Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismo posėdyje atsakovės Vilniaus teritorinės muitinės atstovai nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat pagrindo grąžinti pareiškėjui išieškotą 552,83 Eur sumą.

Pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus bei Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, taip pat mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01).

Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas šio įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2013-10-09 Nr. 952/2013, nustatančios Sąjungos muitinės kodeksą, 113 straipsnis įtvirtina, kad jeigu mokėtina importo ar eksporto muito suma nesumokama per nustatytą laikotarpį, muitinė tos sumos sumokėjimą užtikrina pasinaudodama visomis priemonėmis, kuriomis pasinaudoti ji gali pagal atitinkamos valstybės narės teisę.

Už muitų administravimą Lietuvos Respublikoje yra atsakinga Lietuvos Respublikos muitinė (toliau – muitinė) (MĄĮ 15 straipsnio 2 dalis), o Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005-05-27 įsakymu Nr. 1B-374 patvirtintų Mokestinių nepriemokų ir mokesčių bei su jais susijusių sumų permokų administravimo organizavimo Lietuvos Respublikos muitinėje taisyklių 4 punkte nurodyta, kad mokestinę nepriemoką ir mokesčių bei su jais susijusių sumų permoką administruoja ta teritorinė muitinė, kurios veiklos zonoje, nustatytoje Muitinės departamento direktoriaus 2002-02-22 įsakymu Nr. 98 „Dėl teritorinių muitinių reorganizavimo“, yra Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojo deklaruota gyvenamoji vieta arba juridinio asmens buveinė.

MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio Įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. Tačiau pažymėtina, kad tokia priverstinio išieškojimo sustabdymo taisyklė turi išimčių.

Pagal MAĮ 14 straipsnio 6 dalį, muitai pagal šį įstatymą administruojami tiek, kiek šio įstatymo nuostatos neprieštarauja Europos sąjungos muitų teisės aktams. MAĮ 161 straipsnyje nurodyta, kad nagrinėjant skundus, susijusius su muitų administravimu, Bendrijos muitų teisės aktai turi viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2013-10-09 Nr. 952/2013, nustatančios Sąjungos muitinės kodeksą, 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo vykdymo, tačiau muitinė visiškai ar iš dalies sustabdo tokio sprendimo vykdymą, jeigu turi rimtą pagrindą manyti, kad sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba, kad dėl jo atitinkamam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Jeigu vykdant apskųstąjį sprendimą atsirastų pareiga mokėti importo arba eksporto muitą, to sprendimo vykdymas sustabdomas tik pateikus garantiją, išskyrus atvejus, kai remiantis dokumentais pagrįstu įvertinimu nustatoma, kad dėl tokios garantijos pateikimo skolininkas gali patirti didelių ekonominių arba socialinių sunkumų (Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnio 3 dalis).

Taigi Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnyje įtvirtina galimybė visai arba iš dalies sustabdyti sprendimo dėl priverstinės mokestinės prievolės išieškojimo vykdymą gali būti taikoma tik esant tam tikroms sąlygoms, t. y., jeigu yra rimto pagrindo manyti, kad apskųstasis sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo suinteresuotam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Vykdant apskųstąjį sprendimą turėtų būti sumokėti importo arba eksporto muitai, tokio sprendimo įgyvendinimas gali būti sustabdytas tik pateikus garantiją. Tačiau tokios garantijos neturi būti reikalaujama, jeigu toks reikalavimas, atsižvelgiant į skolininko nurodytas aplinkybes, galėtų jam sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų. Papildomai pastebėtina, kad Sąjungos muitinės kodeksas akcizo ir PVM mokesčio nereglamentuoja, todėl šių mokesčių išieškojimas kilus mokestiniam ginčui toliau vykdomas pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad Vilniaus TM 2018-05-28 sprendimu Nr. 2TR-19-0026 pripažino pareiškėją kartu su kitais asmenimis solidariai atsakančiais skolininkais ir įregistravo jų atžvilgiu mokestinę prievolę muitinei: 60 464 Eur muito, 866 503 Eur akcizo, 216 707 Eur PVM ir atitinkamai jų delspinigius. Muitinės departamentas 2018-07-24 sprendimu Nr. 1A-282 sustabdė pareiškėjo skundo dėl Vilniaus TM 2018-05-28 sprendimo Nr. 2TR-19-0026 nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00032-11. Vilniaus TM ginčijamu 2018-07-17 sprendimu Nr. 100000410719 nusprendė nurašyti 60 464 Eur (muito mokesčio) mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigose, o tos pačios dienos sprendimu Nr. 10000410766 nusprendė nepradėti priverstinio išieškojimo dalyje dėl 2 528 797 Eur sumos iš pareiškėjo. Taigi matyti, kad priverstinis išieškojimas iš pareiškėjo sąskaitų pradėtas tik toje dalyje dėl 60 464 Eur muito mokesčio sumokėjimo.

Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai priėmė sprendimą nurašyti muito mokesčio nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitų, nustačius, kad toks mokestis nesumokėtas. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė muitinei garantijos, užtikrinančios muito mokestinės nepriemokos įvykdymą. Pareiškėjas taip pat muitinei nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie sunkią materialinę padėtį ar kitus socialinius sunkumus. Teismas taip pat nenustatė pagrindo, dėl kurio būtų galima daryti išvadą, kad apskųstas sprendimas dėl mokestinės prievolės įregistravimo prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Taigi pareiškėjas muitinei nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu muito mokesčio išieškojimas turėtų būti stabdomas. Nesant pagrindų stabdyti muito mokesčio nepriemokos išieškojimą, Vilniaus TM muitinė, pagrįstai vadovaudamasi jai suteikta kompetencija, nurodė nurašyti muito mokesčio nepriemoką nuo pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigose.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas Nr. 10000410719 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose“ priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Kadangi nustatyta, kad atsakovas turėjo teisę tęsti muito mokesčio nepriemokos išieškojimą vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso nuostatomis, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo grąžinti pareiškėjui išieškotus pagal 2018-07-17 Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą Nr. 10000410719 552,83 Eur, nes laikytina, kad ši suma išieškota pagrįstai ir teisėtai. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.