Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, D. G., A. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja J. G. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

2. Pareiškime pareiškėja nurodo, kad jos ir sutuoktinio V. G. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis V. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties liko nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ūkio padargai, namų apyvokos daiktai. Po vyro mirties į notarą dėl palikimo priėmimo pareiškėja J. G. nesikreipė, kadangi po laidotuvių buvo daug visokių rūpesčių, laikas greitai bėgo, bei galvojo, kad palikimą reikia priimti per 6 mėnesius po jo atsiradimo, tačiau priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. 2025 m. gegužės pradžioje pareiškėja kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po sutuoktinio mirties, tačiau notarė jos prašymą atmetė, kadangi prašymą ji pateikė praleidusi terminą palikimui priimti. Kitų įpėdinių, kurie galėtų ir pageidautų pretenduoti į V. G. palikimą, nėra.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui, prašė dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nurodė, kad pareiškimo neginčija ir prašo teismo sprendimą byloje priimti savo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad šiuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje

esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėja aktyviais veiksmais ir įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, Tarnyba neprieštaraus pareiškėjos prašymo reikalavimo patenkinimui.

6. Suinteresuoti asmenys A. G. ir D. G. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriais nurodė, kad pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

7. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėja J. G. yra mirusio (duomenys neskelbtini), V. G. sutuoktinė. Po V. G. mirties liko paveldimas turtas – žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ūkio padargai, namų apyvokos daiktai. Po V. G. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

9. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

10. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po V. G. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. J. G. yra mirusiojo sutuoktinė, turinti teisę paveldėti mirusiojo turtą (CK 5.13 straipsnis). J. G. po sutuoktinio mirties tvarkė ir naudojasi turtu, taip pat leido po vyro mirties likusia žeme naudotis ūkininkui V. M.. Taigi J. G. po palikėjo V. G. mirties likusį turtą valdė kaip savo, jį prižiūrėjo ir rūpinosi turtu.

12. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.

13. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad po V. G. mirties jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu toliau rūpinosi ir

prižiūrėjo sutuoktinė J. G., prižiūrėdama turtą, rūpindamasi juo. Pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog J. G. po sutuoktinio V. G. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti, todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių laikotarpyje priėmė palikimą, likusį po sutuoktinio V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.