Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas A.Juknevičius, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovui D. G. dėl žalos aplinkai atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žala aplinkai padaryta neteisėtais veiksmais, t y. be nustatyta tvarka išduoto leidimo iškirtus 25 žalius juodalksnius, yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais, administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. kaltės dėl įvykdytų pažeidimų pripažinimu. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinis poskyris 2016 m. gegužės 11 d. raštu Nr. S-8K.-35 atsakovui D. G. pateikė pretenziją atlyginti neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytą 870.00 eurų žalą, kuri buvo išsiųsta registruotu laišku, tačiau D. G. gera valia. per nurodytą 40 dienų terminą, žalos aplinkai neatlygino. Iš VĮ Registru centras Nekilnojamojo turto regisitro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. 7934/0002:217, kuriame be leidimo, suteikiančio teise kirsti mišką, iškirsta 2 kūbiniai metrai medžių, yra nustatytos specialios naudojimo sąlygos.

Žala aplinkai apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr, D1-249 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m, gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1-1090 redakcija) patvirtinta Fizininių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika.

Žalos, padarytos miškui, dydžio įkainis 1I grupės miškuose, kai įvykdomas ncplynas kirtimas, kitoks medžių ir krūmų sunaikinimas arba sužalojimas, yra 290.00 eurų už vieną kubinį metrą medienos. 2 kūbiniai metrai * 290 = 580 eurų. Medynas, kuriame įvykdytas neteisėtas kirtimas, pagal inventorizacijos duomenis yra 46 metų amžiaus juodalksnynas, t.y. pusamžis, todėl vadovaujantis metodikos 2.1 p. žala aplinkai skaičiuojama taikant koeficientą 1,5, todėl žala yra 580 x 1,5 = 870 eurų.

Pareigą visiems laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, nustato LR CK 6.263 str. P. M. įstatymo 23 str., fiziniai ir juridiniai asmenys, padare žalos miško valdytojų, savininku ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusia būklę. Todėl prašo iš atsakovo D. G. priteisti 870,00 eurų žalos aplinkai atlyginimą. Nurodė, kad neprieštarauja dėl sprendimo už akiu priėmimo, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo i pareikštą ieškinį ar nedalyvaus teismo posėdyje.

A. D. G. procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka. Todėl negavus iš atsakovo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį, bei neatvykus į teismo posėdį, tenkintinas ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių ((duomenys neskelbtini) str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovas savo ieškiniams reikalavimas pagrįsti pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad D. G. 2016 m. balandžio mėn., privačiame žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame UAB „Žygvilė" ir L. B., esančiame (duomenys neskelbtini), Antakalnio k., Grendavės sen., Trakų r., sav., (duomenys neskelbtini) girininkijos 624 kvartalo 24 sklype. Aukštadvario regioninio parko teritorijoje savavališkai, neturėdamas leidimo, suteikiančio teisę kirsti mišką, neteisėtai nukirto 25 žalius jiiodalksnius, kurių tūris yra 2 kūbiniai metrai. Kirsdamas medžius, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, šiais neteisėtais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 6 d., Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m, liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „D. P. miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo", 20 p., Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m, gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-1055 „Dėl leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 p. reikalavimus ir tuo padarė 870.00 eurų žalą aplinkai. Dėl šios neteisėtos veikos atsakovas D. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 62 str 1 d. Atsakovas, administracinio teises pažeidimo byloje Nr.VMTN-60321687-16 dėl atliktų neteisėtų veiksmų kaltę pripažino, su pažeidimu pilnai sutiko. 2016 m. gegužės 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VMTN-60321687-16 dėl savavališko miško iškirtimo jam buvo skina administracinė nuobauda - 57,00 eurų bauda, Paskirtos baudos atsakovas D. G. nesumokėjo. Žala aplinkai padaryta neteisėtais veiksmais, t y. be nustatyta tvarka išduoto leidimo iškirtus 25 žalius juodalksnius, yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais, administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. kaltės dėl įvykdytų pažeidimų pripažinimu. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinis poskyris 2016 m. gegužės 11 d. raštu Nr. S-8K.-35 atsakovui D. G. pateikė pretenziją atlyginti neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytą 870.00 eurų žalą, kuri buvo išsiųsta registruotu laišku, tačiau D. G. gera valia. per nurodytą 40 dienų terminą, žalos aplinkai neatlygino. Iš VĮ Registru centras Nekilnojamojo turto regisitro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. 7934/0002:217, kuriame be leidimo, suteikiančio teise kirsti mišką, iškirsta 2 kūbiniai metrai medžių, yra nustatytos specialios naudojimo sąlygos. Žala aplinkai apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr, D1-249 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m, gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1-1090 redakcija) patvirtinta Fizininių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika. Žalos, padarytos miškui, dydžio įkainis 1I grupės miškuose, kai įvykdomas ncplynas kirtimas, kitoks medžių ir krūmų sunaikinimas arba sužalojimas, yra 290.00 eurų už vieną kubinį metrą medienos. 2 kūbiniai metrai * 290 = 580 eurų. Medynas, kuriame įvykdytas neteisėtas kirtimas, pagal inventorizacijos duomenis yra 46 metų amžiaus juodalksnynas, t.y. pusamžis, todėl vadovaujantis metodikos 2.1 p. žala aplinkai skaičiuojama taikant koeficientą 1,5, todėl žala yra 580 x 1,5 = 870 eurų. A. D. G. geranoriškai žalos ieškovui neatlygino.

Atlikus byloje pateiktų įrodymų formalų vertinimą pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d., pripažintina, kad yra įrodyta, kad atsakovas prievolės atlyginti padarytą žalą tinkamai ir nustatytais terminais nevykdė, todėl ieškinys tenkintinas, priteisiant iš atsakovo 870,00 EUR žalą (CK 1.136 str., 1.138 str., 6.263 str., Miškų įstatymo 23 str.).

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 26 eurai žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) 285-286 str.str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 870,00 EUR žalos atlyginimo ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos naudai.

Priteisti iš atsakovo D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 26,00 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus rajono apylinkės teismui turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo (duomenys neskelbtini) str. nustatyta tvarka.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Sprendimo nuorašus ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.