Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-09-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-7-417-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-06
Bylos Nr.
1A-7-417-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Pocius (pirm.), Eduardas Maškevičius, Stasys Valužis
Nukentėjusysis
K. L.
Nuteistasis
J. E.
Advokatai
Mindaugas Kepenis, Gintautas Daugėla
Kategorijos

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A–7–417/2010

Teisėja E. Bartulienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teisėjų Stasio Valužio, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Jūratei Dūžinskienei, Jolantai Kližentytei, Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei, Remigijui Bėtkiui,nuteistojo gynėjui advokatui Gintautui Daugėlai,

nukentėjusiajam K. L.

nukentėjusiojo atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui,ekspertams Gintautui Paulikui, Jūratei Gincman- Dorošenko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. E. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. E. pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas – 2006m. lapkričio 17 d.

Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintas visiškai. Iš J. E., Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 3049,70 Lt (trys tūkstančiai keturiasdešimt devyni litai 70 ct) žalai atlyginti.

K. L. ieškinys tenkintas iš dalies. Iš J. E., K. L. naudai priteista 585,90 Lt (penki šimtai aštuoniasdešimt penki litai 90 ct) turtinei žalai atlyginti, 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti ir 3000 (trys tūkstančiai) litų turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje, paslaugoms apmokėti. Kita K. L. ieškinio dalis atmesta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. E. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. už tai, kad 2006 m. lapkričio 15d., apie 11 val. 50 min., Šilalės r., duomenys neskelbtini, K. L. sodybos kieme, konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu su K. L. ir K. L., kumščiu tyčia smogė vieną smūgį K. L. į galvos kairę pusę, nuo jo pastarasis suklupo. K. L. keliantis, J. E. tyčia pastarajam sudavė vieną smūgį su nuo žemės paimta lenta į galvos kairę pusę, padarydamas jam muštinę žaizdą ant kairio smilkinio ir kairės ausies, ir masyvią poodinę kraujosruvą ant kairio smilkinio, kaktos kairės pusės, kairio antakio išorinėje kairės akies vokų išorinio kampo ir kairio skruosto išorinėje dalyje, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose, atvirą įspaustinį kairio smilkinkaulio lūžimą, galvos smegenų sumušimą kairėje smilkininėje skiltyje, ir taip nukentėjusiajam K. L. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Nuteistasis J. E. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas jo kaltę pagrindė tik nukentėjusiojo K. L., liudytojų K. L. ir B. L. parodymais, kuriuos įvardijo nuosekliais ir patikimais. Tačiau, nuteistojo įsitikinimu, taip nėra, nes šių asmenų parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs ir melagingi. J. E. pažymi, kad pirminiuose parodymuose abu L. tvirtai nurodo, kad jis (J. E.) pirma K. L. sudavė kumščiu į galvą ir pastarasis nugriuvo. Kai atsistojo, J. E. sviedė į jį lenta, kuri nukentėjusiajam K. L. pataikė į galvą ir taip jį sužalojo. Apeliantas akcentuoja, kad vėliau abu L.i vienodai ir tvirtai savo pirminių parodymų atsisako ir paaiškina, kad jis (J. E.) sudavęs kumščiu į galvą K. L., o šis nuo smūgio nenugriuvo, o tik suklupo, ir po to J. E. su lenta ne sviedė, o trenkė ja per galvos kairę pusę.

Nuteistojo manymu, jei L. būtų teigę, kad nukentėjusiajam sužalojimas galvoje atsirado nuo tariamai jo (J. E.) mestos lentos, tai jie tarsi iš dalies pripažintų, kad K. L. sužalojimas galėjo atsirasti nuo lentos lūžgalio, kuris pataikė jam į galvą. J. E. įsitikinimu, panašiai galima paaiškinti ir tai, kodėl jie neigia K. L. griuvimo galimybę. J. E. mano, kad jeigu Ledauskiai tai pripažintų, kartu jie netiesiogiai pritartų jo (J. E.) teiginiui, kad K. L. galvoje sužalojimai galėjo atsirasti ir jam nugriuvus ant žolėje esančių padargų tuo metu, kai jam (J. E.) liudytojas K. L. smūgiavo per nugarą lenta, o jis (J. E.) paleido vežimo ieną, kurią norėjo atimti iš K. L..

J. E. manymu, akivaizdu, jog jei L. būtų davę teisingus parodymus dėl sužalojimo mechanizmo, dviejų skirtingų ir abiem atvejais suderintų vienodų parodymų dėl sužalojimo būdo nebūtų buvę. Apelianto manymu, tai netiesiogiai įrodo, kad K. L. buvo sužalotas ne pastarojo nurodytais būdais, t. y. metant į galvą lentą ar lenta duodant jam į kairę galvos pusę, o buvo sužalotas būtent apelianto vienu iš nurodytų būdų, t. y. kliudant lentos lūžgaliu arba jam griūnant ant kieme buvusių padargų, gelžgalių.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas šališkai vertino byloje surinktus duomenis. Pažymi, kad jokios įrodomosios vertės negalėjo turėti prieštaringi liudytojos B. L. parodymai, būtent dėl aplinkybės, ar nukentėjusysis jos tėvas buvo užsimojęs prieš J. E. iena. Apeliantas akcentuoja, kad patikėti iš esmės prieštaringais šios liudytojos B. L. parodymais teismui pakako jos naivaus pasiaiškinimo, jog nenorėjusi dalyvauti posėdyje, todėl tyrėjui Gotautui nesakiusi, kad jis (J. E.) sudavė tėvui lenta.

Šalies argumentai

Apeliantas J. E. atkreipia dėmesį, jog skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad eksperimentais nustatyta, jog liudytojai S. Z. ir S. L. negalėjo girdėti ir matyti įvykio, todėl darytina išvada, jog jie parodymus po beveik dviejų mėnesių pakeitė nuteistojo J. E. naudai, jo paveikti. Tačiau nuteistasis J. E. pažymi, kad eksperimento metu gauti duomenys negali būti pripažinti įrodymais, nes jie gauti pažeidžiant BPK reikalavimus, nes tyrėjas pažeidė reikalavimus, kad eksperimentas turi būti daromas sąlygomis, maksimaliai panašiomis į buvusias tiriamo įvykio metu ir toje pačioje vietoje ir toje pačioje aplinkoje, ir tuo pačiu paros, metų laiku, taip pat ir tomis pačiomis meteorologinėmis sąlygomis.

Apelianto įsitikinimu, eksperimentai negali būti teisėtais dar ir dėl to, jog eksperimentai buvo daromi dalyvaujant liudytojams K. L., S. Z., S. L., tikrinami jų parodymai apie tai, ar jie galėjo girdėti tam tikras frazes ir matyti tam tikrus objektus, todėl buvo būtina juos įspėti dėl atsakomybės pagal BK 235 str. už aiškiai melagingų parodymų davimą, tačiau minėti liudytojai dėl tokios atsakomybės nebuvo įspėti.

J. E. yra įsitikinęs, kad dalyvauti eksperimente privalėjo ir jis, nes konfliktas vyko tarp jo ir L., todėl buvo būtina patikrinti, ar liudytojai S. Z. ir S. L. galėjo girdėti ne tik K. L. , bet ir J. E. pasakytas frazes bei matyti atitinkamus objektus iš jo nurodytos konflikto vykusios vietos.

Nuteistojo J. E. manymu, šių eksperimentų įrodomoji vertė yra niekinė ir dėl to, kad eksperimente dalyvavusi liudytoja V. B. parodė, kad atliekant eksperimentą buvo bjaurus oras, lijo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad konflikto metu, t. y. 2006-11-15, apie 12 valandą, taip pat lijo lietus.

Apeliantas pažymi, kad teismas visus duomenis, kurie bent kiek jį kaltino, vertino atlaidžiai, neįžvelgė jokių prieštaravimų, baudžiamojo proceso pažeidimų. Tačiau didžiulį aktyvumą ir priekabumą, išankstinį nusistatymą teismas parodė vertinant bent kiek apeliantą teisinančius įrodymus. Nuteistojo J. E. įsitikinimu, teismo šališkumą pailiustruoja liudytojų S. Z., S. L. parodymų vertinimas. Pažymi, kad liudytojai S. Z., S. L. teismo metu parodė, kad tyrėjas R. G. darė spaudimą ir jie todėl abu pasirašė, tačiau po kokiu tekstu pasirašė, negali pasakyti. Tai, kad abu liudytojai pasirašė jiems jau iš anksto surašytą tekstą, nuteistojo įsitikinimu, įrodo jų tariamų apklausos protokolų paskutinę pastraipą. Pažymi, kad lyginant abu tekstus, matosi, kad juose pakeistos tik pavardės, o kitos teksto dalys yra identiškos. Atkreipia dėmesį, jog net žodis „ištiktųjų“ abiejuose tekstuose parašytas su ta pačia gramatine klaida. O tai, J. E. įsitikinimu, tik dar kartą patvirtina, kad liudytojai pasirašė iš anksto suredaguotus tekstus. Be to, šiuos įtarimus, apelianto manymu, patvirtina ir Autorystės ekspertizės aktas, kuriame kategoriškai nurodyta, kad 2006-11-17 liudytojų apklausos protokoluose yra tas pats tekstas su nežymiais pakeitimais, todėl jų autorius yra tas pats asmuo. Kadangi, anot apelianto, iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog apylinkės teismas buvo šališkas, prašo jį išteisinti.

J. E. įsitikinimu, kadangi liudytojų S. Z. ir S. L. pirminiai parodymai dėl padarytų procesinių pažeidimų negali būti pripažinti įrodymais, todėl galima pagrįstai teigti, kad ir kiti šių liudytojų papildomi apklausos duomenys ikiteisminio tyrimo metu kaip įrodymai taip pat nėra patikimi, nes tikėtina, kad jų parodymais ir toliau buvo manipuliuojama. Apelianto manymu, įrodomąją vertę galėtų turėti tik tie parodymai, kuriuos minėtieji liudytojai davė teisminio nagrinėjimo metu.

J. E. akcentuoja, kad teismas nuosprendyje teigia, kad iš specialisto A. Garmaus parodymų, iš ekspertizės akto nustatyta, kad nukentėjusiajam K. L. galvos sužalojimas negalėjo būti padarytas lūžusios lentos galu, kad sužalojimas padarytas kietu buku ribotą ar bukabriaunį pailgą paviršių turinčiu daiktu, galbūt smūgiuojant lenta. Tačiau J. E. pažymi, kad specialistas A. Garmus teismui paaiškino, jog pagrindinis klausimas yra sužalojimo mechanizmo nustatymas, tačiau jis (A. Gramus) negali konkretizuoti galvos sužalojimo mechanizmo, kadangi byloje yra nurodyti keli galvos sužalojimo būdai: sviedė lenta, dūrė lenta, nušokęs lūžgalis pataikė nukentėjusiajam, kad sužalojimas atsirado nuo griuvimo. Be to, apeliantas pažymi, kad specialistas tik pareiškė nuomonę, kad sunku tikėti, jog atlūžęs lentos galas taip galėtų sužaloti galvą. O ir ekspertizės išvadoje nurodytas galvos sužalojimo būdas nėra kategoriškas, ir yra tik, kaip tikimybė, galimybė.

Šie faktiniai bylos duomenys, apelianto J. E. manymu, nei A. Garmaus, nei ekspertizės išvada nepaneigia, kad sužalojimas K. L. galėjo būti padarytas ir apelianto nurodytais būdais .

Be to, J. E. pažymi, jog mažai tikėtina, kad suduodant lenta žaizdoje liktų lentos likučių. Jo nuomone, tokie lentos likučiai žaizdoje galėjo atsirasti nuo lentos lūžgalio. Mano, kad teismo padaryta išvada, jog neįrodyta, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nuvirsdamas ant padargų, nepagrįsta. Akcentuoja, kad teismas tokią išvadą padarė, nes rėmėsi tik artimų nukentėjusiajam K. L. liudytojų B. L. ir K. L. parodymais, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi.

J. E. atkreipia dėmesį, kad teismas sukliudė jam pasinaudoti teise į gynybą ir todėl jis prarado galimybę įrodinėti, kad K. L. sužalojimas galvoje galėjo atsirasti nuo lentos lūžgalio arba jam griūnant ant padargų, taip pat paneigti nukentėjusiojo sužalojimo sunkumo laipsnį.

Nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu specialistai A. Garmus, G. Paulikas, R. Š. rekomendavo teismui skirti komisijinę teismo medicinos ekspertizę, prieš tai K. L. atlikus branduolinio magnetinio rezonanso tyrimą. Tačiau pažymi, kad teismas paskyrė komisijos teismo medicinos ekspertizę, bet tai padarė pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 286 str. 2 dalies nuostatas – prieš ekspertizę neatliko nukentėjusiajam branduolinio magnetinio rezonanso tyrimo, o J. E. ir jo gynėjui bei kitiems proceso dalyviams nesudarė galimybių raštu ekspertams pateikti klausimus, kurie reikalingi gynybai, o savo iniciatyva teismas tokių klausimų ekspertams nepateikė.

Akcentuoja, kadangi teismas neatliko branduolinio magnetinio rezonanso tyrimo, nors tai padaryti rekomendavo aukštos kvalifikacijos specialistai, kadangi teismas paskyrė komisijos teismo medicinos ekspertizę, nesuteikęs galimybės raštiškai ekspertams pateikti klausimus, todėl pagrįstai ir teisėjai buvo pareikštas nušalinimas dėl šališkumo.

J. E. įsitikinimu, jis veikė būtinosios ginties sąlygomis ir būtinosios ginties ribų neperžengė.

Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keletą kartų, tačiau visais atvejais iš esmės nurodė vienas ir tas pačias konflikto kilimo aplinkybes. Tai, kad J. E. nurodyta įvykių eiga yra tiesa, jo manymu, įrodo: specialisto išvada Nr.G 2455 /06/03/, kurioje konstatuojama, kad jį apžiūrint 2006-11-17 buvo rasti sužalojimai. 2006-11-28 daiktų pateikimo protokolas patvirtina apelianto parodymus, kad K. L. jam smūgiavo per nugarą lenta, nes, apžiūrėjus tądien vilkėtą juodos spalvos odinę striukę, ant striukės dešinio peties yra šviesiai ruda dėmė tamsiame odos fone. 2006-11-20 automobilio apžiūros protokolu patvirtinamas jo (J. E.) teiginys, kad konflikto pas L. metu buvo apgadintas jo automobilis. Pažymi, kad ir pats K. L. pripažįsta, jog sudavė į automobilį, tačiau tai padarė ranka, bet ne pagaliu. Šią versiją, nuteistojo manymu, paneigia protokole aprašyti automobilio sugadinimai iš kurių ir be specialisto išvados matyti, kad tokių sužalojimų ranka nepadarysi.

Šalies argumentai

Apelianto įsitikinimu, nurodyti duomenys jį teisina, patvirtina jo teiginius apie būtinąją gintį, o teismas nuosprendyje bandė šiuos įrodymus neįtikinamai paneigti. Akcentuoja, kad teismas jį teisinančius įrodymus vertina prieštaringai. Pažymi, kad nuosprendyje teigiama, jog teismas netiki jo (J. E.) versija, jog nukentėjusysis jį užpuolė su arklinio vežimo iena, nes tokios versijos nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Tačiau J. E. pažymi, jog nuosprendyje taip pat teigiama:„...rastas smulkus odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva aplinkui dešinį riešą, kuris galėjo būti padarytas įvykio metu...“

Tai, kad J. E. buvo užpultas K. L. arklinio vežimo iena, jo manymu, įrodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė konkretų užpuolimo įrankį – vežimo ieną. J. E. įsitikinimu, jeigu būtų nurodęs tokią aplinkybę melagingai, be abejo, tokios ienos galėjo ir nebūti.

Taip pat akcentuoja ir tai, kad nepagrįstas teismo samprotavimas, jog neįtikėtina, kad nukentėjusysis, būdamas senyvo amžiaus, lėto būdo, užpuolė vežimo iena, kurios ilgis 2,30 metro, nuteistąjį akivaizdžiai stambesnio sudėjimo, stipresnį nei nukentėjusysis ar jo sūnus. J. E. manymu, toks teismo ydingas įrodymų vertinimas nepaneigia jo anksčiau nurodytų įrodymų, kad nepaisant nukentėjusiojo amžiaus ar jo sveikatos būklės – jis buvo užpultas K. L. vežimo iena. Mano, kad taip ryžtingai pasielgti K. L. turėjo įtakos tai, jog šalia buvo jaunas sūnus K. L., kuris ryžtingai mojavo kirviu.

Taipogi, J. E. manymu, nuosprendyje nepagrįstai, pabrėžtinai akcentuojamas jo tariamas pyktis. Apeliantas pažymi, jei būtų, kaip teigiama nuosprendyje, „įpykęs įsibrovęs į privačią namų valdą“, be jokios abejonės, būtų su savimi pasiėmęs ir kokį nors įrankį, o to nebuvo.

Teismo šališkumą, išankstinį nusistatymą, J. E. manymu, parodo ir tokia nuosprendžiams nebūdinga frazė:„..net teismo metu kaltinamasis sunkiai valdė savo emocijas“. J. E. pažymi, kad teismas nepagrįstai jo didžiulį išgyvenimą, susijaudinimą, akcentavimą, kad ikiteisminis tyrimas buvo neobjektyvus, traktavo kaip neigiamą bruožą.

J. E. įsitikinimu, ikiteisminis tyrimas nuo pat jo pradžios buvo neobjektyvus, nepasitikėjimas tyrėju ir kuruojančiu prokuroru dar padidėjo po to, kai susipažino su liudytojų S. Z. ir S. L. 2006-11-17 parodymais, kuriais teismas vadovavosi kaip vieninteliais teisingais jų parodymais. J. E. pažymi, kad būtent dėl tos priežasties siekė nušalinti tyrėją bei ikiteisminio tyrimą kuruojantį prokurorą. Be to, prokurorui nušalinimą pareiškė teisminio nagrinėjimo metu. Būtent dėl šių priežasčių, J. E. manymu, teismo teiginys kad nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymais, kad jie neturi asmeniškumų jį apkalbėti, neatitinka tikrovės.

Taipogi pažymi ir tai, kad teismas motyvuose nepagrįstai nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis K. L. buvo praradęs sąmonę. Teismo metu specialistas R. Š. pažymėjo, kad Šilalės rajono ligoninės K. L. ligos istorijoje nenurodyta, jog jis buvo be sąmonės, toks įrašas, kad K. L. po įvykio buvo trisdešimt minučių be sąmonės, atsirado tik Klaipėdos apskrities ligoninės medicininiuose dokumentuose.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti ir J. E. priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Prokuroras bei nukentėjusiojo atstovas advokatas M. Kepenis prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo. Nors apeliantas kaltu neprisipažino, jo kaltė visiškai įrodyta surinktų, ištirtų ir teismo įvertintų įrodymų visuma. Kolegija neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos papildo liudytojų K. ir B. L. parodymai bei kiti ikiteisminio tyrimo bei teismo metu surinkti duomenys.

Nukentėjusysis K. L. bei liudytojas K. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu iš esmės nurodė tas pačias 2006-11-15 įvykio aplinkybes, o būtent, jog tądien atvykęs J. E. rankos kumščiu sudavė smūgį K. E. į galvą, po kurio jis nugriuvęs. Kai atsikėlė, J. E. į K. L. sviedė lenta ir ji pataikė į galvą. Anot L., J. E. niekas kirviu ar iena negrasino.

Konstatuotos faktinės bylos aplinkybės leidžia teigti, kad nukentėjusysis K. L. bei liudytojas K. L. ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu davė iš esmės nuoseklius, išsamius parodymus, kuriais abejoti kolegijai nėra pagrindo. Tai, kad apklausų metų minėtieji proceso dalyviai ne visiškai tiksliai apibūdino K. L. reakciją po pirmojo suduotų smūgio į galvą, t. y. ar šis susvirduliavo, tūptelėjo, ar atsisėdo, apygardos teismo nuomone, šios aplinkybės nuteistojo J. E. veikos teisiniam vertinimui įtakos neturi. Kadangi bet kokiu atveju tokia nukentėjusiojo būsena atsirado būtent nuo nuteistojo elgesio – suduoto smūgio į galvą. Ir tuo atveju, net jei K. L. susižalojimus patyrė nukritęs ir atsitrenkęs į padargus ar kitus buvusius daiktus, šis susižalojimas atsirado dėl J. E. veiksmų, poveikio nukentėjusiajam, t. y. jo veiksmai buvo priežastis, nulėmusi K. L. nugriuvimą ant žemės.

Todėl minėtųjų proceso dalyvių apklausose užfiksuoti parodymai vertintini ne kaip prieštaraujantys prieš tai buvusiems parodymams, bet juos kaskart papildantys, išsamiau patikslinantys įvykio aplinkybes. Tiek nukentėjusiojo K. L., tiek jo sūnaus K. L. parodymai yra logiški, atitinka faktines bylos aplinkybes. Be to, tai, kad K. L. sunkus sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas nuo smūgio lenta nukentėjusiajam į galvą, patvirtina ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atliktos komisijos teismo medicinos ekspertizės išvada, kad K. L. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kietu buku ribotą ar bukabriaunį pailgą paviršių turinčiu daiktu, galbūt smūgiuojant lenta (t. 2, b. l. 207).

Apygardos teismo nuomone, aplinkybę, jog vis dėlto J. E. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K. L. sveikatą, patvirtina ir nukentėjusiojo dukros B. L. duoti parodymai pirmosios instancijos teisme, kur ši liudytoja patikslino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo, nurodydama, kad matė, kaip nuteistasis sudavė tėvui minėta lenta (t. 2, b. l. 180). Apygardos teismas vadovaujasi būtent pirmosios instancijos teisme duotais B. L. parodymais, kadangi apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtent pirmosios instancijos teismo tiesiogiai gauti ir patikrinti duomenys pagrįstai laikytini patikimais. Taigi būtent dėl konstatuotų aplinkybių, kaip minėta, netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų K. ir B. L. parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Galiausiai vertinant nukentėjusiojo bei liudytojų K. ir K. L. parodymų nuoseklumą, apygardos teismo nuomone, tai, kad ikiteisminio metu duoti parodymai, lyginant juos su parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nebuvo tokie išsamūs, paaiškina paties nukentėjusiojo patirti išgyvenimai dėl padaryto sužalojimo bei jo sūnaus liudytojo K. L. emocinės būklės po tėvo sužalojimo, sveikatos sutrikdymo dėl prieš jį padaryto nusikaltimo.

Tuo tarpu vertinant nuteistojo J. E. iškeltą 2006-11-15 įvykio versija, apygardos teismas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad J. E. veikė tik savigynos sąlygomis. Anot apelianto, jo nurodytą įvykio eigą patvirtina specialisto išvada Nr. G 2455/ 06/ 03, kurioje nurodoma, kad 2006-11-20 ant jo buvo rasti sužalojimai. 2006-11-28 daiktų pateikimo protokolas, kuriame konstatuota, jog apžiūrėjus tądien vilkėtą juodos spalvos odinę striukę, ant jos dešinio peties yra šviesiai ruda dėmė tamsiame odos fone, tai, anot apelianto, įrodo, jog K. L. jam smūgiavo per nugarą lenta, o 2006-11-20 automobilio apžiūros protokolu patvirtinamas jo (J. E.) teiginys, kad konflikto pas L. metu buvo apgadintas jo automobilis. Taip pat kaip vieną įrodymų J. E. mini ir aplinkybę, jog jis nurodė konkretų užpuolimo įrankį – ieną. Tačiau teisėjų kolegija, vertindama apelianto minėtuosius teiginius, mano, kad jie tėra subjektyvus nuteistojo vertinimas. Kaip matyti iš minėtosios M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus pateiktos 2006-11-17 specialisto išvados Nr. G 2455/ 06(03), iš tiesų ant J. E. kūno buvo rasti sužalojimai, o būtent dešiniojo riešo sužalojimas, kuris galėjo būti padarytas 2006-11-15. Tačiau ši aplinkybė, apygardos teismo nuomone, neleidžia teigti, kad šis sužalojimas įrodo J. E. veikimą prieš K. L. būtinosios ginties sąlygomis. Galiausia, byloje nėra duomenų, kurie leistų atmesti galimybę, jog J. E. susižalojo ranką suduodamas smūgius nukentėjusiajam tiek ranka, tiek minima lenta. Taip pat būtinosios ginties sąlygų neįrodo ir nuteistojo J. E. nurodyta žymė ant jo striukės, likusi nuo tariamo L. L. smūgio lenta. Kaip matyti iš 2006-11-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, J. E. minėtąją striukę apžiūrai pateikė po įvykio praėjus 13 dienų. Tuo tarpu iš specialisto išvados tiriamosios dalies akivaizdu, kad J. E. tik nurodo skausmingumą dešinės mentė vietoje, tačiau nurodytoje vietoje išorinio kūno sužalojimo nematyti (t. 1, b. l. 77–18). Todėl apygardos teismo nuomone, įvertinus, kad, anot nuteistojo, smūgis buvo toks stiprus, kad lūžusi lentos dalis ne tik nukentėjusiajam padarė muštines žaizdas, tačiau ir atvirą įspaustinį smilkininės dalies lūžį K. L., vargu galima tikėti, jog pirmasis smūgis, minėta lenta tekęs J. E., jo kūne nebūtų palikęs akivaizdaus sumušimo pėdsakų. Taip pat apygardos teismas atmeta ir nuteistojo argumentą, jog iš jo automobiliui padaryto sugadinimo galima spręsti apie jo būtinybę gintis nuo nukentėjusiojo bei jo sūnaus užpuolio. Iš 2006-11-20, t. y. po įvykio praėjus penkioms dienoms, automobilio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu ant automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) žalios spalvos, kairės pusės galinio dangčio viršutiniame kampe yra įlenkimas ir nežymus dažų nubrėžimas (t. 1, b. l. 67–69). Tačiau kolegija pažymi, kad byloje nėra, taip pat apeliantas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog šie sugadinimai buvo padaryti įvykio dieną ir būtent konflikto su K. ir K. L. metu. Tačiau net jei ir būtų galima tikėti J. E. iškelta versija, kad jo automobilį sugadino liudytojas K. L., tačiau iš faktinių bylos duomenų galima daryti išvadą tik apie paties konflikto buvimą įvykio dieną tarp nuteistojo ir K. ir K. L., bet tikrai ne apie J. E. veikimą būtinosios ginties sąlygomis.

Aplinkybę, jog J. E. nurodė tariamo jo užpuolimo įrankį, apygardos teismo nuomone, nepaneigia J. E. pasirengimo gynybai, taktikos paruošimui, juolab, kad nuteistojo paaiškinimas bei parodymai kaip įtariamojo dėl įvykio aplinkybių buvo duoti praėjus dviem paroms po jo, t. y. 2006-11-17, tai suteikė galimybę gerai pasiruošti ir apgalvoti visas įvykio aplinkybes, kurios leistų pagrįstai teigti, jog J. E. tariamai buvo užpultas, pažymėtina, senyvo amžiaus K. L. ir nuteistasis tiesiog buvęs priverstas vartoti fizinę jėgą prieš nukentėjusįjį, kitaip tariant, buvęs priverstas gintis nuo užpuolimo nukentėjusiojo kieme.

Pažymėtina, jog vertinant J. E. nurodytas įvykio aplinkybes, apygardos teismas taip pat, kaip ir apylinkės teismas, nesivadovauja ir liudytojų S. Z. bei S. L. duotais parodymais dėl 2006-11-15 įvykio aplinkybių. Nors nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atlikto eksperimento metu (t. 3, b. l. 94–109, 110–118) ir buvo konstatuota, kad minėtieji liudytojai turėjo objektyvią galimybę girdėti, matyti konfliktavusių asmenų J. E. bei K. L. ginčą, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, įvertinant, kad tiek S. Z., tiek S. L. yra J. E. ūkyje dirbantys asmenys, jog J. E. yra jų darbdavys, mano, kad šių liudytojų parodymai yra subjektyvūs ir palankūs J. E., o be to, jų nepatvirtina jokie kiti faktiniai bylos duomenys.

Taigi konstatuotos faktinės aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, paneigia nuteistojo skundo argumentus dėl nukentėjusiojo K. L. bei jo šeimos narių parodymų prieštaravimo, taip pat nepatvirtina apelianto iškeltos versijos, jog jis veikė būtinosios ginties sąlygomis.

Apeliaciniame skunde nuteistasis J. E. taip pat ginčija apylinkės teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą paskirti komisijos teismo medicinos ekspertizę, prieš tai K. L. neatlikus magnetinio rezonanso tyrimo.

Kaip matyti iš specialistų G. P., R. Š. ir A. A. Garmaus (t. 2, b. l. 105– 108) paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, šie išsakė savo nuomonę dėl magnetinio rezonanso atlikimo K. L. būtinumo abejodami dėl lūžio pobūdžio, t. y. ar jis yra atviras, ir atitinkamai suabejodami dėl K. L. padaryto sužalojimo teisinio vertinimo, t. y. ar toks kaukolės kaulų lūžis priskiriamas prie sunkaus sveikatos sutrikdymo. Tačiau iš M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus pateikto ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) 08( 01) tiriamosios dalies apibendrinimo matyti, kad koks bebūtų lūžis – atviras ar uždaras, visi įspaustiniai kaukolės skliausto kaulo lūžiai, remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.6.1. punktu, yra priskiriami prie sunkaus sveikatos sutrikdymo (t. 2, b. l. 207). Tuo tarpu abejonių, ar K. L. padarytas lūžis yra įspaustinis ar ne, kaip matyti nė vienas iš minėtų specialistų neišreiškė. Todėl šie faktiniai bylos duomenys akivaizdžiai paneigė magnetinio rezonanso tyrimo K. L. būtinumą, kadangi šiuokart sveikatos sutrikdymo mastui lūžio pobūdis, t. y. ar jis atviras ar uždaras, įtakos neturi. Šiuo atveju K. L. patirti sužalojimai buvo vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl atviro įspaustinio kairiojo smilkinkaulio lūžio. Abejoti minėtąją komisijos ekspertizę atlikusių ekspertų bei specialisto kompetencija bei objektyvumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Be to, kaip matyti iš minėtosios išvados, magnetinio rezonanso tyrimo nebuvimas nebuvo priežastis, trukdžiusi ekspertams atlikti išsamią ekspertizę bei pateikti objektyvią ir teisingą išvadą. Pažymėtina ir tai, kad klausimus, kuriuos norėtų užduoti komisijai, teisiamojo posėdžio metu pateikė ir nuteistojo gynėjas advokatas B. S. ir būtent apie K. L. padaryto sužalojimo mastą(2 t., b. l. 193). Taigi iš šių duomenų akivaizdu, kad komisijos ekspertizė buvo paskirta ne tik apylinkės teismo ar kitų proceso dalyvių prašymu, iniciatyva, neatsižvelgiant į nuteistojo bei jo gynėjo poziciją, o priešingai, būtent atsižvelgiant į ją, nes, kaip matyti iš 2008-04-09 nutarties rezoliucinės dalies, vienas iš klausimų, užduodamų ekspertams, ir buvo tos pačios esmės, ką norėjo sužinoti ir nuteistojo gynybos pusė. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ir skiriant komisijos ekspertizę, nuteistojo J. E. procesinės teisės nebuvo pažeistos, jam bei jo advokatui buvo užtikrinta teisė aktyviai dalyvauti procese.

Be to, apeliacinės instancijos teisme apklausti ekspertai G. Paulikas bei J. Gincman- Dorošenko darkart paaiškino K. L. sužalojimo padarymo mechanizmą. Ir tai visiškai atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes.

Ekspertas G. Paulikas 2010-03-03 paaiškino, kad iš pateiktos medžiagos galima teigti, jog nukentėjusiajam buvo smogta stačiu kampu tiesiai į kaulą. O smogiant iš viršaus sužalojimas būtų kitoks. Branduolinio rezonanso tyrimas parodė, jog visi audinių sluoksniai yra pažeisti, todėl toks sužalojimas yra vertinamas kaip atviras lūžis. Tuo tarpu šiuo metu atlikus magnetinį rezonansą būtų nustatytas rando, be ne buvusios žaizdos gylis. Kadangi pagal Sveikatos sutrikimo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. p. kaip sunkus sveikatos sutrikdymas yra traktuojamas kaukolės skliauto atviras ir įspaustinis bei pamato lūžiai, šiuo atveju bet kokiu atveju K. L. patirti sužalojimai vertintini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 3, b. l. 141–142).

Teismo medicinos ekspertė J. Gincman-Dorošenko paaiškino, jog iš kompiuterinės tomografijos tyrimo akivaizdu, kad K. L. padarytas įspaustinis kairiojo smilkinkaulio lūžis. Buvo patvirtintos įvykio aplinkybės, jog toks sužalojimas galimas suduodant lenta tiesioginį smūgį.

Iš viršaus suduodant smūgį, toks sužalojimas negalėjo būti padarytas. Galėjo būti suduotas tiesioginis smūgis lentos briauna. Kad tokį sužalojimą galėjo padaryti lūžusios lentos dalis, mažai tikėtina, nes lūžusios lentos dalies inercija per maža, kad ji atsitrenkusi į nukentėjusįjį būtų galėjusi padaryti įspaustinį lūžį. Taip pat mažai tikėtina, kad krentant ir atsitrenkiant nukentėjusiajam į kažkokį daiktą jis būtų taip susižalojęs galvą, nes griūnančio asmens pagreitis ir jėga yra per maži tokiam sužalojimui atsirasti. Be to, nėra būdingi kairiojo smilkinkaulio sužalojimai, kai žmogus krisdamas susižaloja, taip susižaloti trukdo žmogaus petys. Krentant galima patirti momenkaulio apatinės dalies sužalojimus. Tai, jog sužalojimas K. L. buvo padarytas tiesiogiai šiam suduodant, patvirtina ir aplinkybė, kad iš kompiuterinės tomografijos tyrimo matosi, jog kontūzinis židinys yra kairėje pusėje, trauminės jėgos vietoje, kur yra kaulo lūžis.

Medicininiuose dokumentuose vartojama frazė „žaizda iki kaulo“ reiškia, jog kalbama apie atvirą lūžį. K. L. diagnozuotas atviras įspaustinis lūžis, o pagal Sveikatos sutrikimo masto nustatymo taisykles bet koks įspaustinis lūžis yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiuo metu atlikti magnetinio rezonanso tyrimą nėra prasmės (t. 3, b. l. 142–145).

Taigi nustatytos faktinės aplinkybės, apygardos teismo nuomone, darkart paneigia nuteistojo iškeltą versiją ir dėl K. L. patirto sužalojimo mechanizmo bei dėl J. E. įsitikinimo būtinų papildomų tyrimo – magnetinio rezonanso – atlikimo siekiant išsiaiškinti tikrąjį K. L. padaryto sužalojimo sunkumą.

Vertindama nuteistojo J. E. apeliaciniame skunde deklaruojamą teismo šališkumą, teisėjų kolegija pažymi, kad iš faktinių bylos duomenų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistojo J. E. gynėjas 2007 m. rugpjūčio 1 d. teisiamojo posėdžio metu pasinaudodamas jam suteikta procesine teise, pareiškė nušalinimą prokurorui M. S.. Šį prašymą apylinkės teismas išnagrinėjo ir priėmė sprendimą. Daugiau nei nuteistasis J. E., nei jo gynėjas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nušalinimo teise nepasinaudojo, taip išreikšdami pasitikėjimą tiek bylą nagrinėjančiu teismu, tiek kitais proceso dalyviais. Pažymėtina, jog teismas byloje esančius faktinius bylos duomenis vertino ne nuteistojo J. E. naudai ir tai negali būti pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas nagrinėjant bylą. Baudžiamojo proceso įstatymo 20 str. 5 d. numato, kad teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kuriais grindžia savo sprendimą pripažinti J. E. kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, kodėl vienus faktinius bylos duomenis vertina kaip įrodančius J. E. kaltę, o kitus, kaip liudytojų S. L. ir S. Z. parodymus, atmeta.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje nurodė motyvus, dėl kurių tiki nukentėjusiojo bei liudytojų Ledauskių parodymais, todėl apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia teismo padarytų išvadų. Bylos aplinkybės įvertintos tinkamai, tinkamai kvalifikuota nuteistojo veika, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais apygardos teismui nėra pagrindo.

Kaip matyti iš byloje esančio 2009 m. gruodžio 7 d. išduoto pinigų priėmimo kvito L. S., nukentėjusiojo K. L. dukra, advokatui M. Kepeniui sumokėjo 2000 Lt už K. L. suteiktas teisines paslaugas. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl priteistinos iš nuteistojo J. E.( BPK 103, 104 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo J. E. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš J. E. 2000 Lt L. S. proceso išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Zigmas PociusTeisėjai Stasys ValužisEduardas Maškevičius