Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Šiaulių rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2009 m. rugpjūčio 8 d. V. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. sausio 29 d., 21.40 val., Šiaulių rajone, Kuršėnuose, Ventos gatvėje ties namu Nr. 11, stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino manevro saugumu, dėl ko atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį ir apgadino abu automobilius. V. Š. iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs apie eismo įvykį policijai, vairuotojo pažymėjimo nepateikė. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 134, 231, 16 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Dėl ATPK 130 straipsnyje numatyto pažeidimo.

Iš pateikto apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas V. Š. iš esmės sutinka, jog jis 2009 m. sausio 29 d., 21.40 val., Šiaulių rajone, Kuršėnuose, Ventos gatvėje ties namu Nr. 11, stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino manevro saugumu, dėl ko atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį ir apgadino abu automobilius bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo, t. y. padarė pažeidimus už kuriuos atsakomybė numatyta ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, tačiau ginčija pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, nepranešus apie eismo įvykį, faktą, ir jo padarytos veikos kvalifikavimą pagal ATPK 130 straipsnį. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog V. Š. pasitraukė iš autoavarijos vietos, su kuria jis buvo susijęs, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Vadovaujantis pažeidimo padarymo metu galiojusiu KET 232 punktu, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Tuo atveju, kai nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Tuo atveju, kai dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo apeliaciniame skunde nurodo, kad iš eismo įvykio vietos jis pasitraukė, nes su nukentėjusiuoju eismo įvykio vietoje dėl eismo įvykio aplinkybių susitarė, tačiau byloje nėra duomenų, jog po eismo įvykio būtų buvusi pildoma eismo įvykio vietos deklaracija ar eismo įvykio aplinkybės būtų aprašytos ir eismo įvykio schema nubraižyta ant švaraus popieriaus lapo, kuriame būtų nurodyti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, tuo atveju, kai su eismo įvykiu susiję dalyviai sutaria tarpusavyje. Tai, kad dėl eismo įvykio aplinkybių buvo sutarta neigia ir nukentėjusysis T. D. bei įvykio liudininkas E. A., savo paaiškinimuose (b. l. 11, 12, 15) nurodydami, jog eismo įvykio kaltininkas po eismo įvykio iš eismo įvykio vietos išvažiavo dėl jo nesusitarus. Šia nukentėjusiojo nurodyta įvykio eiga teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti, kadangi tokia veiksmų seka yra užfiksuota ir policijos pareigūno, atvykusio į eismo įvykio vietą ir apklaususio nukentėjusįjį, tarnybiniame pranešime (b. l. 14). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iškeltą versiją, jog dėl eismo įvykio aplinkybių eismo įvykio dalyviai susitarė, bei leidžia konstatuoti, jog V. Š. iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos iš karto po pažeidimo, V. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 231 punkte numatytas eismo dalyvių pareigas, įvykus eismo įvykiui, todėl jo padaryta veika teisėtai ir pagrįstai buvo kvalifikuota ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

V.

Dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos pradžios

Taigi, atsižvelgus į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo sąlygas, jo reikšmę ir protokolo turiniui keliamus reikalavimus, darytina išvada, kad pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, prieš surašydami protokolą, privalo surinkti pakankamai administracinio teisės pažeidimo įvykį ir pažeidimo sudėtį patvirtinančių įrodymų, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (apylinkės teismas), galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Be to, pažymėtina, kad operatyviame administraciniame procese administracinis teisės pažeidimo protokolas tam tikrais atvejais apskritai nėra surašomas (ATPK 262 str.). Teisės doktrinoje yra pažymėta, kad norint iškelti ar kitaip pradėti administracinės teisės pažeidimo bylą turi būti konstatuoti bylos iškėlimo vados ir pagrindas. Bylos tyrimo pradėjimo vada yra ta informacija, kurioje yra duomenys apie padarytą administracinės teisės pažeidimą. Vada pradėti bylos tyrimą gali būti:

b) prokuroro pareiškimas ar nutarimas kreiptis į rajono (miesto) apylinkės teismą iškelti administracinės teisės pažeidimo bylą dėl veikų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187¹ straipsnyje (teisėtų prokuratūros pareigūno reikalavimų ne­vykdymas);

Taigi, visų paminėtų teisės normų analizė, susiformavusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei administracinės teisės mokslo teorija, leidžia daryti išvadą, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda ne nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, o nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie galimai padarytą pažeidimą.

VI.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų pratęsimo galimybės

ATPK 35 straipsnyje yra numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (1 dalis), tačiau, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos (3 dalis).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad V. Š. jam inkriminuojamus pažeidimus padarė 2009 m. sausio 29 d. ir nors administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame buvo suformuluoti kaltinimai dėl minėtų pažeidimų padarymo, jam buvo surašytas tik 2009 m. rugpjūčio 8 d., t. y. praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, tačiau byloje yra Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato įgalioto pareigūno 2009 m. liepos 24 d. nutarimas, kuriuo, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, buvo nutarta V. Š. padarytų pažeidimų administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. V. Š. pateiktame apeliaciniame skunde ginčija tokią administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo pratęsimo galimybę, teigdamas, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminai gali būti pratęsti tik pradėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, o kol administracinio teisės pažeidimo protokolas nėra surašytas, procesas iš viso nevyksta ir ATPK 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta terminų pratęsimo taisykle negali būti vadovaujamasi. Teisėjų kolegija su tokiu įstatymo dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų pratęsimo aiškinimu, nesutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK nenustato jokių konkrečių terminų, per kiek laiko turi būti surinkti informaciją apie administracinio teisės pažeidimo padarymą patvirtinantys įrodymai, tačiau vadovaujantis ATPK 7 straipsnyje nustatyta teisėtumo užtikrinimo, taikant poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus, taisykle, numatančia, jog niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka, sprendžiant termino, per kurį turi būti atliktas administracinio teisės pažeidimo aplinkybių ištyrimas, klausimą, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu, reglamentuojančiu administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Konstatavus, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda ne nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, o nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie galimai padarytą pažeidimą, ir atsižvelgus į tai, jog administracinių teisės pažeidimų aplinkybių tyrimas tam tikrais atvejais dėl objektyvių priežasčių gali užtrukti, darytina išvada, jog ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, gali būti pratęsti ir nesurašius administracinio teisės pažeidimo protokolo. Be to, pažymėtina, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminą turi teisę pratęsti ta institucija, kurios žinioje yra administracinio teisės pažeidimo byla, t. y. tiek institucija, tirianti administracinį teisės pažeidimą, tiek institucija, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminai negali būti begaliniai, kad asmens baudimas praėjus tam tikram laiko tarpui nuo veikos padarymo tampa beprasmišku, todėl administracinė nuobauda turi būti skiriama ir taikoma per protingą terminą nuo veikos, už kurią yra baudžiama, padarymo, t. y. turi būti taikoma administracinės atsakomybės senatis. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ne tik ATPK 35 straipsniu, bet ir Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusikaltimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-240/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1434/2008). Suprantama, kad žmogaus teisių apsaugos požiūriu būtų nepateisinama, jeigu atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą galėtų būti taikoma ilgesnį laiko tarpą, nei Baudžiamajame kodekse numatytas laiko tarpas, per kurį gali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis padarius baudžiamąjį nusižengimą. Minėtame Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas, todėl tokios nuostatos dėl administracinės atsakomybės senaties termino laikomasi ir administracinių teisės pažeidimų bylose.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamojoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl 2009 m. sausio 29 d. padaryto pažeidimo surašant 2009 m. rugpjūčio 8 d., nebuvo praleisti ATPK 35 straipsnyje nustatyti terminai, kadangi institucija, turinti teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, pasinaudojo ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo galimybe ir 2009 m. liepos 24 d. nutarimu pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, t. y. iki 2010 m. sausio 29 d.

VII.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų pratęsimo teisėtumo

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (LVAT 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje N-556-594/2008, 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartis byloje N-756-1494/2007).

Iš byloje esančio Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato 2009 m. liepos 24 d. nutarimo, kuriuo buvo pratęstas administracinės nuobaudos V. Š. skyrimo terminas vieneriems metams šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, matyti, kad ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą Institucija pasinaudojo teisėtai, pagrįstai ir laiku, nustačiusi faktinį pagrindą pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, galimai slapstėsi užsienyje, į bylos nagrinėjimą neatvykdavo. Nors apeliantas V. Š. neigia aplinkybę, jog administracinės atsakomybės jis vengė, tačiau ją patvirtina byloje esantys tarnybiniai pranešimai (b. l. 23, 29, 32, 37 - 39, 42 - 43), todėl minėta aplinkybė pripažįstama pagrįstu administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors V. Š. savo apeliaciniame skunde teigia, kad jo paieška buvo paskelbta neteisėtai, tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paieškos paskelbimo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl paskelbtos paieškos teisėtumo klausimas šioje byloje nenagrinėjamas.

VIII.

Dėl nevienodos praktikos

Teisėjų kolegija sutinka su V. Š. apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog ankstesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse yra buvę atvejų, kai ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo galimybė buvo siejama su administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo faktu. Tačiau pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, kad tuo pačiu klausimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra buvę priimta kitokių nutarčių, kuriose administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos pradžios ir įstatymo dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų pratęsimo taikymo galimybė buvo išaiškinta kitaip, pati savaime nesudaro pagrindo tenkinti V. Š. apeliacinį skundą šioje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gegužės 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P17-44/2006, 2007 m. birželio 18 d. nutartyje Nr. N3 -1679/2007 jau yra konstatavęs, kad teismų praktika nėra statiškas dalykas. Ji gali būti vystoma ir kisti, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, šį būtinumą tinkamai motyvuojant (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą). Teismas šioje byloje siekia stiprinti žmogaus teisių apsaugą administraciniame procese, užtikrinti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą terminą nuo veikos padarymo, ir taip apsaugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo. Teismas vertina, kad paminėti tikslai pateisina teismų praktikos kitimą.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. Š. administracinėn atsakomybėn už pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje, padarymą buvo patrauktas teisėtai ir pagrįstai, administracinė nuobauda jam skirta tinkamai taikant ATPK 30 straipsnio nuostatas bei atsižvelgus į visas jo atsakomybę įtakojančias aplinkybes, todėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o V. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

nutaria:

V. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.