Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-03-21 · Administracinė byla Nr. eI3-376-414/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-21
Bylos Nr.
eI3-376-414/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02495-2022-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
V. S., Ž. T.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-376-414/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02495-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.8; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 21 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės, Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Rasai Ganienei,dalyvaujant pareiškėjui V. S., jo atstovei advokatei A. V.,atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Ž. T. ir V. S. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai Ž. T. ir V. S. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2022 m. rugsėjo 20 d. raštą Nr. 70-2-2870, kuriuo buvo atsisakyta organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir įpareigoti atlikti veiksmus – pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Taip pat prašė priteisti pareiškėjams išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą – 1908 Eur ir kitas pagrįstas išlaidas – 55,60 Eur.

Pareiškėjai skunde nurodė ir jų atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjai V. S. ir Ž. T. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projekto rengimo tikslas – suformuoti įsiterpusį laisvos žemės plotą (apie 42 kv. m) ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pareiškėjai pateikė visus reikalingus dokumentus: Nekilnojamojo turto registro išrašą, žemės sklypo ribų planą, planavimo pasiūlymų schemą.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius (toliau – ir Atsakovė, ir Administracija) 2022 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 70-2-2870 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, adresu (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Ginčijamas aktas) atsisakė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Ginčijamame akte buvo nurodyta, kad prie prašymo pridėtoje pasiūlymų schemoje prijungiant įsiterpusį valstybinės žemės plotą nėra numatytas joks servitutinis privažiavimas iki sklypo (duomenys neskelbtini). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 42 punkte nustatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) galima patekti tik per valstybinės žemės plotą, besiribojantį su šiaurine žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi. Prijungus įsiterpusį žemės plotą prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir nenumačius privažiavimo prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), apribojama teisė privažiuoti prie minėto sklypo, kaip reikalauja Taisyklių 42 punktas. Taisyklių 33 punkte numatyta, kad žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams, todėl iniciatoriams pasiūlyta patikslinti pasiūlymų schemą numatant galimybę privažiuoti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, kad apie 42 kv. m žemės plotas įsiterpęs siaura juosta tarp privačių žemės sklypų (pietinėje pusėje – su pareiškėjų žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vakarinėje pusėje – su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir miško sklypo (šiaurinėje pusėje – su valstybinio miško sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotis 1,19 kv. m). Nagrinėjamu atveju įsiterpęs žemės plotas atitinka visus kriterijus, būdingus įsiterpusiam žemės sklypui, kadangi yra mažesnis nei 0,04 ha, su įsiterpusiu žemės sklypu nesiriboja kitas laisvas nesuformuotas žemės sklypas, ir šiame plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo, todėl pagrindo atsisakyti rengti projektą nebuvo ir turėjo būti priimamas sprendimas dėl projekto rengimo pradžios.

Gavusi pareiškėjų prašymą Atsakovė privalėjo motyvuotai atsisakyti organizuoti projekto rengimą arba, informavusi apie galimybę tapti projekto iniciatoriais besiribojančių žemės sklypų savininkus, priimti sprendimą pradėti rengti projektą. Teisės aktai nenumato galimybės priimti kokių nors tarpinių sprendimų. Iš Ginčijamo akto turinio visiškai neaišku, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjai turėtų pateikti planavimo pasiūlymų schemą ar ją tikslinti pagal Atsakovės nurodymus. Juolab kad teikta schema – tik preliminarūs planavimo pasiūlymai, kurie nėra galutiniai ir gali būti koreguojami projekto rengimo metu, atsižvelgiant į projekto rengimo reikalavimus išdavusių institucijų ar kitų suinteresuotų asmenų pastabas. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kuo remdamasi Atsakovė pasiūlymų schemoje reikalauja nurodyti servitutą, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad viešpataujančiuoju tampančio daikto (duomenys neskelbtini) savininkas būtu išreiškęs tokią valią. Toje vietoje, kurią pareiškėjai siekia prisijungti kaip įsiterpusį žemės sklypą, niekada nebuvo privažiavimo prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

Akcentavo tai, jog priimdama Ginčijamą aktą Administracija neišanalizavo esamos faktinės padėties ir neįvertino net savo pačios patvirtintų planų. 2023 m. sausio 5 d. advokatei A. V. pateikus Administracijai užklausą dėl gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo, pareiškėjams buvo pateiktas Administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. A-936, kuriuo patvirtintas šio žemės sklypo planas (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)). Šiame plane pažymėtas privažiavimo kelias į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iš kitos pusės (vakarinės sklypo dalies). Ginčo vietoje (plane tarp taškų 5–6), t. y. kurią pareiškėjai planuoja prisijungti kaip įsiterpusią laisvą valstybinę žemę, įvažiavimas nėra suprojektuotas. 2007 metais parengtame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) taip pat yra nurodytas kelias iki tuo metu dar nesuformuotos valstybinės žemės (plane tarp taškų 3–9). Taigi, Atsakovė visiškai nepagrįstai, be jokio teisinio pagrindo, neturėdama žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininko valios, reikalauja iš pareiškėjų nurodyti servitutą toje vietoje, kur įvažiavimas jokioje planinėje dokumentacijoje niekada nebuvo numatytas. Tais planais, kuriuos Atsakovė suderino ir kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, įvažiavimo kelias į sklypą (duomenys neskelbtini) numatytas visai kitoje vietoje.

Pažymėjo ir tokią aplinkybę, kad Ginčijamą aktą, kuriuo atsisakyta patenkinti prašymą organizuoti žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimą, priėmė ne savivaldybės administracijos direktorius – organizatorius, o Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas, kuris neturėjo teisės priimti tokio sprendimo ir neturėjo teisės spręsti dėl projekto rengimo.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjai ne vieną kartą su tapačiu prašymu kreipėsi į Atsakovę, siekdami to paties tikslo, t. y. prijungti valstybinę žemę prie valdomo žemės sklypo. Kiekvieną kartą buvo nurodomi trūkumai, kuriuos pareiškėjai iš dalies pašalindavo, t. y. modifikuodavo planavimų pasiūlymų schemą. Todėl Atsakovė dėl tapataus turinio prašymų priiminėdavo ne galutinius administracinius sprendimus, modifikuojančius pareiškėjų teises ar pareigas, o tarpinius raštus su pasiūlymais koreguoti ir taisyti sprendinius, nes šie sprendiniai iš dalies ir buvo koreguojami, t. y. pareiškėjai vykdė šias rekomendacijas ir teikė pakartotinai prašymus organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Atsakovė Ginčijamo akto nelaiko galutiniu ir imperatyviu administraciniu aktu, kuriuo pareiškėjams būtų užkertamas kelias dar kartą kreiptis dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo. Atsakovė laikosi pozicijos, kad Ginčijamas aktas nėra administracinis sprendimas, kuris galėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme, nes ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.

Pažymėjo tai, kad, prieš Administracijos direktoriui priimant sprendimą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo organizavimo, prašymą ir jo pagrįstumą pagal kompetenciją išanalizuoja keletas Administracijos padalinių, pateikia pastabas arba pritaria sprendimo priėmimui. Ginčo atveju pareiškėjų prašymą pagal kompetenciją išanalizavo Miesto planavimo ir architektūros skyrius. Prieš Administracijos direktoriui priimant sprendimą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo organizavimo, skyrius pateikė siūlymus ir pastabas dėl su prašymu pateiktų dokumentų koregavimo ir apie tai informavo pareiškėjus. Todėl Ginčijamo akto nelaikant administraciniu sprendimu dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo organizavimo, jam nėra taikomi teisės aktais numatyti reikalavimai dėl sprendimą priimančio asmens.

Rėmėsi tuo, kad Atsakovei teisės aktais yra suteikta kompetencija ir pareiga dėl teritorijų planavimo ir žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektų organizavimo. Atsakovė turi pareigą išanalizuoti teritoriją kompleksiškai ir imtis priemonių užtikrinti, kad nebūtų pažeistos nuostatos dėl veiklos sąlygų nepabloginimo gretimų žemės sklypų naudotojams. Analizuojamos situacijos atveju aplinkybės yra neginčijamai objektyvios: pareiškėjai siekia prijungti valstybinės žemės plotą, kuris yra vienintelė galimybė gretimo žemės sklypo naudotojams patekti iki gatvės, t. y. prijungus šį žemės plotą prie pareiškėjų sklypo ir nenumačius servituto įvažiuoti į gretimą žemės sklypą taptų neįmanoma. Valstybinės žemės ploto prijungimas iš esmės pablogintų gretimybės teises, kadangi iki prijungimo gretimybės turi tiesiog laisvą valstybinę žemę patekti iki gatvės. Prijungus šį plotą prie pareiškėjų sklypo, gretimybės valdytojams tektų važinėti per privačią žemę ir servitutas taptų galimai atlygintinas. Galimai valstybinės žemės ploto prijungimas iš esmės yra pareiškėjų siekis, kad niekas nevažinėtų ir net nevaikščiotų palei pareiškėjų šiaurinę sklypo pusę link miško.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise valdo 0,0624 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjai V. S. ir Ž. T. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projekto rengimo tikslas – suformuoti įsiterpusį laisvos žemės plotą (apie 42 kv. m) ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Kartu su prašymu pareiškėjai pateikė visus reikalingus dokumentus: Nekilnojamojo turto registro išrašą, žemės sklypo ribų planą, planavimo pasiūlymų schemą.

Nagrinėjau atveju nėra ginčo, kad pareiškėjai yra tinkami subjektai inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Taip pat nėra ginčo, jog laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2022 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 70-2-2870 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, adresu (duomenys neskelbtini)“ atsisakė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Ginčijamame akte buvo nurodyta, kad prie prašymo pridėtoje pasiūlymų schemoje prisijungiant įsiterpusį valstybinės žemės plotą nėra numatytas joks servitutinis privažiavimas iki sklypo (duomenys neskelbtini). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 42 punkte nustatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) galima patekti tik per valstybinės žemės plotą, besiribantį su šiaurine žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi. Prijungus įsiterpusį žemės plotą prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir nenumačius privažiavimo prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), apribojama teisė privažiuoti prie minėto sklypo, kaip reikalauja Taisyklių 42 punktas. Taisyklių 33 punkte numatyta, kad žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams, todėl iniciatoriams pasiūlyta patikslinti pasiūlymų schemą numatant galimybę privažiuoti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2022 m. rugsėjo 20 d. rašto Nr. 70-2-2870, kuriuo atsisakyta organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Pagal šių Taisyklių 1 punktą, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – ir Projektas) rengimo taisyklės nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašė Projektą rengti Taisyklių 2.6 papunkčio pagrindu – kai įsiterpusį valstybinės žemės plotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais numatoma sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

Projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (toliau – organizatorius) (Taisyklių 12 punktas). Organizatorius prašymą organizuoti Projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių. Sprendime pradėti rengti Projektą nurodomi Projekto tikslai, kurie turi būti konkretūs. Kai Projektą pageidaujama rengti įsiterpusiame valstybinės žemės plote (išskyrus esantį mėgėjų sodų teritorijoje), organizatorius, prieš priimdamas sprendimą pradėti rengti Projektą, atlieka Taisyklių 56 punkte nurodytus veiksmus, o sprendimą pradėti rengti Projektą priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasibaigus Taisyklių 47 ir 48 punktuose nurodytuose teisės aktuose nustatytam terminui, per kurį besiribojančių žemės sklypų savininkai ar naudotojai turi informuoti organizatorių apie pageidavimą tapti Projekto iniciatoriais (Taisyklių 21 punktas). Kai Projektas rengiamas Taisyklių 2.6 papunktyje nurodytu atveju (išskyrus, kai Projektas rengiamas mėgėjų sodų teritorijai), organizatorius apie planuojamą rengti Projektą Taisyklių 47–48 punktuose nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka informuoja su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų valdytojus ir naudotojus, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes, taip pat apie galimybę teikti prašymus pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir tapti iniciatoriais (Taisyklių 56 punktas).

Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekė Projektą rengti Taisyklių 2.6 papunkčio pagrindu, todėl Taisyklių 21 punktas įpareigoja organizatorių, o ne kokį kitą asmenį priimti sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisakyti organizuoti Projekto rengimą, o prieš priimdamas sprendimą pradėti rengti Projektą, organizatorius informuoja su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų valdytojus ir naudotojus, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes, taip pat apie galimybę teikti prašymus pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir tapti iniciatoriais. Taigi teisės aktai nenumato, kad prieš priimdamas sprendimą pradėti rengti Projektą, organizatorius priimtų kokį nors tarpinį sprendimą.

Teisėjų kolegija, nesutikdama su Administracijos atsiliepimo į skundą teiginiais, kad Ginčijamas aktas yra informacinio pobūdžio tarpinis procedūros dokumentas ir nesukelia teisinių pasekmių, pažymi, kad Ginčijamu aktu atsisakius organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, pareiškėjai netenka galimybės jį įgyvendinti, procedūra negali būti pradėta, taigi kyla realios neigiamos materialiosios pasekmės. Be to, kaip jau neginčijamai nustatyta, pareiškėjai ne vieną kartą su tapačiu prašymu kreipėsi į Atsakovę, siekdami to paties tikslo, t. y. prisijungti valstybinę žemę prie valdomo žemės sklypo ir kiekvieną kartą buvo nurodomi trūkumai (Atsakovė į tapataus turinio prašymus priiminėjo tarpinius raštus su pasiūlymais koreguoti ir taisyti sprendinius), kurie pareiškėjų buvo iš dalies šalinami. Taigi pareiškėjai atsiduria teisinio neapibrėžtumo situacijoje, yra pažeidžiami jų teisėti lūkesčiai, tai iš esmės prieštarauja teisėtumo principui, gero viešojo administravimo reikalavimams.

Teisėjų kolegija sutinka su Atsakovės atstovės nurodyta aplinkybe, kad prieš Administracijos direktoriui priimant sprendimą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo organizavimo, prašymą ir jo pagrįstumą pagal kompetenciją išanalizuoja keletas Administracijos padalinių, pateikia pastabas arba pritaria sprendimo priėmimui. Tačiau nesutinka su tuo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašymą pagal kompetenciją išanalizavo Miesto planavimo ir architektūros skyrius ir pateikė siūlymus ir pastabas Administracijos direktoriui dėl su prašymu pateiktų dokumentų koregavimo. Iš Ginčijamo akto turinio akivaizdu, kad jis skirtas ne Administracijos direktoriui priimant sprendimą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo, o pareiškėjams bei jų atstovei.

Pasisakydama dėl Ginčijamame akte nurodytų aplinkybių, kad pasiūlymų schemoje nenumatyta galimybė privažiuoti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), todėl pablogės veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams, teisėjų kolegija pažymi, kad tik Projekto rengimo stadijoje siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės servitutai (Taisyklių 4.5 papunktis), todėl siūlymas pareiškėjams (iniciatoriams) pasiūlymų schemoje numatyti privažiuoti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), jokiais teisės aktais nėra pagrįstas. Atsakovė abstrakčiai rėmėsi Taisyklių 33 ir 42 punktų nuostatomis, kurios susietos su Taisyklių III skyriumi (Sklypų formavimo ir pertvarkymo principai).

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Ginčijamame akte nurodyta aplinkybė, kad žemės sklypui (duomenys neskelbtini) nėra numatytas joks kitoks patekimas, tik per valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su šiaurine sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi (per įsiterpusį žemės plotą), neparemta jokiais argumentais, patvirtinančiais tokią aplinkybę. Byloje nėra jokių duomenų, kad toje vietoje, kurią pareiškėjai siekia prijungti kaip įsiterpusį žemės sklypą, buvo privažiavimas prie sklypo (duomenys neskelbtini), o tokiu privažiavimu buvo naudojamasi. Pareiškėjai į bylą pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog įvažiavimo kelias į sklypą (duomenys neskelbtini) numatytas visai kitoje vietoje (2023 m. sausio 5 d. advokatei A. V. pateikus Administracijai užklausą dėl gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo, pareiškėjams buvo pateiktas Administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. A-936, kuriuo patvirtintas šio žemės sklypo planas (buvęs adresas (duomenys neskelbtini))). Šiame plane pažymėtas privažiavimo kelias į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iš kitos pusės (vakarinės sklypo dalies). Ginčo vietoje (plane tarp taškų 5–6) , t. y. kurią pareiškėjai planuoja prisijungti kaip įsiterpusią laisvą valstybinę žemę, įvažiavimas nėra suprojektuotas. 2007 metais parengtame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) taip pat yra nurodytas kelias iki tuo metu dar nesuformuotos valstybinės žemės).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą konstatuotina, kad priimant Ginčijamą aktą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl Ginčijamas aktas turi būti panaikintas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ginčijamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjų teisės ar teisėti interesai (ABTĮ 94 straipsnis). Panaikinus Ginčijamą aktą, Atsakovė privalės pareiškėjų 2022 m. rugsėjo 12 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą išnagrinėti iš naujo.

Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Pareiškėjai 2023 m. vasario 13 d. prašymu prašo iš Atsakovės priteisti 1908 Eur išlaidų, patirtų apmokant už advokato teisinę pagalbą ir 55,60 Eur kitų išlaidų.

Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas pareiškėjų naudai, todėl jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Iš prašymo turinio ir prie prašymo pateiktų 2023 m. vasario 9 d. sąskaitos už teisines paslaugas serija 2022 Nr. 009, 2022 m. spalio 13 d. sąskaitos už teisines paslaugas serija 2022 Nr. 093 matyti, kad prašomas priteisti atstovavimo išlaidas sudaro 789 Eur už įrodymų rinkimą teikiant užklausas Kauno miesto savivaldybės administracijai, Aplinkos apsaugos departamentui, VĮ Registrų centrui ir jų pateikimą teismui, procesinių dokumentų rengimą, derinimą ir jų pateikimą teismui, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje ir 1119 Eur už skundo surašymą.

Į bylą pateikti sąskaitos išrašai patvirtina, kad 2022 m. spalio 14 d. pareiškėjai patyrė 1908 Eur atstovavimo išlaidų.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi skundą teismui pareiškėjai pateikė 2022 m. spalio 19 d. (2022 m. ketvirtas ketvirtis), sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už skundo surašymą priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2022 metų pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1729,90 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma yra 4324,75 Eur (1729,90 Eur (2022 m. pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 2,5 (koeficientas). Pareiškėjų prašoma priteisti 1119,00 Eur suma už skundo parengimą neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina iš atsakovės.

Taip pat pareiškėjai prašo priteisti 789 Eur išlaidų, susijusių su įrodymų rinkimu teikiant užklausas Kauno miesto savivaldybės administracijai, Aplinkos apsaugos departamentui ir VĮ Registrų centrui bei jų pateikimą teismui, procesinių dokumentų rengimą, derinimą ir jų pateikimą teismui, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teismo posėdyje.

Pagal Rekomendacijų 8.18 punktu už 3 paklausimus renkant įrodymus maksimali priteistina suma gali būti 53,97 Eur (1799,00 Eur (2022 m. pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,01 (koeficientas) x 3 (paklausimų skaičius).

Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Pareiškėjų atstovė advokatė A. V. dalyvavo 2023 m. vasario 21 d. teismo posėdyje (2023 m. pirmas ketvirtis), trukusiame 1 val. 35 min., kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 2 valandoms. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu už atstovavimą teismo posėdyje maksimali priteistina suma gali būti 359,80 Eur (1799,00 Eur (2022 m. trečio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,1 (koeficientas) x 2 (valandų skaičius). Prašyme neišskiriama, kiek laiko truko pasirengimas teismo posėdžiui, tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad vien už atstovavimą teismo posėdyje (neįskaitant pasirengimo teismo posėdžiams laiko) galėtų būti priteista 359,80 Eur suma, už pakausimų rengimą – 53,97 Eur suma, pareiškėjų prašoma priteisti 375,23 Eur (789 – 359,80 – 53,97 = 375,23) suma už pasirengimą teismo posėdžiui nelaikytina neadekvačiai didele.

Taigi, pareiškėjų prašoma priteisti 789 Eur suma, susijusi su įrodymų rinkimu bei jų pateikimą teismui, pasirengimu bylos nagrinėjimui ir atstovavimu teismo posėdyje, laikytina pagrįsta ir priteistina pareiškėjams iš atsakovės.

Byloje esantys įrodymai (2023 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymas, 2023 m. sausio 12 d. išankstinė sąskaita Nr. 34053128-2, 2023 m. sausio 26 d. PVM sąskaita-faktūra Serija RC Nr. 130876910) patvirtina, kad pareiškėjai taip pat patyrė 55,60 Eur išlaidų, susijusių su duomenų iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės gavimu, kurios laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovės.

Taigi nagrinėjamu atveju atsižvelgus į bylos sudėtingumą, maksimaliai galimas priteisti sumas, pareiškėjams lygiomis dalimis iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteistina 1963,60 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų Ž. T. ir V. S. skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2022 m. rugsėjo 20 d. raštą Nr. 70-2-2870 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, adresu (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigoti atlikti veiksmus – pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (duomenys neskelbtini).

Priteisti pareiškėjui Ž. T. ir V. S. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 1963,60 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt tris eurus, 60ct) – kiekvienam po 981,80 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą, 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė