- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-18
- Bylos Nr.
- 2-2246-169/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- R. B.
- Išvadą teikia
- Mažeikių rajono savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Genė Leigienė
institucijos, teikiančios išvadą, – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui R. B., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S. S. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti atsakovą R. B. jos nepilnametės dukters E. N., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu, o E. N. – atsakovo dukra; suteikti jai tėvo pavardę; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės; ieškovę paskirti nepilnametės E. N. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškinyje nurodė su atsakovu susipažinusi 2004 m. pavasarį, pradėję draugauti ir intymiai bendrauti. Iki 2005 m. gegužės mėnesio gyveno kartu su atsakovu jo nuomojamame bute, esančiame Mažeikių m. Židikų g.3, po to tapusi nėščia ir (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą E., kurios tėvas yra atsakovas R. B.. Po vaiko gimimo dar du mėnesius gyveno kartu, bet vėliau išsiskyrė. Iki dukters gimimo be atsakovo ji dar draugavusi su E. N., todėl dukrai davusi pavardę „N.“. Pažymėjo, jog atsakovas atsisako gera valia suteikti dukrai tėvystę ir vaikui skirti išlaikymą, šiuo metu jos turtinė padėtis yra labai sunki – viena pati augina du nepilnamečius vaikus, yra valstybės socialiai remtina, kas mėnesį gauna 691,68 Lt dydžio socialinę pašalpą, kaip mažas pajamas gaunanti šeima, todėl mano, jog ir atsakovas taip pat turi prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo, kas mėnesį skirdamas po 300 Lt nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės. Nurodė, jog pagal jos paskaičiavimą dukters išlaikymui kas mėnesį būtina skirti apie 600 Lt – maitinimui, aprangai, higienos reikmėms, sveikatingumo stiprinimui, be to, dukra lanko priešmokyklinę-pirmąją klasę ir tam reikalingos papildomos lėšos.
Ieškovė S. S. teisme savo ieškinį palaikė ir prašė pripažinti atsakovą R. B. jos nepilnametės dukters E. tėvu, o E. – atsakovo dukra; suteikti jai tėvo pavardę „B.“; priteisti iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės; ieškovę paskirti nepilnametės dukters E. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Paaiškino, jog su R. B. gyveno nuo 2004 metų iki 2006 metų, jiems išsiskiriant pajutusi, kad laukiasi. Po to jų draugystė atšalo, abu susiradę kitus partnerius. Šiek tiek abejojusi, ar vaikas atsakovo, todėl ir kreipėsi į teismą, kad pripažinti tėvystę, kad įsitikinti, ar jo vaikas. Dukra pradėjo lankyti priešmokyklinę grupę, po to lankys mokyklą, o mokyklai reikia daug papildomų pinigų: būreliams, fondui. Ji gauna 720 Lt pašalpą už vaikus A. ir E. Dukters išlaikymui – maistui, mokyklai, aprangai, higienai per mėnesį reikia 600 Lt. Nurodė, jog jai padeda sesuo, kuri kas mėnesį siunčia po 200 Lt.
Ieškovės atstovė advokatė L. Žiubikienė, antrindama ieškovei nurodė, jog ieškinys atsakovui R. B. dėl tėvystės nustatymo turėtų būti tenkintinas visiškai, nes genominės ekspertizės aktu nustatyta, jog beveik 100 procentų atsakovas yra ieškovės dukters E. N. tėvas. Nustačius vaikui tėvystę turėtų būti tenkintas ir prašymas dėl išlaikymo po 300 Lt kas mėnesį, nes tai nėra didelė suma. Ateityje, jei atsakovas neturės galimybių po tiek mokėti, jis gali kreiptis dėl priteisto išlaikymo sumažinimo.
Atsakovas, kuriam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko dėl nežinomų priežasčių. Atsakovo atstovė advokatė Genė Leigienė nurodė, jog atsakovas ieškinio nepripažįsta ir prašo jį atmesti tuo pagrindu, jog ieškovė su atsakovu kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, neauklėjo, nedalyvavo vaiko išlaikyme, tėvystę pripažino jos sugyventinis. Jeigu teismas ekspertizės akto pagrindu pripažins atsakovo tėvystę, prašys sumažinti išlaikymo dydį iki 150 Lt kas mėnesį arba nedidinti ženkliai, nes atsakovas turi kitą šeimą, komandiruočių sumos kuklios, jos greitai pasibaigia, po to keletą mėnesių žmogus būna be jokio pragyvenimo šaltinio.
Institucijos, teikiančios išvadą, – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Vladas Narmontas nurodė, jog ieškinys pagrįstas ir įrodytas, nes dėl tėvystės nustatymo yra mokslinė ekspertizės išvada, kuri yra pagrindinis įrodymas tokio tipo bylose. Dėl išlaikymo pateiktas ieškovės paskaičiavimas netikslus, jis yra didesnis, nes neįtraukta komunalinių išlaidų dalis, kanceliarinės išlaidos. Prašoma suma atitinka vaiko poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko poreikiai prioritetiniai, ieškinys turėtų būti tenkintinas pilna apimtimi, kuri nurodyta ieškinyje, o ne ta, kurią ieškovė tikslino teismo posėdžio metu – po 200 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės.
Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.
Ginčuose dėl tėvystės nustatymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės. Pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga: ieškovės – patikimus įrodymus, patvirtinančius tėvystę, o šią neigiančio atsakovo – įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 178 straipsnis).
2012 m. spalio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte dėl ginčytinos tėvystės nustatymo (62 b. l.) konstatuota, jog R. B. yra E. N. tėvas su 99,999999 % tikimybe. Todėl, esant tokiems patikimiems moksliniams įrodymams bei atsakovui jų neginčijant, yra teisinis pagrindas nustatyti, kad atsakovas R. B. tikrai yra S. S. dukters E. N., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o E. N. – jo dukra bei suteikti jai tėvo pavardę „B.“ (CK 3.148 straipsnis).
Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis). Galiojančiuose Lietuvos teisės aktuose vienodai pripažįstama ir ginama tiek gimusio santuokoje vaiko, tiek nesantuokinio vaiko teisė į išlaikymą, nes ši teisė yra prigimtinė. Teismas, nustatydamas nepilnamečių vaikų išlaikymo naštos paskirstymą tarp tėvų ir konkrečią išlaikymo formą bei dydį, turi įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį. Šeimos teisinių santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šio principo turinys nustatant vaiko išlaikymo formą ir dydį lemia tai, kad priteisiant išlaikymą reikia atsižvelgti tiek į vaikų, tiek į tėvų interesus, jų pusiausvyrą. Tėvams nesutariant dėl išlaikymo dydžio, teismas apskaičiuoja tokį išlaikymo dydį, kuris užtikrintų vaiko poreikių tenkinimą. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (LAT CBS teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V.S. v. M.S.; Nr.3K-3-259/2004; kategorija 72.2).
Bylos duomenimis ieškovė S. S. dukrą E. N. nuo jos gimimo augina ir išlaiko viena, atsakovas, būdamas vaiko tėvu (pagal kilmę) pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką nevykdė nuo jo gimimo. Iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį bei pažymų apie darbo pobūdį bei darbo užmokestį (22-23, 32, 44 b. l.) matyti, kad jis dirba kilnojamojo pobūdžio pastolininko darbus, susijusius su važinėjimu Lietuvos teritorijoje ir užsienyje, uždirba apie 1000 Lt, turi prievolę teikti išlaikymą sūnui D. iš pirmos santuokos po 350 Lt bei turi sūnų M., gimusį (duomenys neskelbtini) kitoje santuokoje (26, 27–8, 29, 34, 35), jo vardu registruota transporto priemonė (33 b. l.), kuri įsigyta gavus vartojimo kreditą (36–40 b. l.). Iš Socialinės paramos skyriaus pažymos apie ieškovės S. S. pajamas (8 b. l.) matyti, jog jai paskirta 691,68 Lt dydžio socialinė pašalpa, ji turi du nepilnamečius vaikus (5, 6, 7 b. l.).
Pažymėtina, jog vien tai, kad atsakovo gaunamos pajamos yra nepakankamos tam, kad būtų patenkinti nepilnamečio vaiko poreikiai, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nepriteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui tokio išlaikymo, kuris užtikrintų jo poreikius. Atsakovas yra sveikas, darbingas pilnametis žmogus, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos ar kitų problemų jis negali gauti didesnių pajamų, kurios užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Būtent tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Minėta, jog nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nustatyta, kad atsakovas vienam iš vaikų (D.) teikia išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį, byloje esančių duomenų pagrindu teismas sprendžia, jog ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti po 300 Lt kas mėnesį vaikui išlaikymo dydis yra pagrįstas mažamečio vaiko, atsižvelgiant į jo amžių, normalią sveikatos būklę, įprastais poreikiais, dėl to toks išlaikymo dydis laikytinas realiu. Todėl, ieškinį visiškai tenkinant, iš atsakovo R. B. priteistinas išlaikymas jo nepilnametei dukrai E. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo į teismą dienos – 2012 m. liepos 11 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.
E. N. išlaikyti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė S. S., nes su ja gyvena vaikas (CK 3.190 straipsnis).
Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. SP-1634(7.1176) bei įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas) yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ieškinį visiškai patenkinus bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo: 143 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą, 108 Lt (300 Lt x 12 mėn., x 3%), iš viso 251 Lt žyminio mokesčio bei 400 Lt advokato užmokesčio pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugsėjo 6 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. VI-1108(7.1176) (LR CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnis, 99 straipsnis). Be to, Mažeikių rajono apylinkės teismo pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis teismas šioje byloje patyrė 11,99 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios, ieškinį patenkinus, taip pat priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 282, 387, 392 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), yra E. N., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o E. N., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), yra R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), dukra.
E. N. suteikti pavardę „B.“.
Priteisti iš atsakovo R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini, išlaikymą jo dukrai E. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo 2012 m. liepos 11 d. iki ji sulauks pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo R. B. į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų:
251 Lt (du šimtus penkiasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio
400 Lt (keturis šimtus litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų;
11,99 Lt (vienuolika litų 99 ct) pašto išlaidų.
Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
E. N. išlaikyti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. S..
Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdyti.
Teismo sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.
Išaiškinti atsakovui R. B., jog išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas) ir žyminį mokestį jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą – į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą,
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.