Šiaulių apylinkės teismo nutartis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvei, Lietuvos Respublikos pilietei, turinčiai vidurinį išsilavinimą, išsituokusiai, neįgaliai, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistai, dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. G. 2014-07-13 apie 8.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia rankomis vieną kartą pastūmė nukentėjusiąją A. G., po ko pastarajai nugriuvus ant grindų, lūžo dešinės kojos šlaunikaulis, tuo padarydama nesunkų sveikatos sutrikdymą.

L. M. G. teisme parodė, kad B. G. yra jo mama, sutinka duoti parodymus byloje. 2014-07-13 jis miegojo, prabudo išgirdęs, kad pradėjo šaukti motina. Močiutė ėjo į virtuvę. Iš pradžių nieko nedarė, ruošėsi miegoti toliau. Girdėjo, kaip motina pradėjo šaukti visokiais žodžiais. Pamatė, kad tarpduryje abi koliojasi. Įvyko konfliktas, motina stūmė močiutę, jai lūžo koja. Močiutė iš karto nukrito, pradėjo aimanuoti, jis iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Močiutei lūžo klubo sąnarys. Daugiau nieko namie nebuvo. Gal močiutė ką nors pasakė motinai, tiksliai nepamena. Nežino, ar motina močiutę pastūmė tyčia, į mintis neįlys, tačiau motina žinojo, kad močiutė senas žmogus. Taip nutiko pirmą kartą. Buvo neseniai atsikraustę į tą butą, viskas ir prasidėjo. Jis močiutę lankė ligoninėje, mama nelankė, ji čia ne prie ko. Mamai neaktualu. Nežino, ar mamą paguldė į ligoninę, lyg ir buvo atsigulusi. Mama jam nieko nesakė, neatsiprašė, nesigailėjo. Užaugo su močiute, mama jo neaugino. Močiutė po traumos jau buvo atsigavusi, vaikščiojo, bet dėl sveikatos būklės prieš savaitę mirė. Mama dabar kažkur sanatorijoje.

Nukentėjusioji A. G. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teismo posėdžio metu, kad B. G. yra A. G. buvusi marti. Jos gyveno viename bute, adresu (duomenys neskelbtini) tačiau bendro ūkio nevedė. 2014-07-13 apie 8.30 val., adresu (duomenys neskelbtini) A. G. būnant kambaryje, tarp jos ir B. G. kilo žodinis konfliktas, kurio metu B. G. staiga rankomis pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji nukrito ant išardytos lovos ir tada ant žemės. Nukrito ant kairės pusės. Kai nukrito ant žemės, pajuto didelį fizinį skausmą, pradėjo šaukti, kad skauda. Susižalojo kairę koją. Jos anūkas M. G. iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. A. G. išvežė į ligoninę ir diagnozavo kairės kojos šlaunikaulio lūžį. Civilinio ieškinio nepareiškė, pretenzijų buvusiai marčiai neturi (21, 24-26 b. l.).

Tai, jog B. G. padarė įstatymo uždraustą veiką be teisme apklausto liudytojo parodymų, nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodo ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai.

2014-07-13 A. G. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji buvo pastumta, dėl ko nukrito ant žemės ir susilaužė dešinės kojos šlaunikaulį (6 b. l.).

2014-07-13 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), nubraižyta schema, fotografuota (13-17 b. l.).

2014-11-19 specialisto išvada Nr. G 1672/14(04), kurioje nurodyta, kad A. G. padarytas sužalojimas: kairio šlaunikaulio pergūbrinis lūžis, kuris galėjo atsirasti griūnant. Sužalojimas galėjo būti atliktas nusikalstamos veikos padarymo laiku ir tyrimo eigoje nustatytomis aplinkybėmis. A. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (34 b. l.).

2014-07-13 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio E. A. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad 2014-07-13 apie 9.16 val. pareigūnai nuvykę į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje pastebėjo senyvo amžiaus moterį, kuri gulėjo ant žemės ir skundėsi kojos skausmais. Atvykę medikai senyvo amžiaus moterį išsivežė i ligoninę apžiūrai (18-20 b. l.).

Tiriant bylą, buvo nustatyta, kad B. G. 2014-07-13 apie 8.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia rankomis vieną kartą pastūmė nukentėjusiąją A. G., po ko pastarajai nugriuvus ant grindų lūžo dešinės kojos šlaunikaulis. Tokias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nukentėjusioji A. G., teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. G., be to, jų parodymus patvirtina ir teismo posėdžio metu ištirta rašytinė bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kad A. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės kojos šlaunikaulio lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, B. G. įvykdyta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

2014-10-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi įtariamajai B. G. buvo paskirta teismo ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė (70 b. l.).

Iš 2015-02-02 ekspertizės akto Nr. 86 TPK-34/2015 matyti, kad apibendrinus turimus duomenis, galima konstatuoti, kad B. G. psichikos liga serga nuo 1980 metų, kai klinikoje atsirado nuotaikos sutrikimai, pažeminta nuotaika, suicidinės mintys, klausos haliucinacijos, miego sutrikimai, kliedėjimo idėjos, diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, daug kartų gydyta psichiatriniuose stacionaruose, turi invalidumo grupę, paskutinį kartą gydyta nuo 2014-03-24 iki 2014-04-09, klinikoje vyravo emocinis labilumas, nerimas, jėgų nebuvimas, pažeminta nuotaika, neproduktyvus mastymas, klausos haliucinacijos, kritikos nebuvimas, poelgio juridinių pasekmių atžvilgiu. Psichologinio tyrimo duomenimis, tiriamajai būdingi mąstymo dinaminės pusės pakitimo požymiai: lėtas mąstymo operacijų tempas, išreikštas produktyvumo sumažėjimas. Tiriamajai B. G. nustatytas šizoafektinis sutrikimas, depresinio tipo (F25.1), dėl kurio ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. B. G. nusikaltimo padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir jų negalėjo valdyti. B. G. šiuo metu nesupranta savo veiksmų esmės ir jų negali teisingai valdyti. B. G. reikalinga taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą PSPC sąlygomis pagal gyvenamą vietą (76-78 b. l).

Teisiamajame posėdyje ekspertas G. B. paaiškino, kad iš surinktų medicininių duomenų, psichiatrinių ir psichologinių testų nustatė šizoafektinį sutrikimą, depresinio tipo, dėl kurio asmuo negali suprasti ir valdyti savo elgesio. Šis sutrikimas priklauso prie nuolatinių psichinių sutrikimų, eiga gali būti banguojanti. Įvykio metu galėjo būti pablogėjimas, dėl to rekomendavo priverstines medicinines priemones - ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos priežiūros centre pagal gyvenamąją vietą. Šis sutrikimas B. G. diagnozuotas nuo 2003 metų, kadangi serga nuo 2003 metų, tai ir įvykio metu sirgo, kas turėjo įtakos gebėjimui suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Įvykio metu dėl šio sutrikimo ji negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Neįgalumas suteikiamas prie šizoafektinio sutrikimo, kažkokių somatinių sutrikimų nėra pasižymėję. Pagrindinė liga yra šizoafektinis sutrikimas. Paprastai konstatuodami, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, nėra pagerėjusios būklės, nerekomenduoja kviesti į posėdį, kadangi toks asmuo nebus pilnavertis proceso dalyvis. Atsižvelgiant į sutrikimą, dalyvavimas teismo posėdyje yra susijęs su stresu, gali tik pabloginti tokio asmens sveikatos būklę. Priverstinis gydymas yra reikalingas jos pačios naudai. Kartais būna, kad su depresijos tipu gali nenorėti gydytis, nėra asmenų, kas ja pasirūpintų, priverstinis gydymas būtų pačiai į naudą, būtų prižiūrima, bendraujama, psichologai, socialiniai darbuotojai suteiktų kompleksinę pagalbą.

B. G. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, depresinio tipo, todėl ji, darydama įstatymo uždraustą veiką, dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo, negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl šios priežasties B. G. yra pripažintina nepakaltinama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str.). Todėl atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką negali. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, siekiant užtikrinti, kad B. G. būtų stebima, jai būtų užtikrintas tinkamas gydymas, jai skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas priminės sveikatos priežiūros centro sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

B. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (52, 53 b. l.), naikintina nuo nutarties paskelbimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 6 517,37 Lt, kas atitinka 1 887,56 Eur, žalos atlyginimo, dėl išlaidų, susijusių su nukentėjusiosios A. G. gydymu (36-40 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., nagrinėjant baudžiamąją bylą atlygintina tik ta žala, kurią padarė kaltinamasis nusikalstama veika. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, kurią padarė nepakaltinamas asmuo, nėra nusikaltimas, nes nėra visų jo sudėties požymių – nėra vieno iš subjektyviosios nusikaltimo pusės požymių – subjekto, nes nepakaltinamas asmuo nėra nusikaltimo subjektas, ir toks asmuo nėra kaltinamasis. Baudžiamojo proceso normos numato tik žalos, padarytos kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, išieškojimo tvarką. Šiuo atveju B. G. nėra kaltinamoji, jos atžvilgiu nepriimamas apkaltinamasis nuosprendis, o, pagal Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. nuostatas, teismas gali ir privalo išspręsti civilinius ieškinius tik priimdamas kaltininko atžvilgiu nuosprendį. Dėl paminėtų aplinkybių teismas negali spręsti civilinio ieškinio klausimo, nes tokios galimybės nenumato Baudžiamojo proceso kodeksas. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog B. G. tiek pavojingos veikos padarymo, tiek dabartiniu metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, depresinio tipo, ji yra nepakaltinama, todėl veika padarytos žalos išieškojimo klausimas gali būti sprendžiamas tik civilinio proceso tvarka. Dėl paminėtų priežasčių Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl turtinės žalos išieškojimo paliktinas nenagrinėtas.

Byloje buvo priimtas nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teises į B. G. priklausančią 42/100 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris Nr. 2999-1006-8015:0002, registro Nr. 40/83430, dalį (88 b. l.) Laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo taikytas pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl turtinės žalos išieškojimo paliekamas nenagrinėtas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į B. G. turtą, nutarčiai įsiteisėjus, naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str., 98 str., baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p.,

nutaria:

B. G. pripažinti nepakaltinama dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

B. G. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros centro sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

B. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nutarties paskelbimo dienos.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 6 517,37 Lt (1 887,56 Eur) žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į B. G. priklausančią 42/100 buto, esančio adresu Miglovaros g. 25-7, Šiauliuose, unikalus numeris Nr. 2999-1006-8015:0002, registro Nr. 40/83430, dalį, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.