Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ cecho darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2012 m. gegužės 24 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 312 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 63 straipsnio 1, 4 dalį subendrinta galutine bausme – 1 metais viešųjų darbų, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti 360 val. visuomenės labui, 2012-11-19 nutartimi bausmė pakeista į 50 parų arešto, bausmę atliko,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2012 m. sausio 14 d., apie 21.30 val., viešoje vietoje - prie restorano „Alaus namai“, esančio Goštauto g. 8, Vilniuje, dėl mažareikšmės dingsties, įžūliai, suduodamas vieną kartą alaus bokalu E. K. į pakaušį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam E. K. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda pakaušyje, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taip R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad datos tiksliai nepamena, daugmaž prieš metus šventė bute su draugais. Kartu buvo ir nukentėjusysis. Jie išvažiavo į miestą. Prie Alaus namų įvyko incidentas. Jis, kiek pamena, buvo išsinešęs į lauką bokalą, kuriame buvo kažkiek alaus, ir davė jį palaikyti E. K.. Šis jam jį grąžino tuščią. Vėliau dėl to jis smogė nukentėjusiajam bokalu į galvą. Netoliese buvo dar žmonių, jie rūkė. Aplinkiniai pribėgo pažiūrėti. Jis pridėjo sniego E. K. prie galvos. Kažkokia mergina padėjo nukentėjusiam ir jie išvažiavo su greitąja. Po to viskas nurimo ir jis išėjo namo. Buvo stipriai išgėręs. Dėl savo veiksmų gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo. Su pareikštu E. K. ir Ligonių kasų ieškiniais sutinka pilnai.

Nukentėjusysis E. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2012 m. sausio 14 d. prisijungė prie draugų, kurie šventė gimtadienį. Ten susipažino su R. K.. Vėliau visi nuvažiavo į koncertą, kuris vyko Alaus namuose. Ten kažkiek pabuvo. Vėliau nutarė eiti su R. K. parūkyti. Dėl bokalo jis nepamena. Pamena, kad baigęs rūkyti apsisuko ir ėjo link įėjimo. Tada pajuto smūgį, pamatė kraują. Apsisuko ir paklausė R., už ką. Šis atsakė, kad nežino. Kaltinamasis jam smogė į pakaušį bokalu. Prieš tai tarp jų konflikto nebuvo. Jis nesuprato, už ką buvo smūgis. Po to atvažiavo greitoji, jį lydėjo į ligoninę bare buvusi mergina. Smūgio metu lauke dar buvo žmonių. Jie bei R. bandė dėti jam prie galvos sniegą, kvietė greitąją. Palaiko civilinį ieškinį 3000 Lt sumoje. Tai jam padaryta neturtinė žala. R. veiksmai sukėlė jam skausmą, jam savaitę ar dvi svaigo galva, jis negalėjo pilnavertiškai atlikti praktiką mokykloje, nes buvo apibintuota galva, patyrė patyčias iš vaikų, turėjo važinėti iš Varėnos, kur atlikinėjo praktiką, į Vilnių, į policiją. Sukėlė rūpesčių, nepatogumų tėvams, draugams, kurie pasiiminėjo jį iš ligoninės. Jis buvo pažemintas, nes nepažįstama mergina turėjo lydėti jį į ligoninę. Jis buvo atvykęs su draugais švęsti gimtadienio, o turėjo pirmas išvažiuoti ir dar į ligoninę.

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Liudytoja A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikslios datos nurodyti negali, kadangi nepamena, ji kartu su savo draugais buvo alaus namuose, esančiuose Goštauto g. 8, Vilniuje. Apie 21.00 val., tikslaus laiko nepamena, ji išėjo į lauką parūkyti. Lauke tuo metu buvo apie dešimt jai visiškai nepažįstamų žmonių. Jai berūkant, kažkur 3 metrų atstumu, išgirdo stiklo dūžį. Kadangi lauke stovėjo atokiau nuo įėjimo į alaus namus, už kampo, ji greitai pašoko, kadangi išsigando ir patyrė trumpą šoką, nes pamanė, kad kažkas nutrenkė lauke esantį stendą. Tačiau pamatė du vaikinus, stovinčius vienas šalia kito. Vienas iš vaikinų buvo susilenkęs, iš kepurės iškratė stiklo šukęs, papurtė galvą, ir uždėjo prie pakaušio savo ranką. Tada pamatė, kad jo ranka buvo kruvina. Ji susijaudino ir iškarto priėjo prie nukentėjusiojo vaikino, jis buvo pritūpęs. Ji liepė jam atsiremti į kelius, kad jis nenukristų. Jautė, kad vaikinas buvo šiek tiek išgėręs. Ji suteikė vaikinui pirmąją pagalbą, o kažkas iš alaus namų klientų iškvietė greitąją med. pagalbą. Kai jau buvo atvykusi greitoji med. pagalba, ji kartu su tuo nepažįstamu vaikinu laukė lauke. Tuo metu prie jų priėjo vaikinas. Iš abiejų vaikinų pokalbio suprato, kad tai būtent jis ir sudavė nukentėjusiajam vaikinui į pakaušį alaus bokalu, kadangi alaus bokalo šukės buvo ant žemės toje vietoje kur įvyko konfliktas. Vaikinas, kuris trenkė, niekur nebėgo, visą laiką buvo šalia, o paklaustas kodėl taip pasielgė, pasakė, kad neva nukentėjęs vaikinas jį sunervino ir, kad pats esąs nestabilios psichikos. Vaikinas buvo šviesių plaukų, apie 170 ūgio, dėvėjo tamsios spalvos kelnės ir juodos spalvos odinę striukę. Atpažinti to vaikino negalėtų, kadangi jo veido bruožų neįsidėmėjo. Kadangi, kaip minėjo, ji stovėjo atokiau už kampo, konflikto nematė, todėl kas įvyko pasakyti negalėjo. Ji kartu su greitosios med. pagalbos automobiliu kartu su nukentėjusiuoju vaikinu nuvažiavo į Lazdynų ligoninę (b. l. 33).

2012 m. sausio 30 d. apžiūros protokole fiksuoti įvykio vietos Goštauto gt. 8, Vilniuje, apžiūros duomenys (b. l. 10-11).

2012 m. balandžio 19 d. apžiūros protokole fiksuoti E. K. medicininių dokumentų apžiūros duomenys, iš kurių matyti, kad E. K. buvo nustatyta muštinė žaizda pakaušyje, kuri galėjo būti padaryta nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis sužalojant galvą alaus bokalu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 23).

Šie byloje teisėtai surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Jie pilnai patvirtina kaltinimo faktines aplinkybes, kurias teismas pripažįsta nustatytomis. R. K. sudavė vieną kartą alaus bokalu E. K. į pakaušį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda pakaušyje. Šie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, kitų aplinkinių akivaizdoje, dėl menkavertės priežasties. Veiksmai sukėlė neigiamą šalia buvusių asmenų reakciją, buvo teikiama pagalba nukentėjusiam, kviečiama greitoji, nepažįstama mergina lydėjo E. K. į ligoninę. Tokiais įžūliais veiksmais R. K. pademonstravo savo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ko neapima BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis. Todėl, atsižvelgęs tiek į gynybos teiginius, tiek į pateiktą argumentaciją, teismas sprendžia, kad nustatyti kaltinamojo veiksmai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuoti teisingai.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, veika yra baigta, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgęs į gynybos argumentus teismas sprendžia, kad pagrindo konstatuoti atsakomybę lengvinančią aplinkybę – rizikingą nukentėjusiojo elgesį – nėra, nes nebuvo nustatyti jokie E. K. veiksmai, kurie galėtų būti vertinami kaip keliantys jam pavojų. Tokiu elgesiu negali būti pripažintas ir gynėjos nurodytas alkoholio gėrimas su nepažįstamu asmeniu. Toks elgesys pats savaime nekelia jokio pavojaus ir nukentėjusysis neturėjo pagrindo manyti priešingai. Kiekvienas asmuo turi teisėtą pagrindą manyti, kad kiti asmenys laikysis įstatymų ir nepadarys žalos. Pagrindo konstatuoti kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o būtent tai, kad įvykio metu R. K. buvo neblaivus, nėra. Kaltinamajame akte ši faktinė aplinkybė nebuvo nurodyta, jame taip pat yra išvada, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybių nėra. Todėl tokios aplinkybės, kurią prokurorė nurodė tik baigiamojoje kalboje, konstatavimas peržengtų bylos nagrinėjimo ribas (BPK 255 str.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: R. K. anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, dirba, išlaikytinių neturi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. R. K. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje neįrašytas (b. l. 72-74). UAB Mažeikių psichikos sveikatos centre įskaitoje neįrašytas, tačiau 2009-08-10 lankėsi pas psichiatrę, diagnozė: adaptacijos sutrikimas su nerimo, depresijos sutrikimu. 2012-08-04 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 77, 80). Visuma šių aplinkybių leidžia teismui daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skiriant arešto bausmę.

2012 m. gegužės 24 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirtą bausmę R. K. jau atliko, tad pagrindo ją bendrinti su šiuo nuosprendžiu skirta bausme nėra.

Nukentėjusysis E. K. byloje yra pareiškęs 3000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 19). Nukentėjusysis jo nurodytą neturtinę žalą patyrė dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo, atsiradusi žala sietina tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamojo veiksmais, todėl E. K. turi teisę į neturtinės žalos atlygimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus – į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, sužalojimų pobūdis neabejotinai sietinas su skausmo patyrimu, be to, jie buvo padaryti galvos srityje, tai yra ribotai pridengiamoje kūno vietoje, kas neabejotinai turėjo neigiamai įtakoti nukentėjusiojo asmeninio ir profesinio gyvenimo kokybę. Žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais. E. K. buvo sužalotas viešai, matant kitiems asmenims, kas papildomai sukėlė jam ir pažeminimo jausmą. R. K. dirba, išlaikytinių neturi. Be šių aplinkybių teismas mano esant tikslinga atsižvelgti ir į suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Įvertinęs visumą minėtų aplinkybių teismas pareikštą ieškinį tenkina tik iš dalies, o būtent 2000 Lt sumoje.

Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 153,35 Lt civilinį ieškinį už nukentėjusiojo gydymą. (b. l. 26-27). Reiškiamo reikalavimo dydį pagrindžia pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (b. l. 28). Nukentėjusysis buvo sužalotas kaltų nusikalstamų kaltinamojo veiksmų pasėkoje, atsiradę padariniai su kaltinamojo veiksmais sietini tiesioginiu priežastiniu ryšiu, nukentėjusiojo gydymas buvo apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, todėl, vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, reiškiamas reikalavimas yra tenkinamas pilnai.

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. nebuvo paskirta kardomoji priemonė. Atsižvelgęs į paskirtos bausmės rūšį teismas mano esant tikslinga iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos R. K. skirti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus ji naikintina, o kaltinamasis nukreiptinas atlikti arešto bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą.

E. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. K. 2000 Lt (du tūkstančius) E. K. naudai neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. K. Valstybinės ligonių kasos naudai 153,35 (vieną šimtą penkiasdešimt tris Lt 35 ct) Lt turtinei žalai atlyginti.

R. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kurią nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, o R. K. nukreipti atlikti arešto bausmę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.