nebuvo.
2012 03 07 surašyta pažyma apie Trečiųjų asmenų valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktus duomenis (2 t., 74 b.l.).
Nors kaltinamasis teigia, jog apie tokių sutarčių sudarymą nuketnėjusioji žinojo ir tam neprieštaravo, o šiuo metu jį apkalba, tačiau šių kaltinamojo teiginių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Nukentėjusioji Jolanta Mizeikytė nuosekliai parodė, kad kaltinamasis Tadas Zalagaitis be jos žinios surašė minėtus dokumentus, kad apie tai ji sužinojo tik tada, kai patikrino deklaruotus VMI pinigus.
Kaip matyti iš J.Mizeikytės veiksmų sekos – ji deklaruodama pajamas pamatė, jog preliminarioje deklaracijoje nurodytos jos pajamos, gautos iš trečiųjų asmenų, šių pajamų nedeklaravo, jas iš deklaracijos pašalino bei 2012 04 23 kreipėsi į VMI dėl galimai neteisingai pateiktų duomenų (2 t., 40, 41 b.l.). Nors T.Zalagaitis teigia, jog J.Mizeikytės kreipimosi data, t.y. iki pirmosios deklaracijos pateikimo 2012 03 30, įrodo, jog apie sutartis ji žinojo nuo pat jų sudarymo momento, tačiau įvertinus pažymos apie trečiųjų asmenų duomenis datą (2012 03 07), akivaizdu, jog kreipimosi į VMI metu J.Mizeikytė turėjo galimybę apie neva tai gautas pajamas iš UAB ,,Žemda“ ir ,,Grundolita“ sužinoti iš VMI elektroninės deklaravimo sistemos. Esant šiems duomenims, netikėti J.Mizeikytė parodymais apie tai, jog apie sutarčių sudarymus nežinojo ir apie jos sužinojo tik teikdama deklaraciją – nėra pagrindo.
Iš banko ,,Nordea“ piniginių lėšų judėjimo išrašo matyti, jog 2011 08 17 į T.Zalagaičio sąskaitą pervesta 469,62 Lt (1 t., 121 b.l.), 2011 10 07 – 5100 Lt (1 t., 141 b.l.) ir 2011 11 28 – 1700 Lt, tačiau duomenų, jog tokia ar panaši suma iš bankomato, esančio prie T.Zalagaičio ir J.Mizeikytės namų (kaip teigia T.Zalagaitis baigiamosiose kalbose) būtų paimta grynais – nėra, išskyrus tai, jog 2011 10 25 J.Mizeikytei iš T.Zalagaičio sąskaitos pervesta 730 litų (1 t., 145 b.l.), o 2011 11 28 grynais paimta 2000 litų Savanorių pr. 2, Vilniuje.
T.Zalagaičio teiginys, jog su J.Mizeikyte susitarė dėl pinigų pervedimo į jo sąskaitą dėl to, jog ji gautų kompensaciją už šildymą, taip pat nepagrįstas, kadangi bendra kompensacijos suma 2011 01 01 – 202-01-01 sudarė 300,95 Lt (2 t., 72 b.l.).
Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog dokumentai – automobilio nuomos sutartys bei prašymai pervesti pinigus į T.Zalagaičio sąskaitą buvo suklastoti ir panaudoti, nes juose nurodyti neteisingi, tikrovės neatitinkantys duomenys apie J.Mizeikytės valią nuomoti automobilį. Kaltinamasis, įrašydamas nukentėjusiosios pavardę bei išgalvotais parašais už ją pasirašydamas, suvokė, jog į transporto nuomos sutartis bei prašymus pervesti pinigus įrašo tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. suprato klastojantis dokumentus ir norėjo taip elgtis bei veikti. Teismas laiko, kad T.Zalagaičio veika visiškai įrodyta.
Nors kaltinamajame akte nurodyta, jog T.Zalagaitis padarė tris atskiras nusikalstamas veikas, tačiau įvertinus tai, jog kaltinamasis skirtingus dokumentus suklastojo siekdamas vieno tikslo – gauti iš automobilio nuomos pajamas, laikytina, jog tris atskiras veikas siejo vieninga savo turiniu ir forma tyčia, todėl tokie veiksmai laikytini tęstiniu nusikaltimu (AT bylos Nr. 2K-632/2005, 2K-416/2013) ir kvalifikuotini pagal LR BK 300 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat tikslintina kaltinime nurodyta aplinkybė, jog 2011 03 28 UAB „Žemda“ patalpose T.Zalagaitis surašė prašymą, kadangi neginčijamai nustatyta, jog prašymas buvo surašytas sutarties pasirašymo dieną, t.y. 2011-07-07, o prašyme esanti data liko nepakeista, rašant prašymą UAB ,,Grundolita“.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54-61 str.).
Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 15 str.), T.Zalagaičio atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. T.Zalagaitis psichikos sveikatos centre bei priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., 164, 166 b.l.), turi galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., 167-174 b.l.), neteistas (1 t., 175-176 b.l.), dirbantis (1 t., 181 b.l.), turintis pareigą išlaikyti du mažamečius viakus (2 t., 180 b.l.). Esant šioms aplinkybėms ir siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas laiko, jog T.Zalagaičiui tikslinga skirti švelniausią LR BK 300 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.
Baudos dydis parinktinas įvertinus tai, jog T.Zalagaičio veika jokia reali turtinė žala fiziniams ar juridiniams asmenims bei valstybei padaryta nebuvo – automobilis realiai buvo nuomojamas, už nuomą T.Zalagaičiui buvo mokamas nuomos mokestis, valstybės biudžetui mokamas pajamų mokestis, automobilis buvo naudojamas darbo reikalais abiejose įmonėse, objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog už automobilio nuomą gautus pinigus T.Zalagaitis naudojo išimtinai tik savo, o ne šeimos (J.Mizeikytės ir bendrų vaikų) reikmėms teismui nepateikta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes T.Zalagaičiui skirtina ženkliai mažesnė nei baudos, nustatytos už apysunkius nusikaltimus, vidurkis.
Dėl civilinio ieškinio.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Byloje nukentėjusioji Jolanta Mizeikytė pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl nusikalstamos Tado Zalagaičio veiklos ji patyrė psichologinį sukrėtimą, šoką, dvasinius išgyvenimus, buvo prieversta savo pažeistas teises ginti kreipiantis į teisėsaugos institucijas, vėliau vykti į apklausas bei akistatą Kauno m. Santakos policijos komisariate, kas sukėlė papildomus nepatogumus. (2 t., 22-25 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, jog naktinimis nemiegojo, T.Zalagaičio buvo spaudžiama atsiimti pareiškimus.
Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (LAT nutartis Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas sutinka, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamų veiksmų, patyrė nepatogumus – ėmėsi priemonių išsiaiškinti jos deklaracijoje atsiradusius įrašus apie pajams iš kitų asmenu, apie ką ji iki tol nežinojo, turėjo gaišti savo laiką aiškinantis su bendrovėmis, pateikusiomis pažymas, vykti į teisėsaugos institucijas. Tačiau duomenų apie tai, jog dėl T.Zalagaičio veiksmų J.Mizeikytė patyrė turtinę žalą (į ką būtina atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį), fizinį ar dvasinį skausmą, psichologinį sukrėtimą, šoką, dvasinius išgyvenimus, nemigą – teismui nepateikta. Teismo posėdžio metu J.Mizeikytė nurodė, jog stresines situacijas ir įtampą T.Zalagaitis kėlė nuolat, dėl jos sumušimo buvo nuteistas. Taigi, nukentėjusioji, nurodydama neturtinės žalos dydį, vertino ne tik T.Zalagaičio veiką, kuria jis kaltinamas šioje byloje, bet jo elgesį bendrai, tame tarpe ir veiksmus, už kuriuos jis nuteistas ir iš jo priteista 1000 litų neturtinei žalai atlyginti 2013 05 13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu. Todėl įvertinus nukentėjusiosios patirtus nepatogumus, o taip pat atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes – padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, kaltinamojo turtinę padėtį (dirba, gauna pajamas, tačiau turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus), teismas sprendžia, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija bus pasiekta neturtinės žalos dydį nustačius 300 litų.
Dėl proceso išlaidų.
Lietuvos Respublikos BK 106 str. numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusioji J. Mizeikytė nurodė, kad ji patyrė 2000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ką patvirtina pinigų priėmimo kvitai (2 t., 26, 27 b.l.).
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių paslaugų įkainius, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiosios turėta proceso išlaidų suma teisinėms paslaugoms nėra aiškiai per didelė, todėl išieškotina iš kaltinamojo Tado Zalagaičio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298 str., 303 str. 1 d. 4 d., 305 str., 307 str., 5 d., 3 str. 1 d. 5 p.,
nusprendžia:
Tadą Zalagaitį pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir nuteisti 17 MGL, t.y. 2210 Lt (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dešimties litų) dydžio bauda.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2013 05 13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3 d. nuostatomis, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val. ir 17 MGL, t.y. 2210 Lt (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dešimties litų) dydžio bauda.
Remiantis LR BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2013 05 13 Kauno apylinkės teismo nuosprendį.
Priteisti Jolantai Mizeikytei iš Tado Zalagaičio 300 (tris šimtus litų) Lt neturtinei žalai atlyginimo.
Išieškoti iš T.Zalagaičio 2000 Lt proceso išlaidų už advokato pagalbą Jolantos Mizeikytės naudai.
Paskirtoji bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą privaloma pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.