Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. D., D. D., L. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po pareiškėjos tėvo mirties liko jo vardu įgytas šis nekilnojamasis turtas, po 1/3 dalį: Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esantys adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nuo vaikystės yra užaugusi savo tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini) ir iki pat tėvų mirties su jais gyveno, kito nekilnojamojo turto savo vardu neįgijo. Nuo jaunystės tėvams padėdavo tiek finansiškai, tiek prisidėdama prie namų ūkio darbų, tiek kartu apmokėdama namo mokesčius. Pareiškėja nuolat nepertraukiamai gyveno tėvų namuose, vedė bendrą ūkį. Po tėvo mirties pareiškėja liko gyventi šiuose namuose su savo motina J. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini) bei kurią iki jos mirties pareiškėja prižiūrėjo. Pareiškėja, po savo tėvų mirties, paveldėtu turtu rūpinosi kaip savo ir toliau liko gyventi namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur mokėjo mokesčius, toliau naudojosi, valdė ir disponavo namuose buvusiais namų apstatymo ir apyvokos reikmenimis, buitine technika.

Po pareiškėjos tėvo mirties, pareiškėja kartu su buvusia gyva motina, kuri tuo metu labai sirgo, nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi buvo įsitikinusi, kad tokiu kaip šiuo metu, faktiniu būdu kartu su motina priėmė tėvo palikimą, nes toliau liko gyventi bendruose tėvų namuose. Pareiškėja mano, kad ji po tėvo ir motinos mirties, likusį palikimą priėmė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, faktiškai pradėdama ši turtą valdyti, t. y. paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, šį turtą bei kitus savo tėvų asmeninius daiktus perėmė valdyti ir disponuoja savo nuožiūra: senus ir nereikalingus daiktus išmetė, geresnius tėvo ir mamos asmeninius daiktus išdalijo žmonėms, naujesniais daiktais naudojasi pati, be to, tvarko, remontuoja namus, moka mokesčius, mirus tėvui, kartu su motina rūpinosi visais su laidotuvėmis susijusiais reikalais, savo mamą taip pat palaidojo, taip pat prižiūri abiejų tėvų kapus. Tokiu būdu faktiškai savo tėvų palikimą pareiškėja priėmė tinkamai.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu 2020 m. rugsėjo 8 d. paskelbiant pranešimą tinklalapyje www.teismai.lt ir teismo pranešimais (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos E. S. tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini) motina J. S. mirė (duomenys neskelbtini) Po tėvo A. S. mirties palikimą priėmė jo dukra E. S. (pareiškėja), Kauno rajono valstybinės notarinės kontoros dokumentų fonde, 1988 metų paveldėjimo bylų raidyne įrašyta, kad A. S. palikimui buvo sudaryta paveldėjimo byla. Žinių apie tai, kad paveldėjimo byla buvo baigta, raidyne nėra. Po pareiškėjos motinos J. S. mirties 1984-1992 metų dokumentuose žinių apie jos palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra. Po pareiškėjos tėvo mirties liko jo vardu įgytas šis nekilnojamasis turtas, po 1/3 dalį: Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 straipsnis).

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat buto priežiūrą, prievolių, susijusių su butu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Nustatyta, kad po pareiškėjos tėvo A. S., mirusio 1980 m. mirties 18 d., mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjo mirties dieną jo sutuoktinė faktiškai priėmė ir valdė jo palikimą, turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius. Todėl darytina išvada, jog mirus palikėjui, jo turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sutuoktinei, kuri faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą. Po pareiškėjo motinos J. S., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties taip pat atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjos mirties dieną jos dukra faktiškai priėmė ir valdė jos palikimą, turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius. Todėl darytina išvada, jog mirus palikėjai, jos turėtas turtas atiteko šeimos nariui – dukrai, kuri faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą.

Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiškėjos motina po savo sutuoktinio mirties palikėjo A. S. turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius, elgdamasi kaip savininkė, priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Taip pat byloje įrodyta, kad pareiškėja po savo motinos mirties palikėjos turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius, elgdamasi kaip savininkė, priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktus, kad po jos tėvo A. S. mirties atsiradusį palikimą priėmė jos motina J. S., o po pareiškėjos motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėja, prašomi faktai nustatomi teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turinčius faktus (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., gimusi (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. S., gimusio (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą, pradėdama paliktąjį turtą faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą, pradėdama paliktąjį turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.