Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2017-11-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-135-312/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-11-10
Bylos Nr.
AN2-135-312/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00994-2017-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Pažeidėjas
D. T.
Advokatai
Mansuras Muksinovas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-135-312/2017
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00994-2017-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.7; 21.11.10.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMAS2017 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

sekretoriaujant Renatai Novickienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai D. T. ir jos atstovui advokatui Mansurui Muksinovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal D. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutarimo, kuriuo D. T. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 423 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta 1 300 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. nubausta už tai, kad ji 2017 m. kovo 31 d., 00.06 val., Justiniškių – Rygos gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodama automobilį „Mercedes – Benz S500“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivi, kai nustatytas 1,09 prom. girtumo laipsnis (1,07 prom. po paklaidos), nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, posūkyje nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į šviesoforą ir sugadino vairuojamą transporto priemonę bei šviesoforą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų, išskyrus E. N., eismo įvykio nematė. Minėta liudytoja iš karto po įvykio policijos pareigūnams pareiškė, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo ji. Savo poziciją ji patvirtino ir paaiškinime bei duodama parodymus pirmosios instancijos teisme. Savo paaiškinimus E. N. ir D. T. rašė atskirai, skirtinguose automobiliuose. Liudytoja A. T. tik telefonu bendravo su O. R., kuri neva patvirtino, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo D. T., ji nebuvo iškviesta į policiją, nebuvo paimtas jos paaiškinimas, nebuvo nustatyta jos tapatybė. Teismas taip pat šio asmens neapklausė. Liudytojas Ž. A. teisme parodė, kad eismo įvykio nematė, kas vairavo automobilį, nežino, nurodė, kad atliko eksperimentą, tačiau jo eigos nefiksavo. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos matyti, kad savo fiziologija D. T. ir E. N. mažai skiriasi. Liudytojas V. Š. teisme parodė, kad eismo įvykio nematė, kas vairavo automobilį, nežino, patvirtino, kad D. T. ir E. N. iš karto po eismo įvykio tvirtino, kad automobilį vairavo būtent E. N.. Liudytojas taip pat teigė, kad E. N. pareiškė, kad jei bus pasakyta teisybė, tai D. T. turės daug problemų, tačiau apie kokias problemas ji kalbėjo, jis nežino, jos apie tai neklausė. Teismas taip pat dėl to E. N. neapklausė. Be to, pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės prašymą išreikalauti gretimos sankryžos vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, kurie patvirtintų, kad automobilį vairavo būtent E. N..

Apeliaciniame skunde pažymima, kad D. T. kaltę teismas grindžia neteisėtai įrodymu pripažintais teisme neapklaustos moters, kuri neva matė eismo įvykį, paaiškinimais. Kitų įrodymų, pagrindžiančių jos kaltę, byloje nėra. Tokiu būdu buvo pažeista apeliantės teisė į gynybą, nes ji neturėjo galimybės pasisakyti dėl liudytojos parodymų, užduoti jai klausimus. Teismas nenurodė nei vieno konkretaus įrodymo, kuris pagrįstų ANK 423 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimą, nevertino prieštaravimų tarp apklaustų asmenų parodymų ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas turėjo remtis in dubio pro reo principu ir visus neaiškumus traktuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta D. T. ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

D. T. apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma tuomet, kai yra išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-788/2016).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčijamas teisės pažeidimo padarymo faktas, esminis ginčas kyla dėl administracinio nusižengimo subjekto, t. y. kas (D. T. ar E. N.) 2017 m. kovo 31 d., 00.06 val., Justiniškių – Rygos gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį „Mercedes – Benz S500“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir sukėlė eismo įvykį.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, policijos pareigūnai paties eismo įvykio nematė, į eismo įvykio vietą atvyko tuomet, kai D. T. ir E. N. jau buvo išlipusios iš automobilio „Mercedes – Benz S500“ – E. N. gulėjo ant šaligatvio ir verkė, o D. T. stovėjo šalia (b. l. 3, 4, 33, 50). Iš karto po įvykio policijos pareigūnams jos nurodė, kad automobilį vairavo E. N., o D. T. sėdėjo keleivio vietoje (b. l. 3, 4). Tokios pozicijos jos laikėsi ir duodamos paaiškinimus (b. l. 12, 16) bei parodymus pirmosios instancijos teisme (b. l. 24, 32), D. T. jos nepakeitė ir apeliacinio proceso metu. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 1-ojo būrio vado 2017 m. kovo 31 d. tarnybinio pranešimo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės 2017 m. kovo 31 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad šiems parodymams prieštarauja eismo įvykį tiesiogiai mačiusios moters O. R. teiginiai, kuriuos ji išsakė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams ir vėliau jiems susisiekus su ja telefonu. Anot policijos pareigūnų, jos teigimu, automobilį vairavo vyresnio amžiaus moteris, t. y. D. T., o jaunesnė mergina, t. y. E. N., sėdėjo keleivio vietoje (b. l. 3, 4, 33). Vienok, svarbu pažymėti, kad O. R. rašytinių paaiškinimų nedavė, į policiją apklausai atvykusi nebuvo, pirmosios instancijos teisme ji taip pat nebuvo apklausta. Kartu su apeliaciniu skundu D. T. pateikė O. R. pareiškimą, kuriame pastaroji nurodo priešingas aplinkybes dėl automobilį vairavusio asmens. 2017 m. rugpjūčio 1 d. pareiškime ji teigia, kad iš vairuotojo pusės išlipo jaunesnė mergina (E. N.) (b. l. 71, 72). Siekdamas patikrinti šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas apklausė liudytoją O. R., kuri patvirtino pati rašiusi minėtą pareiškimą, sutiko su jame nurodytais teiginiais, patikino, kad tikrai matė, kaip iš vairuotojo pusės išlipo jaunesnė moteris, o vyresnė – iš keleivio, taip pat paaiškino, kad įvykio metu galėjo nurodyti priešingas aplinkybes, nes tuomet buvo neblaivi, yra rusakalbė, o galimai stengėsi kalbėti lietuvių kalba, todėl policijos pareigūnai ją galėjo ne taip suprasti.

Vertinant surinktų duomenų visumą matyti, kad tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad 2017 m. kovo 31 d., 00.06 val., Justiniškių – Rygos gatvių sankryžoje, Vilniuje, automobilį „Mercedes – Benz S500“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo ir eismo įvykį sukėlė D. T., nėra. Pirminiais O. R. teiginiais vadovautis nėra teisinio pagrindo, kadangi juos sakydama ji buvo neblaivi (pagal pačios liudytojos paaiškinimą apeliacinės instancijos teisme), nebuvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, vėliau šiuos teiginius ji paneigė ir, jau būdama įspėta dėl atsakomybės, nurodė priešingas aplinkybes. Tai, kad automobilyje vairuotojo sėdynė buvo pritaikyta pagal D. T. ūgį, yra natūralu, atsižvelgiant į tai, kad būtent ji nuolat naudojasi šia transporto priemone. Kaip matyti iš byloje esančios nuotraukos (b. l. 40), D. T. ir E. N. ūgis nesiskiria tiek, kad esant tokiai vairuotojo sėdynės padėčiai E. N. negalėtų pavairuoti transporto priemonės. Nors liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. Š. nurodė, kad įvykio vietoje susijaudinusi E. N. pasakė, kad tuo atveju jei ji pasakys teisybę, D. T. bus daug problemų (b. l. 50), toks teiginys per se negali būti laikomas D. T. kaltę pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį patvirtinančiu įrodymu. V. Š. nepasiteiravo, ką E. N. turi omenyje tai sakydama, pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės pastarosios taip pat neapklausė. Kaltės įrodymu nelaikytina ir tai, kad E. N. gulėjo ant šaligatvio netoli automobilio iš keleivio pusės. Asmuo buvo ištiktas šoko, verkė ir jos buvimo padėtis po įvykio neturi jokių sąsajų su tuo, iš kurios vietos automobilyje ji išlipo.

Kadangi D. T. kaltei pagrįsti nėra surinkta pakankamai neabejotinų jos kaltės įrodymų, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu iškilusių abejonių nėra galimybės pašalinti, šios abejonės aiškintinos patraukto administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir administracinio nusižengimo teisena D. T. nutrauktina.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad buvo pažeistos Kelių eismo taisyklės, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė ir šviesoforas, būtina atlikti tolimesnį tyrimą, siekiant nustatyti kaltą asmenį ir patraukti jį administracinėn atsakomybėn. Nustačius šias aplinkybes, galimai svarstytinas D. T. administracinės atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį klausimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

D. T. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną D. T. nutraukti.

Administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-135-312/2017 medžiagą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai tolimesniam tyrimui atlikti, siekiant nustatyti asmenį, 2017 m. kovo 31 d., 00.06 val., Justiniškių – Rygos gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairavusį automobilį „Mercedes – Benz S500“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinkusį važiavimo greičio, neatsižvelgusį į važiavimo sąlygas, posūkyje nesuvaldžiusį automobilio, atsitrenkusį į šviesoforą ir apgadinusį vairuojamą transporto priemonę bei šviesoforą, ir patraukti jį administracinėn atsakomybėn.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė