Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-11 · Civilinė byla Nr. 2S-950-340/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-11
Bylos Nr.
2S-950-340/2014
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01191-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
A. N.
Atsakovas
J. T., K. L., A. S., J. S., A. V.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, SB „Gvazdikas“, M. S., A. B., AB „Lesto“
Kategorijos
  • 116.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-950-340/2014Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01191-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 116.10.1;122.2.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovams J. T., K. L., A. S., J. S. ir A. V. dėl viešpataujančio daikto savininko teisių gynimo, tretieji asmenys - Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, SB „Gvazdikas“, M. S. ir A. B., AB „Lesto“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2225-864/2013 pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovams J. T., K. L., A. S., J. S. ir A. V. dėl viešpataujančio daikto savininko teisių gynimo, tretieji asmenys - Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, SB „Gvazdikas“, M. S. ir A. B., AB „Lesto“, tenkino ieškinį - nustatė ieškovui A. N. priklausančio žemės sklypo, kaip viešpataujančio daikto, naudai 87 m² ir 224 m² ploto kelius važiuoti transporto priemonėmis ir pėsčiųjų tako servitutą, per atsakovams priklausančius žemės sklypus, priteisiant iš ieškovo A. N. atsakovo J. T. naudai 300 Lt kompensaciją, mokamą kartą į metus iki nustatyto servituto panaikinimo (pakeitimo) ar kitokios kompensavimo tvarkos nustatymo; ir iš ieškovo atsakovų K. L., A. S. ir J. S. naudai 1000 Lt kompensaciją, mokamą kartą į metus iki nustatyto servituto panaikinimo (pakeitimo) ar kitokios kompensavimo tvarkos nustatymo ir kt.

Šalies argumentai

Ieškovas A. N. pateikė teismui prašymą ištaisyti 2013 m. gruodžio 20 d. teismo padarytas aiškias rašymo apsirikimo klaidas, t.y. sprendimo įžanginėje dalyje A. V. procesinę padėtį nurodyti ne atsakovo, o trečiojo asmens, ieškinio dalyką – ne dėl viešpataujančio daikto savininko teisių gynimo, o dėl kelio servituto nustatymo, o rezoliucinės dalies trečiojoje pastraipoje – vietoje „plane pažymėtą skaičiais 75, 83, 84, 8), 13, 12, 1), 27, 26 ir 2)“, įrašyti „plane pažymėtą skaičiais 75, 83, 84, 85, 13, 12, 11, 27, 26 ir 25“.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 23 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies – ištaisė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2225-864/2013 padarytas akivaizdžias rašymo apsirikimo klaidas: sprendimo įžanginėje dalyje vietoje žodžių „dėl viešpataujančio daikto savininko teisių gynimo“ nurodė įrašyti žodžius „dėl kelio servituto nustatymo“, o sprendimo rezoliucinės dalies trečiojoje pastraipoje vietoje „plane pažymėtą skaičiais 75, 83, 84, 8), 13, 12, 1), 27, 26 ir 2)“, nurodė įrašyti „plane pažymėtą skaičiais 75, 83, 84, 85, 13, 12, 11, 27, 26 ir 25“; prašymą dalyje dėl atsakovo A. V. procesinės padėties pakeitimo į trečiąjį asmenį atmetė. Nurodė, jog 2010-10-25 priimtame ieškovo ieškinyje, A. V. buvo nurodytas atsakovo procesinėje padėtyje, tuo tarpu patikslinęs ieškinio dalyką, ieškovas A. V. procesinės padėties nenurodė, tačiau jam pareiškė reikalavimą – įpareigoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininką A. V. netrukdyti ieškovui naudotis kelio servitutu ir nedelsiant pašalinti visas kliūtis, trukdančias juo važiuoti. Pažymėjo, kad nors teismas 2012 m. liepos 18 d. protokoline nutartimi neprieštaravo atsakovo A. V. procesinės padėties pakeitimui į trečiojo asmens, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nei žodžiu, nei raštu nepareiškė, jog reikalavimus A. V. atsiima arba jų atsisako, kaip tai numato CPK 139 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis, ir teismas tuo klausimu nepriėmė rašytinės nutarties, A. V. procesinė padėtis iš atsakovo į trečiąjį asmenį nebuvo pakeista. Konstatavo, kad teismo sprendime A. V. procesinė padėtis nurodyta teisingai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendime esančią rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, kad A. V. procesinė padėtis keistina į trečiojo asmens ir tenkinti ieškovo prašymą dėl šio rašymo apsirikimo klaidos sprendimo įžanginėje dalyje ištaisymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Pateikus patikslintą ieškinį A. V. atsakovu nenurodytas, nors jam pareikšti reikalavimai išliko. 2012-07-18 vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino pasikeitusią situaciją dėl reikalavimo šiam atsakovui ir paprašė jo procesinę padėtį pakeisti į trečiojo asmens. Protokoline nutartimi pirmos instancijos teismas tenkino šį prašymą. 2013-03-08 galutinai buvo patikslintas ieškinys, kuriame ne tik, kad atsakovu nebuvo nurodytas A. V., tačiau kartu su minėto reikalavimo įrengti pravažiavimo kelią atsisakymu, buvo patikslintas ir minėtas reikalavimas jam dėl įpareigojimo nedelsiant pašalinti kliūtis, trukdančias naudotis kelio servitutu. Pažymi, jog buvo gautas atsakovų ir A. V. sutikimas dėl ieškinio dalyko patikslinimo. 2013-04-11 nutartimi pirmos instancijos teismas tenkino ieškovo prašymą ir priėmė patikslintą ieškinio pareiškimą bei nurodė, kad toliau byla nagrinėjama pagal ieškovo reikalavimą nustatyti jo nuosavybės teise valdomam žemės sklypui kelio servitutą, einantį per atsakovams priklausančių žemės sklypų ribas; įpareigoti atsakovus J. T., K. L., A. S., J. S. netrukdyti ieškovui naudotis kelio servitutu ir nedelsiant pašalinti kliūtis, trukdančias juo važiuoti. Anot apelianto, įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-11 nutarčiai, A. V. byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacijos objektą sudaro pirmos instancijos teismo nutarties dėl klaidos ištaisymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu dėl klaidų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-2225-864/2013 pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovams J. T., K. L., A. S., J. S. ir A. V. dėl viešpataujančio daikto savininko teisių gynimo, tretieji asmenys - Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, SB „Gvazdikas“, M. S. ir A. B., AB „Lesto“, ištaisymo. Prašė sprendimo įžanginėje dalyje A. V. procesinę padėtį nurodyti ne atsakovo, o trečiojo asmens, ieškinio dalyką – ne dėl viešpataujančio daikto savininko teisių gynimo, o dėl kelio servituto nustatymo, o rezoliucinės dalies trečiojoje pastraipoje – vietoje „plane pažymėtą skaičiais 75, 83, 84, 8), 13, 12, 1), 27, 26 ir 2)“, įrašyti „plane pažymėtą skaičiais 75, 83, 84, 85, 13, 12, 11, 27, 26 ir 25“. Pirmos instancijos teismas ieškovo prašymą tenkino iš dalies – ištaisė rašymo apsirikimus, susijusius su materialiniu reikalavimu bei sprendime nurodytais plano skaitmenimis, tuo tarpu prašymą dėl atsakovo A. V. procesinės padėties pakeitimo atmetė. Nors pažymėjo, jog ieškovas tikslino savo reikalavimus ne kartą ir teismas bylos nagrinėjimo 2012-07-18 teismo posėdyje metu, protokoline nutartimi tenkino ieškovo atstovės prašymą dėl atsakovo A. V. procesinės padėties pakeitimo į trečiąjį asmenį, tačiau nurodė, jog šis klausimas nebuvo išspręstas rašytinio proceso tvarka priėmus CPK 139 straipsnyje ar 140 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą procesinį sprendimą, todėl sprendė, kad pagrindo pakeiti šio atsakovo procesinę padėtį į trečiojo asmens nėra.

Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmos instancijos teismo pozicija nesutinka. Kaip matyti iš byloje pateiktų ieškovo procesinių dokumentų, pirminis ieškovo ieškinys teisme buvo priimtas 2010-10-25, kuriame ieškovas materialinius reikalavimus, susijusius su kelio servitutu, buvo pareiškęs ir A. V., todėl pastarasis buvo patrauktas vienu iš atsakovu atsakyti pagal ieškovo reikalavimus. Ieškinio reikalavimus ieškovas patikslino 2011-12-20. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, ieškovas A. V. tarp atsakovų nenurodė, tačiau paliko reikalavimą įpareigoti pastarąjį netrukdyti ieškovui naudotis kelio servitutu (t.2, b.l.95-110). 2012-07-20 vykusiame teismo posėdyje ieškovo atstovė paaiškino, jog pradiniame ieškinyje atsakovu A. V. buvo patrauktas dėl to, jog galimai buvo užtvėręs pravažiavimą į ieškovo sklypą, tačiau patikslino ieškinio pateikimo dienai situacija pasikeitė, ieškovo reikalavimai nebėra susiję su A. V. sklypu, todėl prašė jo procesinę padėtį byloje pakeisti iš atsakovo į trečiojo asmens (t.3, b.l.13). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012-07-18 protokoline nutartimi šį ieškovo atstovės prašymą tenkino (t.3, b.l.13).

Pažymėtina, jog vienas iš pagrindinių civilinių proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad šalys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. Šis principas yra analogiško principo egzistavimo materialiojoje teisėje egzistavimo padarinys. Pagal civilinio proceso teisės doktriną dispozityvumas reiškia, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu (materialusis dispozityvumo principo aspektas), ir procesinėmis priemonėmis (procesinis dispozityvumo principo aspektas), taigi turi plačią autonomiją, tačiau, atsižvelgiant į proceso teisės normas, dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta ieškovo teisė pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu, tačiau visais atvejais tiek ieškovas, tiek atsakovas gali būti pakeičiami tik esant ieškovo sutikimui, o teismas, nustatęs, kad bylos procese dalyvauja netinkama šalis, turi teisę pasiūlyti tai padaryti ieškovui (CPK 45 straipsnio 2, 3 dalys). Tokiu atveju šia procesine priemone gali disponuoti tik ieškovas ir taip pasireiškia dispozityvumo principo procesinis aspektas. Toks proceso teisės normos aiškinimas atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką, kad bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“, Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-161/2009; teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-436/2012).

Nagrinėjamu atveju, ieškovas atsisakė reikalavimų A. V. atžvilgiu. Ši ieškovo pozicija buvo išreikšta ieškovo atstovės 2012-07-20 teismo posėdžio metu - pareikštas prašymas dėl atsakovo A. V. procesinės padėties pakeitimo į trečiąjį asmenį. Dalyvaujantys byloje asmenys šiam prašymui neprieštaravo, pirmos instancijos teismas protokoline nutartimi prašymą tenkino (t.3,b.l.13). Tokiu būdu pasireiškė dispozityvumo principo procesinis aspektas, nes minėto procesinio sprendimo priėmimas buvo galimas tik esant ieškovo valiai ir sutikimui. Pažymėtina, jog įstatymas nereglamentuoja atvejo, kuomet ieškovas materialinių reikalavimų vieno iš atsakovo atžvilgiu atsisako ir pageidauja tokį asmenį patraukti trečiuoju asmeniu, t.y. nenumato, tokio procesinio sprendimo formos. Šiuo atveju ieškovo valia buvo įgyvendinta teismui priimant protokolinę nutartį. Tokiu būdu atsakovas A. V. nebuvo pašalintas iš proceso, tiesiog įtrauktas trečiuoju asmeniu, konstatuojant, jog priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Tuo tarpu tai, jog ieškovo valia buvo įgyvendinta priimant protokolinę nutartį, o ne vieną iš CPK 139 straipsnyje ar 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nutarčių dėl ieškinio atsakovo A. V. atžvilgiu atsiėmimo ar atsisakymo, nesudaro pagrindo paneigti ieškovo teisės atsisakyti materialinių reikalavimų šiam asmeniui. Tuo labiau, jog, kaip minėta, įstatymas nereglamentuoja procesinio sprendimo formos atsakovo procesinę padėtį keičiant į trečiojo asmens. Pažymėtina, jog 2013-03-08 pateikęs patikslintą ieškinį, ieškovas formuluodamas reikalavimus nurodė įpareigoti atsakovus bei A. V. netrukdyti ieškovui naudotis kelio servitutu, tačiau pirmos instancijos teismas 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi priėmęs 2013-03-08 pateiktą patikslintą ieškinį, nurodė, kad toliau byla nagrinėjama pagal ieškovo reikalavimą nustatyti jo nuosavybės teise valdomam žemės sklypui Nr.43, esančiam Gvazdikų g. 76, Vilniuje, kelio servitutą, analogišką nurodytam Vilniaus apskrities viršininko 2007-11-30 įsakymu Nr.23-13220-(01), einantį per atsakovams priklausančių žemės sklypų ribas; įpareigoti atsakovus J. T., K. L., A. S., J. S. netrukdyti ieškovui naudotis kelio servitutu ir nedelsiant pašalinti visas kliūtis, trukdančias juo važiuoti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l.50-52). Nors bylos nagrinėjimo eigoje dalyvaujančių byloje asmenų teiktuose procesiniuose dokumentuose bei teismo priimtuose procesiniuose sprendimuose A. V. buvo įvardinamas atsakovu, tačiau atsižvelgiant į tai, jog ieškovas, atstovaujamas profesionalios teisininkės – advokatės teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimų A. V. atžvilgiu ir prašė šį asmenį byloje įtraukti trečiuoju asmeniu, t.y. preziumuotina, jog ieškovas savo procesinių veiksmų teisinių padarinius suprato, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamojoje byloje priimtu sprendimu minėto asmens materialinės teisės ir pareigos nebuvo vertinamos ir dėl jų nebuvo sprendžiama, laikytina, jog A. V. dėl dalyvaujančių byloje asmenų ir teismo neapdairumo (klaidos) nepagrįstai buvo nurodamas atsakovu pagal ieškovo materialinius reikalavimus. Tuo tarpu tai, jog pirmos instancijos teismas šioje byloje priimtu teismo sprendimu priteisė iš ieškovo A. V. naudai 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, yra aplinkybė, kurią ieškovas turi teisę ginčyti apeliacine tvarka apskundęs minėtą teismo sprendimą.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas, atsisakęs ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą dėl A. V. procesinės padėties, klaidingai įvertino ieškovo veiksmus proceso teisės normų ir dispozityvumo principo taikymo atžvilgiu, todėl skundžiama nutartis keistina, ieškovo prašymą dėl rašymo apsirikimo klaidų ištaisymo tenkinant visa apimtimi.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje neviršija 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 4 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį pakeisti.

Ieškovo A. N. prašymą dėl rašymo apsikrikimo klaidų ištaisymo civilinėje byloje Nr.2-2225-864/2013 tenkinti.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo įžanginėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą - A. V. nurodyti trečiuoju asmeniu.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė