- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-28
- Bylos Nr.
- 1A-309-349-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Bronė Vidzėnienė, Arnoldas Šukaitis (pran.)
- Nuteistasis
- L. A.
- Nukentėjusysis
- J. P.
- Advokatai
- Vytautas Kazlauskas
- Kategorijos
- 2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Algirdas Švedavičius Baudž. byla Nr. 1A-309-349/2010
2010 m. balandžio 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. A. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo L. A. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu įsigyti, saugoti, turėti ir naudoti pneumatinius, dujinius ir kitus šaunamuosius ginklus, kurių įsigijimui nereikalingas leidimas ir per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Priteista iš L. A. nukentėjusiajam J. P. 6000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
L. A. nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės mėn. 11 d., apie 18 val., M. D. J. priklausančios sodybos kieme, tyčia dėl asmeninių nesutarimų du kartus iš pneumatinio šautuvo šovė į J. P., padarydamas pastarajam šautines krūtinės ląstos kairės pusės ir kairės šlaunies žaizdas, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis L. A. prašo nuosprendį pakeisti: leisti jam naudotis pneumatiniu šautuvu nuo birželio iki rugsėjo mėn. ir sumažinti priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį.
Nuteistasis skunde teigia, kad vaismedžių auginimas yra jo pragyvenimo šaltinis, todėl šautuvas jam reikalingas baidyti paukščius sode. Teismas, nustatydamas jam priteistinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į tai, kad konfliktai tarp jo ir nukentėjusiojo vyksta apie 20 metų, nukentėjusysis jam dažnai grasina, todėl paskutinio kilusio konflikto metu jis, gindamas save ir kaimynus Juozaičius nuo nukentėjusiojo užpuolimo, neturėjo kitos išeities, kaip panaudoti šaunamąjį ginklą. Jis atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo. Be to, jo darbas sezoninis, todėl 6000 Lt jam yra labai didelė suma.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas neginčija teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės rūšies, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės – laisvės apribojimo – draudimu, t. y. draudimu disponuoti šaunamuoju ginklu, ir teismo nustatytu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.
Baudžiamieji įstatymai, nustatydami bausmes už nusikalstamas veikas, turi paskirtį ne tik padaryti atitinkamą poveikį nuteistajam, bet ir užtikrinti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų gynimą, taip pat vykdyti nusikalstamų veikų prevenciją (BK 41 str. 2 d.).
Dėl draudimo disponuoti šaunamuoju ginklu
Bylos aplinkybės, kaltininko pozicija padarytos veikos atžvilgiu rodo, kad teismas turėjo skirti didelį dėmesį sudaryti tokias sąlygas, kurios užkirstų kelią naujai nusikalstamai veikai padaryti. Iš ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje duotų L. A. parodymų, kitų duomenų matyti, kad jis sąmoningai, nesant tam jokio būtinumo, iš turėto pneumatinio ginklo šovė į J. P.. Analizuojant L. A. parodymus, matyti, kad jis tokią savo veiką pateisina kaip būdą sutramdyti ilgą laiką netinkamai besielgiantį kaimyną (79-81, 128-130 b. l.). Tokios pozicijos jis laikėsi ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Nors teismas L. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau iš L. A. parodymų matyti, kad nuteistasis, neneigdamas padarytų veiksmų, ir šiuo metu gailisi tik dėl sukeltų pasekmių, tačiau ne dėl savo veiksmų, stengdamasis juo pateisinti kilniais tikslais, prisiimdamas teisingumo vykdymo funkcijas, nors tai yra išimtinė teismo kompetencija. Siekiant L. A. užkirsti kelią ateityje daryti naujas nusikalstamas veikas, teismas visiškai pagrįstai, nubausdamas jį laisvės apribojimo bausme, nustatė draudimą disponuoti šaunamaisiais ginklais. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie ginklo reikalingumą apsaugant sodą nuo paukščių, negali būti pagrindu naikinti nustatytą draudimą, nes siekis apsaugoti visuomenę nuo naujų nusikalstamų veikų yra svarbesnis už L. A. norą gauti didesnį vaisių ir uogų derlių.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, būtina atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.
Nustatydamas neturinės žalos dydį teismas teisingai pažymėjo, kad J. P. dėl tyčia prieš jį padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad dėl šautinių sužalojimų kojoje ir krūtinėje, iki šiol neištrauktos kulkos iš tarpuplaučio pablogėjo nukentėjusiojo sveikata. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis sužalotas tyčiniais ir iš anksto suplanuotais kaltininko veiksmais, panaudojant šaunamąjį ginklą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju.
Nuteistasis prašydamas sumažinti neturtinės žalos dydį akcentuoja savo turtinę padėtį, tačiau atlygintinos žalos dydis negali būti mažinamas, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Be to, žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį.
Teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį atsižvelgė ir į apelianto nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką iš dalies sąlygojo ir paties nukentėjusiojo netinkamas elgesys, ką byloje patvirtino savo parodymais liudytojai M. D. J. ir P. J..
Taigi, įvertinęs visas reikšmingas neturtinės žalos dydžiui aplinkybes bei teisminę praktiką, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepažeidė tesisngumo
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistojo L. A. apeliacinį skundą atmesti.