Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-126-582/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-27
Bylos Nr.
1S-126-582/2015
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00426-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dmitrijus Korsakovas
Nuteistasis
G. M.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-126-582/2015
Teisminio proceso nr. 1-20-1-00426-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. sausio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. M. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose 2014 m. lapkričio 28 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2011-07-01 nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, nuteistas 10 metų laisvės atėmimo. Paskirta bausmė Kauno apygardos teismo 2012-03-14 nutartimi BK 63 straipsnio 1, 2 dalies, 5 dalies 2 punkto pagrindu subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-04-20 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010-05-04, bausmės pabaiga – 2020-05-04.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. LK-443 nutarė nuteistajam G. M. taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, jam neatlikus 5 metų 5 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmės.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo G. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, net ir taikant jam intensyvią priežiūrą, nebūtų užtikrintas skirtos bausmės tikslų realizavimas ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Šalies argumentai

Nuteistasis G. M. skunde prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Skunde G. M. nurodo, jog teismas nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad jis anksčiau tris kartus teistas, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą du kartus. Be to, ši aplinkybė nėra nurodyta BVK ir į ją teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, neturi atsižvelgti. Skundžiamos nutarties motyvas dėl padaryto nusikaltimo sunkumo, nuteistojo manymu, taip pat nepagrįstas. Kauno apygardos teismas nutartyje Nr. 1S-806-175/2012 yra nurodęs, kad nuteistajam už labai sunkaus nusikaltimo padarymą jau yra paskirta atitinkama bausmė ir ši aplinkybė, svarstant lygtinio paleidimo klausimą, neturėtų būti pagrindas daryti išvadą, kad jo atžvilgiu negali būti taikomos BVK 157 straipsnio nuostatos. Skundo autoriaus nuomone, tai, kad jis yra vieną kartą baustas drausmine tvarka, taip pat nėra tinkamas teismo motyvas, nes jam paskirta nuobauda jau negalioja ir jis laikomas asmeniu, neturinčiu nuobaudų. Skundžiamojoje nutartyje nurodyta, kad nuteistajam yra likusi didelė neatliktos bausmės dalis, tačiau toks argumentas akivaizdžiai prieštarauja BVK 157 straipsnio nuostatoms, numatančioms būtinąją bausmės dalį, kuriai suėjus, nuteistasis gali kreiptis su prašymu taikyti jam lygtinį paleidimą. G. M. atkreipia dėmesį, kad sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priima Komisija, įvertinusi visus lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančius veiksnius. Todėl šiuo atveju teismas, ėmęsis iš naujo vertinti lygtinio paleidimo kriterijus, kurie jau buvo įvertinti Komisijos, veikė ultra vires.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. M. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Priešingai nei nurodoma skunde, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 4 dalies nuostatomis, lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko apylinkės teismas, o ne Komisija, ir taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti, jei tos išvados nepagrįstos išsamia surinktų duomenų analize.

Šiuo atveju Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau formalių kriterijų atitikimas nesudaro lygtinio paleidimo pagrindo. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo G. M.. Tokios nuomonės laikėsi ir prokurorė, atsiliepime nepritarusi šiam Komisijos nutarimui.

Teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, kurį akcentuoja G. M., tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tačiau, sprendžiant dėl sėkmingo bausmės tikslų užtikrinimo ir sklandžios nuteistojo probacijos, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas turi atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. M. bausmę atlieka dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes už trijų nusikaltimų padarymą, iš jų du susiję su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga (kokainu) be tikslo ją platinti ir neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos (metamfetamino), nuteistajam veikiant bendrininkų grupėje. Be šių teistumų G. M. anksčiau teistas dar vieną kartą (teistumas išnykęs). Nors skunde nuteistasis nurodo, kad į jo ankstesnius teistumus ir į padaryto nusikaltimo sunkumą teismas jau neturėtų atsižvelgti, tačiau būtent šios aplinkybės, taip pat nuteistojo asmenybė ir elgesys bausmės atlikimo metu iš esmės ir lemia jam paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumo vertinimą. Kaip teisingai skunde pažymi G. M., bausmės atlikimo metu jam paskirta drausminė nuobauda negalioja ir jis laikomas asmeniu, neturinčių nuobaudų, tačiau ši aplinkybė vis tik neigiamai jį charakterizuoja, ypač atsižvelgus į tai, kad jam nuobauda buvo paskirta už itin šiurkštų nustatytos tvarkos pažeidimą – psichiką veikiančių medžiagų laikymą ar vartojimą. Nors nuteistajam nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika lygtinio paleidimo laikotarpiu, tačiau socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, kad ją didina jo paties nusikalstamo elgesio sumenkinimas, taip pat netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Todėl šių aplinkybių kontekste įvertinus tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus ir visuomenei pavojingo nusikaltimo padarymą, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad G. M. neatliktos bausmės dalis – 5 metai 6 mėnesiai 6 dienos, lyginant su paskirtąją 10 metų laisvės atėmimo bausme, dar labai didelė ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis jau patyrė reikiamos trukmės suvaržymus. Pažymėtina, kad likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas yra tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas ne nuosprendžio paskelbimu, tačiau tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant neigiamus padarinius dėl jo neteisėtų veikų.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo G. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Dmitrijus Korsakovas