Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. A. gynėjo advokato D. F. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Kauno kalėjime (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka G. A., gimęs (duomenys neskelbtini) nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 2 dalį, pagal BK 22 straipsnio 1 dal ir BK 182 straipsnio 1 dalį, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujanti BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1d alį, BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, po ko, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant, arešto bausmę keičiant laisvės atėmimu, ir paskirta subendrinta bausmė – 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant įkalinimo įstaigoje. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas G. A. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. sausio 23 d. 02.20 val. iki 2022 m. sausio 24 d. 14.35 val. (2 dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas buvo atmestas.

Bausmės pradžia – 2023 m. rugsėjo 28 d., bausmės pabaiga – 2025 m. lapkričio 26 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Kauno kalėjime (toliau – ir Komisija) (duomenys neskelbtini) priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad neišspręstos gyvenimo stiliaus ir draugų problemos, nespartus mokymasis iš klaidų, nepakankamas problemų identifikavimas, sprendimų dėl savo pasekmių įvertinimo įgūdžių bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, agresyvus kontroliuojantis elgesys, impulsyvumas bei nuteistojo negebėjimas atsiriboti nuo jį destruktyviai veikiančių veiksnių ateityje gali būti siejamos su nusikalstama veikla. Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistajam yra nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, tačiau anksčiau taikyta baudos bausmė jai keliamų tikslų nepasiekė, nuteistojo tyčiniai veiksmai rodo, jog daromos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, manoma, jog nuteistasis nesuvokia įpareigojimų ir atsakomybių, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra susijęs su tam tikrais apribojimais nuteistojo atžvilgiu, kurių nuoseklus laikymasis yra būtinas sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas bei tolimesniam bausmės tikslui įgyvendinti. Komisija nurodo, jog tai leidžia manyti, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos. Atsižvelgus į visas aplinkybes darytina išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. A. gynėjo advokato D. F. skundas atmestinas

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam G. A., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo.

Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo G. A. atžvilgiu pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2023 m. sausio 25 d., ir jo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip atitinkanti kriterijų vidutinį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo atžvilgiu buvo atlikti du pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, ir jų metu, nors skaitinė išraiška mažėjo, akivaizdus teigiamas rizikos pokytis nebuvo fiksuotas, tai yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika visais atvejais išliko ir vis dar yra vidutinė. Tai, kad minėta rizika yra nekintanti atskleidžia, jog nuteistojo elgesyje vyraujančios probleminės sritys vis dar išlieka aktualios ir turinčios reikšmės jo pakartotiniam nusikalstamumui. Tokią teismo išvadą sustiprina nuteistojo elgesyje nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys, nuostatos į visuomenę, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, ankstesni pažeidimai nesilaikant bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų), kurie atskleidžia sritis, kurių esminga korekcija yra būtina siekiant lygtinio paleidimo. Tuo tarpu, nuteistojo elgesyje nustatytas apsauginis veiksnys, kuris mažina riziką nuteistajam pakartotinai nusikalsti (dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse), teismo vertinimu, nėra laikytinas išskirtinai nuteistąjį saugančiu nuo pakartotinio nusikalstamumo, nors savo skunde tai ir akcentuoja nuteistasis, pabrėždamas visus kartus, kai buvo dalyvauta šiose programose. Nors šios programos teigiamai veikia nuteistąjį, kaip minėta, skaitine išraiška mažėja pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau šios teigiamos aplinkybės neužtenka laikyti, jog asmuo daugiau nebenusikals. Taigi, vidutinė, nekintanti, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių korekcija, jei ir vyksta, tai išskirtinai pasyviai, dar neleidžia spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu apsauginiai veiksniai, kuriuos pats nuteistasis išskyrė ir savo skunde, dabartinėje nuteistojo pataisos stadijoje, dar nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo instituto taikymui.

Be to sutiktina su Komisijos nutarime padarytomis išvadomis, jog asmeniui šiuo metu trūksta gebėjimo identifikuoti problemines sritis savo gyvenime. Kaip nurodo Komisija, vertinant savo ateities perspektyvas, nuteistasis yra įsitikinęs, jei jis po paleidimo iš kalėjimo nebebendraus su buvusiais bendrininkais, jo gyvenimo būdas pasikeis radikaliai ir tokiu būdu jis išvengs pakartotinių nuteisimų. Taip pat pastebima, kad nuteistasis turi sunkumų objektyviai įvertinti savo nusikalstamas veikas, o tai apsunkina jo galimybes imtis konstruktyvių veiksmų, kurie padėtų iš esmės keisti savo gyvenimo situaciją bei spręsti aktualias problemas. Taigi, nors nuteistasis iš esmės identifikuoja problemines sritis, tokias kaip netinkama socialinė aplinka, tačiau aiškių planų, kaip sieks išvengti pavojingo bendravimo, nenurodo, kas atskleidžia, jog dar nėra nustatytas nuteistojo tvirtas apsisprendimas savo tolimesnį elgesį koreguoti išimtinai teigiamai.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Šiuo atveju, tiek vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tiek ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atskleidžia, jog nuteistojo pataisos procesas nepasižymi išskirtinai teigiamu elgesiu, kas neleidžia konstatuoti ir akivaizdžios nuteistojo daromos pažangos.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo G. A. gynėjo advokato D. F. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Kauno kalėjime (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo G. A. gynėjo advokato D. F. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Kauno kalėjime (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam G. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.