Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2382-1058/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-28
Bylos Nr.
1-2382-1058/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08757-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
A. K.
Civilinis ieškovas
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2382-1058/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08757-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.5., 1.2.29.3.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, Živilei Osipovai ir Renatai Vanagienei,dalyvaujant prokurorei Audronei Žentelienei,kaltinamajam A. K. (A. K.),civilinio ieškovo A. S. IĮ „A“ atstovui A. F. S.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), baigęs 11 klasių, nevedęs, išlaikytinių neturi, teistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2017 m. vasario 21 d. laikotarpiu nuo 12 val. iki 18 val., turėdamas tikslą Kalvarijų g. 172A, Vilniuje pagrobti svetimą turtą – automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atidarė neužrakintas šio automobilio dureles ir taip į jį įsibrovė, iš užvedimo spynelės ištraukė automobilio užvedimo raktelį, daiktų dėtuvėje surado šios transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. S. individualios įmonės „A“ vardu, ir techninės apžiūros kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytus dokumentus ir užvedimo raktelį pagrobė ir neteisėtai laikė su savimi iki kol 2017 m. kovo 3 d. 13 val. savanoriškai pateikė policijos pareigūnams. Taip pat, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, turėdamas tikslą pagrobti svetimą automobilį, 2017 m. vasario 21 d. apie 20.56 val. atvykęs į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Kalvarijų g. 172A, Vilniuje, panaudodamas pagrobtą raktelį atrakino automobilio „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo dureles ir juo išvažiavo. Šiais veiksmais neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė A. S. individualiai įmonei „A“ priklausančios transporto priemonės dokumentus – transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), bei iš saugomos teritorijos pagrobė svetimą turtą – A. S. individualiai įmonei „A“ priklausantį automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytos dienos vakarą išgėrinėjo su draugais Kalvarijų g. ir per balkoną pamatė netoliese – Kalvarijų g. 174, Vilniuje, stovintį užvestą J. (B.) priklausantį automobilį Fiat Ducato (valstybinių numerių neprisiminė), su kuriuo anksčiau dirbo ir važinėjo. Kadangi už mėnesio darbą gavo tik 7 eurų atlyginimą, sugalvojo paimti tą automobilį. Eidamas į parduotuvę, užsuko į kiemą ir pasiėmė automobilio raktelius. Galvojo, kad pasakys, jog turi raktus ir jam grąžins pinigus. Prie automobilio nieko nebuvo, jis stovėjo aikštelėje, vartai buvo atrakinti. Jis pasiėmė tik raktus. Praėjus valandai ar pusantros jis grįžo prie mašinos, ji buvo atrakinta. Nelabai lengvai automobilis užsivedė ir jis išvažiavo niekam nieko nesakęs. Važiuodamas rado dokumentus. Prieš tai netikrino, ar jie buvo automobilyje, tačiau žinojo, kad dokumentai jame buvo. Jie būdavo laikomi viršuje prie veidrodėlio arba daiktadėžėje. Rado daiktadėžėje. Nuvažiavo pas draugus. Vėliau automobilį laikė prie namų. Prieš tai jis dar buvo netoliese namų užklimpęs. Jo prašymu mašiną ištraukė tėvas. Tėvui sakė, kad tai draugo automobilis. Automobiliu daugiau nesinaudojo. Stovėjo apie savaitę – dvi, kol surado pareigūnai. Nurodė, kad tą dieną buvo gerai išgėręs, litrą degtinės tikrai. Su civiliniu ieškiniu sutiko, norėtų atlyginti dalimis, kadangi antstoliai ir taip jau atskaičiuoja pinigus, jam lieka 300 eurų. Pats į nukentėjusįjį dėl žalos atlyginimo nesikreipė. Teigė, kad dėl savo veiksmų labai gailisi, savo elgesį vertino blogai, tačiau tai suprato tik pabudęs ryte, jau po automobilio nuvarymo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. kovo 14 d. įtariamuoju apklaustas A. K. savo kaltės nepripažino, teigė, kad automobilio nevogė, jį atvežė pažįstamas „Stiopa“, o jis su draugais nusprendė jį įsigyti kontrabandai vežti (t. 2, b. l. 9-11). 2017 m. birželio 26 d. papildomai apklaustas A. K. savo kaltę pripažino visiškai, tačiau parodymus duoti atsisakė (t. 2, b. l. 21). 2017 m. liepos 12 d. įtariamuoju apklaustas A. K. kaltę pripažino visiškai ir nurodė iš esmės analogiškas kaip ir teismo posėdyje nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai parodė, kad automobilio registracijos liudijimą ir techninės apžiūros kortelę laikė namuose, kur tiksliai – nepamena (t. 2, b. l. 34-35).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. B. parodė, kad jis laikinai naudojosi A. S. IĮ „A“ priklausančiu automobiliu „Fiat Ducato“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 21 d. automobilis stovėjo vidiniame kieme Kalvarijos g. 172 A, Vilniuje. Jis turėjo elektros gedimų ir neužsivesdavo, todėl buvo paliktas pakeltu variklio dangčiu, neužrakintas. Šio pastato vidinis kiemas yra rakinamas, bet įvykio dieną vartai nebuvo uždaryti, kadangi tą dieną dingo kaištis laikantis vartus uždarytus. Vartai spynos neturi, teritorija nefilmuojama. Automobilį paliko apie 19 val. ir išėjo namo, rakteliai buvo palikti užvedimo spynoje, nes jo pažįstamas V. Č. turėjo atvažiuoti ir pasižiūrėti koks yra automobilio gedimas. Kiek pamena, V. buvo atvažiavęs 2017 m. vasario 21 d. iki 17 val., tuo metu jo nebuvo. V. Č. automobilio sutaisyti nepajėgė ir paliko automobilį su užvedimo rakteliu, neuždarytu variklio dangčiu. Jis paskambino pažįstamam M. K. (M. K.) ir paprašė iš minėto automobilio užvedimo spynelės ištraukti raktelius, uždaryti variklio dangtį ir jį užrakinti. Netrukus jam paskambinęs M. K. pasakė, kad nėra užvedimo raktelio. Jis liepė užrakinti atsarginiu. M. K. tai padarė iki 19 val. 2017 m. vasario 22 d. apie 9 val. jis pastebėjo, kad nėra mikroautobuso (t. 1, b. l. 12-14, 100-101).

Liudytojas A. F. S. (A. F. S.) parodė, kad jis yra A. S. IĮ „A“ savininkas. Įmonės vardu yra registruotas automobilis „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šį automobilį įmonė įsigijo 2006 m. gegužę ir naudojo savo reikmėms. Paskutiniais metais automobilis pradėjo gesti, todėl naudojo jį kaip pakaitinį. Pažįstamo J. B. prašymu, 2017 m. pradžioje šį automobilį jam išnuomavo ir perdavė dvejus užvedimo raktelius bei registracijos liudijimą. 2017 m. vasario 22 d. ryte apie 9 val. J. B. telefonu pranešė, kad automobilis pagrobtas iš Kalvarijų g. esančio aikštelės. Kas galėjo automobilį pagrobti jis nežino, nieko neįtaria. A. S. IĮ „A“ dėl šios vagystės patyrė 4000 eurų dydžio žalą (t. 1, b. l. 114-115).

Liudytojas V. Č. parodė, kad pažįstamas J. B. 2017 m. vasario pabaigoje kalbėjo apie automobilį, kuriam reikalingas remontas. Jis pasisiūlė atvažiuoti ir pažiūrėti kas jam yra, kadangi dirba vairuotoju ir smulkius gedimus gali nustatyti bei pašalinti. Tikslaus laiko nesutarė, sakė užvažiuos pakeliui. J. B. nurodė, kad automobilis stovi aptvertame kieme prie kavinės, esančios Kalvarijų g. Kitą dieną po skambučio apie 10 val. jis skambino J. (B.) ir pasakė, kad užvažiuos. Sutarė, kad automobilio užvedimo raktelį J. B. paliks automobilyje, tiksliai kur nesutarė. Jis apie 12 val.–13 val. atvažiavo į kiemą. Matė, kad sutartoje vietoje stovi baltos spalvos „Fiat Ducato“. Automobilio priekinis variklio dangtis (kapotas) buvo pakeltas, durelės uždarytos. Atidaręs dureles, pamatė, kad užvedimo raktelis yra paliktas užvedimo spynelėje ir pabandė užvesti, automobilis užsivedė, tačiau išjungus variklį, vėl neužsivedė. Suprato, kad pats nesutaisys ir paskambinęs tai pranešė J. B.. Pasakė, kad užvedimo raktelį palieka spynoje. Pasiūlė užrašyti automobilį pas pažįstamą meistrą. Jam atvažiavus ir išvažiavus vartai į teritoriją buvo atrakinti ir atidaryti. Kitą dieną apie 09.30 val. jam paskambino J. B. ir pasakė, kad automobilio nėra aikštelėje (t. 1., b. l. 117-118).

Liudytojas M. K. parodė, kad 2017 m. vasario 21 d. apie 18 val. jam paskambino J. B. ir paprašė nuvažiuoti į Kalvarijų g., lyg 172, Vilniuje, užrakinti automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atvažiavęs pamatė, kad nurodyto automobilio vairuotojo durelės atidarytos, variklio dangtis pakeltas ir paremtas pagaliu. Automobilio salone užvedimo raktelių, registracijos dokumento ir techninės apžiūros rezultatų kortelės nerado. Automobilį užrakino atsarginiu rakteliu ir grąžino raktelį į jo saugojimo vietą šalia esančioje parduotuvėje. Kitą dieną J. B. pranešė, kad automobilis dingo. Tas automobilis paskutiniu metu lengvai neužsivesdavo, reikėjo kelis kartus atjungti-prijungti akumuliatoriaus laidus. Jis niekada nematė, kad aikštelė, kur stovėjo automobilis, būtų rakinama (t. 1, b. l. 120-121).

Liudytoja L. L. parodė, kad 2017 m. vasario 21 d. apie 19.30 val. pastatė savo automobilį „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Kalvarijų g. 172A, Vilniuje, ir matė ten stovintį „Fiat Ducato“ baltos spalvos. Prie automobilio jokių žmonių nepastebėjo. Apie 20.30 val. dar kartą priėjo prie savo automobilio ir pamatė prie „Fiat Ducato“ stovintį vyriškį, jis į ją pažiūrėjo, bet nieko nesakė. Automobilio variklio dangtis buvo pakeltas. Ką vyriškis darė – nematė. Pasiėmė savo daiktus ir išėjo namo (t. 1, b. l. 124-125).

Liudytojas J. K. (J. K.) parodė, kad jis su žmona V. ir sūnumi D. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartais pas juos gyvena ir sūnus A. K.. Kur dar A. K. gyvena nežino ir nesidomi. 2017 m. kovo mėnesį, tiksliai nepamena, vedžiodamas šunį Gerviškių g., maždaug už 100 m. nuo Linksmosios g., žvyrkelio kairėje šalikelėje pamatė stovintį užklimpusį automobilį „Fiat Ducato“ baltos spalvos ir prie šio automobilio besisukiojantį savo sūnų A.. Jis buvo vienas. A. pasakė, kad važiavo kartu su draugu ir užklimpo. Nepavykus automobilio ištraukti savo automobiliu, paliko jį. Sūnus automobilį užrakino, pasiėmė ir registracijos liudijimą. Pamena, kad jis registracijos liudijimą dar apžiūrėjo namuose, klausė iš kur automobilis. A. sakė, kad jis draugo darbinis. Užvedimo raktelis ir registracijos liudijimas buvo jų namuose prie televizoriaus. Kad automobilis vogtas nežinojo, todėl po kelių dienų susitaręs su kaimynu V. M. krovininiu mikroautobusu jį ištempė iš užklimpimo vietos. Tuo metu iš matymo pažįstama moteris pasakė, kad tas automobilis šioje vietoje stovi maždaug savaitę ar dvi. Mikroautobusą jis parvairavo prie savo gyvenamo namo adresu (duomenys neskelbtini), ir užrakinęs paliko. Ten jis visą laiką ir stovėjo (t. 1, b. l. 128-129).

Liudytoja L. S. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo mėnesio pradžioje, gali būti kovo 1-3 dienomis, naktį, ji išgirdo kaip loja jos šunys. Tai buvo jau po vidurnakčio, tikslaus laiko nepamena. Atsikėlusi ryte, lauke ji pamatė, kad maždaug už 60 metrų nuo jos namų ant žalios vejos prie kelio stovi baltos spalvos mikroautobusas, markės ir valstybinių numerių neįsidėmėjo. Maždaug po dviejų dienų, savaitgalį, matė, kaip prie šio mikroautobuso atėjo pažįstamas J., jo žmona V. ir jų sūnus A. ir bandė jį ištraukti. Sekantį savaitgalį J. su savo kaimynu V. ištraukė užklimpusį baltos spalvos mikroautobusą (t. 1, b. l. 131-133).

Liudytojas A. B. (A. B.) parodė, kad jis su šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pro jų buto langus matyti Kalvarijų g. ir automobilių stovėjimo aikštelė prie pastato, galbūt adresu Kalvarijų g. 172, Vilniuje. Jis matė per buto langus, kad toje aikštelėje stovi baltos spalvos mikroautobusas. Jo dukters draugas A. K. pasakojo, kad dirbo firmoje, kuri įsikūrusi (duomenys neskelbtini) ir darbo reikalais naudojosi tuo mikroautobusu. Minėjo, kad šeimininkas liko jam skolingas ir baltas mikroautobusas priklauso jam. Jis suprato, kad A. K. turi ir automobilio dokumentus ir užvedimo raktelį. Tačiau nematė, kad juo naudotųsi. Pamena, kad 2017 m. vasario mėn. į svečius pas dukrą A. B. atėjo A. K.. Jie vaišinosi alkoholiniais gėrimais. Apie 21 val. A. pasakė, kad jis turi su kažkuo susitikti. A. K. išėjus, jis ėjo į balkoną parūkyti ir pamatė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje nėra baltos spalvos mikroautobuso, nors prieš tai jį matė. Pagalvojo, kad A. K. juo išvažiavo (t. 1, b. l. 136-137).

Liudytojas A. B. (A. B.) parodė, kad jis pažįsta A. apie 5 m. 2017 m. vasario mėnesio antroje pusėje apie 23 val. pas jį į svečius adresu (duomenys neskelbtini), atėjo A.. Susitiko kieme, kur pamatė stovintį baltos spalvos mikroautobusą. A. pasakė, kad mikroautobusas yra firmos, kurioje dirba, kad grįžo iš komandiruotės. Jis matė, kad užvedimo spynelėje buvo užvedimo raktelis. Vėliau jie važinėjosi tuo mikroautobusu (t. 1, b. l. 139-140).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos (toliau – Vilniaus AVPK KP NNTV) 3-ojo skyriaus vyresniojo specialisto I. K. (I. K.) 2017 m. balandžio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. vasario 21 d. 20.57 val. automobilis „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš kiemo, adresu Kalvarijų g. 172A, Vilniuje. 20.58 val. jis užfiksuotas Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankirtoje, o 20.59 val. – Žalgirio ir Linkmenų g. sankirtoje, iš kur pasuko į Linkmenų gatvę. Analizuojant įtariamojo A. K. naudojamų telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skambučius bei mobiliojo ryšio bokštų celes nustatyta, kad A. K. nusikaltimo padarymo dieną ir valandą buvo nusikaltimo vietoje. Kelias valandas iki nusikaltimo padarymo, būdamas nusikaltimo vietoje, A. K. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) palaikė mobilųjį ryšį su telefono numerio (duomenys neskelbtini) abonementu, tai yra su A. B., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 21 d. 22:49 ir 22:51 val. A. K. naudojamas telefono numeris užfiksuotas Kapsų g. 28 esančio mobiliojo ryšio bokšto veikimo zonoje su kryptimi link Dariaus ir Girėno g. 13 namo. 23:57 val. paskutinis A. K. naudojamo telefono numerio suveikimas buvo Naujininkų mikrorajone, Kapsų g. 28 esančio mobiliojo ryšio bokšto veikimo zonoje su kryptimi link Dariaus ir Girėno g. 13. 2017 m. vasario 22 d. 00.13 val. A. K. naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini) užfiksuotas Juozapavičiaus g. 9, Vilniuje esančio mobiliojo ryšio bokšto veikimo zonoje. Vadovaujantis A. K. naudojamų telefono numerių suveikimais, abonentas, judėdamas Kalvarijų, Ozo ir Ąžuolyno gatvėmis apie 00.25 val. atvažiavo iki Viršuliškių mikrorajono, o 2017 m. vasario 22 d. nuo 00.31 val. iki 01.40 val. telefono numeris (duomenys neskelbtini) jau buvo fiksuojamas Justiniškių g. 103 esančio mobiliojo ryšio bokšto veikimo zonoje. Nuo 2017 m. vasario 22 d. 02:32 val. A. K. naudojami telefono numeriai užfiksuoti jo deklaruotos ir gyvenamosios vietos adresu, tai yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 85-86).

VĮ „Regitra“ duomenimis krovininis automobilis „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. S. IĮ „A“ (t. 2, b. l. 25).

Iš BRIT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. vasario 22 d. 12.36 val. buvo gautas pranešimas dėl automobilio „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės iš Kalvarijų g. 172A, Vilniuje namo vidinio kiemo, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 21 d. 19 val. iki 2017 m. vasario 22 d. 8 val. (t. 1, b. l. 8-9).

IĮ „A“ atstovas A. S. Vilniaus miesto 1-am policijos komisariatui 2017 m. vasario 23 d. pateikė pareiškimą, kuriuo pranešė, kad 2017 m. vasario 22 d. tarp 24 ir 8 val. Kalvarijų g. 172A, Vilniuje buvo pavogtas įmonei priklausantis automobilis „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nuostolis 4000 EUR (t. 1, b. l. 3).

Vilniaus apskrities VPK KP NNTV 3-ojo skyriaus vyresniojo specialisto I. K. 2017 m. kovo 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. kovo 13 d., 17.40 val. važiuojant Linksmąja gatve, Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini) namu gatvėje pastebėjo stovintį ieškomą automobilį „Fiat Ducato“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Prie jo stovėjo V. K. ir jos sūnus A. K.. A. K. buvo įlipęs į „Fiat Ducato“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šalia jo suvyniojo buksyravimo trosą, užrakino ir kartu su V. K. nuėjo į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę. Sulaikant A. K. jis nurodė, kad žinojo, jog automobilis yra vogtas ir paskelbta jo paieška, savanoriškai pateikė užvedimo raktus ir dokumentus (t. 2, b. l. 1).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad A. K. savanoriškai pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams automobilio „Fiat Ducato“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktą, registracijos liudijimą bei techninės apžiūros kortelę (t. 1, b. l. 27-32).

2017 m. kovo 13 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis „Fiat Ducato“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi asfaltuoto kelio kelkraštyje, priešais namą Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Tai krovininis, su ratais, žibintais, langų stiklais. Automobilio durelių spynelės be išorinių sugadinimų, be laužimo pėdsakų. Automobilio salone visos apdailos detalės savo vietose, daiktai neišvartyti, neišmėtyti (t. 1, b. l. 34-42).

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Bet kurio iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių neteisėtų veiksmų atlikimas yra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei. Teismų praktikoje dokumentu laikomas materialus teisinio fakto liudijimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008). Šiuo atveju automobilio registracijos liudijimas patvirtina nuosavybės ir transporto priemonės registracijos Lietuvos Respublikoje juridinį faktą, techninės apžiūros kortelė patvirtina, jog automobiliui yra atlikta techninė apžiūra ir jis gali dalyvauti eisme, vadinasi, atitinka dokumentams keliamus reikalavimus. Paties kaltinamojo taip pat liudytojų A. F. S., J. B., V. Č., M. K. ir J. K. parodymai bei savanoriško daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad A. K. 2017 m. vasario 21 d. automobilio „Fiat Ducato“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžėje rado ir neteisėtai, neturėdamas šio automobilio savininko A. S. IĮ „A“ ar jo naudotojo J. B. sutikimo, pagrobė automobilio registracijos liudijimą ir techninės apžiūros kortelę bei neteisėtai juos laikė iki 2017 m. kovo 13 d. 20.40 val. kai savanoriškai juos grąžino. Tokiais veiksmais A. K. pagrobė svetimus, A. S. IĮ „A“ priklausančius, dokumentus ir neturėdamas teisino pagrindo juos laikė, todėl nurodyta kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal 178 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas pagrobė automobilį. Byloje esantys įrodymai – kaltinamojo, liudytojų J. B., A. F. S., V. Č., M. K. ir A. B. parodymai, A. S. IĮ „A“ 2017 m. vasario 23 d. pareiškimas, BRIT ataskaitų žiūryklės duomenys, Vilniaus AVPK KP NNTV pareigūno I. K. tarnybiniai pranešimai, patvirtina, kad A. K., neturėdamas automobilio „Fiat Ducato“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininko A. S. IĮ „A“ ar jo naudotojo J. B. sutikimo, 2017 m. vasario 21 d. apie 20.56 val. iš Kalvarijų g. 172A, Vilniuje kiemo pagrobė automobilį „Fiat Ducato“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais veiksmais kaltinamasis pagrobė svetimą A. S. IĮ „A“ priklausantį automobilį, todėl jo veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai.

Skirdamas A. K. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai iš savanaudiškų paskatų. Veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl visų kaltinimui reikšmingų aplinkybių, dėl savo veiksmų gailėjosi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. K. anksčiau du kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, tame tarpe ir už analogiškas veikas, paskutinį kartą 2016 m. spalio 27 d. (t. 1, b. l. 45-53), nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui, 12 kartų baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2017 m. kovo 15 d., iš jo žodžių dirba (duomenys neskelbtini) krovėju-sandėlininku, baigęs 11 klasių, Vilniaus priklausomybės ligų centre į įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (t. 2, b. l. 62-64). Taigi, A. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir įvykdytų nusikaltimų kiekis, jų padarymo tikslai ir asmenybė rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės – laisvės apribojimas ar bauda jo nusikalstamo elgesio neįtakojo, kaltinamasis neatsisakė nusikalstamo gyvenimo būdo bei toliau darė tapačius nusikaltimus, siekdamas savanaudiškų tikslų, todėl spręstina, kad šiuo atveju už A. K. padarytus nusikaltimus yra pagrindas skirti griežtesnę bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant didesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Automobilio registracijos liudijimas ir pats automobilis „Fiat Ducato“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagrobti iš esmės tuo pačiu metu, kaltinamojo veiksmai yra susieti vieningo tikslo – pagrobti svetimą automobilį ir juo naudotis, darytina išvada, kad du nusikaltimai buvo padaryti viena veika, todėl sudaro idealią nusikaltimų sutaptį. Atsižvelgiant į tai, už A. K. padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis ir 5 dalies 1 punktas).

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir A. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Siekiant išsaugoti kaltinamojo darbinius teisinius santykius ir dėl to operatyvesnį civilinio ieškinio patenkinimą, teismo įsitikinimu, tikslinga nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis (BK 49 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 37), dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 38-39) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam grąžintini Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. 13046721 ir Lietuvos Respublikos pasas Nr. 23151674, saugomi baudžiamojoje byloje (b. l. 71).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kepurė su užrašu „Adidas“, saugoma Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (t. 1, b. l. 43) – pripažintina menkaverte ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kompaktiniai diskai su Žalgirio g. vaizdo įrašais ir išklotinėmis (b. l. 62, 69, 76) paliktini saugoti byloje.

Dėl civilinio ieškinio.

Nagrinėjamoje byloje A. S. IĮ „A“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 4373,18 EUR turtinės žalos priteisimo (t. 1, b. l. 111). Teismo posėdyje Civilinio ieškovo atstovas A. F. S. palaikė civilinį ieškinį ir nurodė, kad jį sudaro automobilio remonto išlaidos. Patvirtino, kad automobilį J. B. išnuomojo prieš tris mėnesius iki jo vagystės. J. B. automobilį prižiūrėjo, jis buvo tvarkingas nes kelios dienos iki vagystės buvo praeita jo techninė apžiūra. Automobilį naudojo maisto produktų pervežimui, kaip krovininį. Kokiu tikslu naudojo J. B. – nežino. Išnuomavimo J. B. metu automobilis buvo tvarkingas, važiuojantis. Gedimą, dėl kurio automobilis neužsivesdavo, sutvarkė J. B. pažįstamas Č. Nežino, ar mašina buvo vežta į servisą. Grąžinus automobilį po vagystės pastebėjo, kad buvo įlenkta kabinos pertvara, joje trūko lango, įlenktos ir durys, sugadintas uždarymo mechanizmas, todėl reikėjo remontuoti.

Liudytojas J. B. teismo posėdyje patvirtino, kad A. F. S. leisdavo automobiliu pasinaudoti apie metus laiko, trys mėnesiai iki vagystės, buvo jį išsinuomavęs. Automobilį naudojo statybinių medžiagų vežimui. Po vagystės automobilio viduje trūko šoninių apdailų. Iki automobilio vagystės blogai užsidarinėjo galinės durys, tačiau jos buvo pakeistos. Visa kita buvo gerai. Prieš vagystę autobusas neužsivedė tik 1 kartą. Dvi dienos prieš įvykį buvo atlikta techninė apžiūra. Šoninės durys užsidarinėjo gerai, bet kai policija grąžino automobilį po K. nuvarymo, vieta tės slankiojančiomis durimis ir keleivio durelėmis buvo įlenkta. Įlenkimas buvo nemažas, vizualiai gerai matėsi. Be to, buvo išimtas vidinės pertvaros stiklas, jis voliojosi ant grindų, visiškai nesijunginėjo 2 ir 4 bėgiai. Automobilis nebuvo draustas KASKO. Jokių gedimų iki vagystės nebuvo – išskyrus, kad jis vieną dieną neužsivedė.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė ir turi būti tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Kita vertus, dėl nusikalstamos veikos nuostolių patyręs asmuo negali nepagrįstai praturtėti kaltininko sąskaita, todėl prašoma priteisti žala, jos pašalinimo išlaidos turi būti realios ir būtinos.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad automobiliui „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 26 d. buvo atliktas remontas. UAB „Krasta auto“ pateikta remonto sąmata rodo, kad automobiliui buvo tikrinama/remontuojama pavarų dėžė, starteris, kabinos pertvara ir jos stiklas, pakeistos dešinios slankiojančios durys su stiklu, priekinių dešinių durų rėmas, perdažytos slankiojančios durys ir šoninės atramos. Darbų vertė 985,56 EUR, dažymas – 542,82 EUR, dalys 2 085,82 EUR, bendra remonto darbų vertė su PVM nurodyta 4 373,18 EUR (b. l. 106-109).

GSM celių duomenys ir Vilniaus AVPK KP NNTV pareigūno I. K. tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad A. K. pagrobtu automobiliu „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi iki 2017 m. vasario 22 d. 02:32 val. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 85-86). Nors kaltinamasis teigė, kad dar tą patį vakarą užklimpo ir mikroautobusą paliko užklimpimo vietoje, šiuos jo parodymus paneigia liudytojos L. S. parodymai, kad ji užklimpusį automobilį Gerviškių g. 12, Vilniuje, pastebėjo tik 2017 m. kovo 1-3 d. (t. 1, b. l. 131-133). Taigi, nėra žinoma kur buvo mikroautobusas ir kas juo naudojosi apie septynias dienas. Šiuo atveju kartu su automobilio pagrobimu J. K. prisiėmė ir jo apgadinimo riziką, todėl privalo atlyginti transporto priemonės savininko patirtas remonto išlaidas. Kita vertus, sprendžiant dėl priteistinos turtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į patirtų išlaidų būtinumą ir tiesioginį priežastinį ryšį su A. K. nusikalstamais veiksmais.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ne visi mikroautobuso sugedimai buvo įtakoti kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Iš liudytojų J. B. ir A. F. S. parodymų bei automobilio registracijos liudijimo (t. 1, b. l. 31-32) matyti, kad automobilis yra pakankamai senas – pagamintas 2006 m., A. F. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad šį automobilį visą laiką naudojo įmonės reikmėms ir ilgainiui jo techninis stovis suprastėjo, todėl buvo naudojamas kaip pakaitinis, o vėliau 2017 m. pradžioje išnuomotas J. B.. Jokių duomenų, kad iki nusikalstamos veikos padarymo šis automobilis būtų buvęs atnaujintas nuo jo įsigijimo momento (2006 m.), byloje nėra. Tai, kad iki nusikalstamos veikos padarymo automobilis vis dar buvo techniškai netvarkingas – neužsivesdavo patvirtina J. B. ir V. Č. parodymai, BRIT ataskaitų žiūryklės duomenys, kur pranešime apie įvykį nurodyta, jog pavogtas automobilis „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo elektros gedimus, neužsivesdavo (t. 1, b. l. 8). Atsižvelgiant į tai, UAB “Krasta auto“ sąmatoje nurodytos 222.26 EUR išlaidos, susijusios su automobilio starterio remontu, nelaikytinos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su J. K. veiksmais, todėl nepriteistinos.

Tiek J. B., tiek A. F. S. patvirtino, kad grąžinto automobilio vidinė pertvara buvo sugadinta, stiklas išimtas, nors prieš tai pertvara buvo geros būklės, J. B. parodė, kad grąžintame mikroautobuse vidinė pertvara buvo įlenkta, ko nebuvo iki vagystės. Kaltinamasis teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad bandant ištraukti užklimpusį automobilį, vidinės pertvaros stiklas buvo išimtas (t. 2, b. l. 128-130), vadinasi, automobilio traukimui naudojant pertvarą, ji objektyviai galėjo ir išsilenkti. Atsižvelgiant į tai, pagrįstomis laikytinos automobilio vidinės pertvaros su langu remonto išlaidos.

Teismo posėdyje J. B. nurodė, kad grąžinus automobilį, neveikė 2 ir 4 bėgiai. Iš UAB „Krasta auto“ sąmatos matyti, kad buvo tikrinama/perrenkama pavarų dėžė. Kaip matyti iš „Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 30), automobiliui 2017 m. vasario 7 d. buvo atlikta techninė apžiūra, nustatyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, todėl logiška, kad iki mašinos vagystės, pavarų dėžė veikė tinkamai, todėl po automobilio vagystės atsiradę pavarų dėžės gedimai buvo įtakoti A. K. nusikalstamos veikos. Jos remonto išlaidos, laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Palyginus J. B. 2017 m. kovo 7 d. pateiktas automobilio fotonuotraukas, darytas dar iki jo vagystės (t. 1, b. l. 102-104), ir prie 2017 m. kovo 13 d. automobilio apžiūros protokolo esančias fotonuotraukas po vagystės(t. 1, b. l. 34-42) matyti, kad po vagystės darytose nuotraukose šoninių durų kraštas nėra visiškai lygus. Tai patvirtina liudytojo J. B. parodymus, kad ties automobilio šoninėmis slankiojančiomis ir keleivio kabinos durimis buvo nemažas įlenkimas, kurio anksčiau nebuvo. Nors A. K. teigė, kad naudojimosi automobiliu metu jis į jokį eismo įvykį nebuvo papuolęs ir į jį niekas neatsitrenkė, tačiau tai nepaneigia fakto, kad būtent po A. K. automobilio pagrobimo jis buvo išoriškai apgadintas. Nesant kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, šie pažeidimai nebūtų atsiradę, dėl šios priežasties iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai priteistinos visos su automobilio dešinės pusės slankiojančių durų ir keleivio durelių remontu bei perdažymu susijusios išlaidos.

Spręsdamas dėl priteistinos turtinės žalos dydžio teismas taip pat įvertina nemažą automobilio nusidėvėjimą ir viešojoje erdvėje esančią vidutinę tokio automobilio vertę (autogidas.lt, autoline.lt duomenimis 2006 m. „Fiat Ducato“ vidutinė pardavimo kaina yra 3 377 EUR), todėl laiko, kad remontas naujomis detalėmis UAB „Krasta auto“ servise nebuvo būtinas. Civilinis ieškovas turėjo galimybę susiremontuoti transporto priemonę nenaujomis detalėmis, pigiau ir tokiu būdu patirti mažesnes išlaidas. Šiuo atveju, civilinis ieškovas pats įtakojo didesnes savo automobilio remonto išlaidas, todėl, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jo prašoma priteisti suma mažintina iki 2 600 EUR.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja nuosprendžio dalies dėl žalos atlyginimo pagal patenkintą civilinį ieškinį išieškojimo tvarkos, todėl kaltinamojo prašymas išdėstyti turtinės žalos atlyginimą dalimis, spręstinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Tačiau, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Šiuo atveju, vienintelis A. K. argumentas dėl žalos atlyginimo išdėstymo yra jo turtinė padėtis, t. y., kad dėl antstolių vykdomų išieškojimų, per mėnesį jam telieka 300 EUR. Teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė nelaikytina išimtine ir nesudaro pagrindo tenkinti kaltinamojo prašymą. Kaltinamasis yra jaunas darbingo amžiaus vyras, išlaikytinių neturi, dirba. Jo gaunamas uždarbis ateityje gali padidėti, taip pat gali atsirasti papildomų pajamų šaltinių ir finansinė padėtis pasikeis. Šiuo atveju žala civiliniam ieškovui yra padaryta nusikaltimu, todėl vien kaltinamajam palankių sąlygų atlyginant neturtinę žalą sudarymas neproporcingai pažeistų civilinio ieškovo turtinius interesus. A. K. išaiškintina, kad jis gali savo iniciatyva kreiptis į civilinį ieškovą dėl mokėtinos žalos išdėstymo, tokiu būdu išvengdamas priverstinio vykdymo neigiamų pasekmių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, skirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir grąžintini A. K. baudžiamojoje byloje saugomus Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kepurę su užrašu „Adidas“ sunaikintini, kompaktinius diskus su Žalgirio g. vaizdo įrašais ir išklotinėmis palikti saugoti byloje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. K. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. K. A. S. individualios įmonės „A“ naudai 2 600 EUR turtinę žalą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė