- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-23
- Bylos Nr.
- 1-189-1008/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė
- Kaltinamasis
- D. Š.
- Nukentėjusysis
- mažametės G
- Advokatai
- Vilmantas Poškus
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Anatolijui Ivanovui, kaltinamajai D. Š., nukentėjusiosios mažametės G. M. atstovams A. K. ir advokatui Vilmantui Poškui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, bedarbė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. Š. 2018 m. lapkričio 1 d. apie 19 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), būdama savo buto kambaryje, į svečius atėjusiai mažametei G. M. sudavė vieną smūgį delnu į kairį smilkinį, po ko mergaitė iš buto pasišalino, tokiais savo veiksmais smurtaudama prieš mažametę G. M. sukėlė jai fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji atsakomybė už šią D. Š. padarytą veiką numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Be to, D. Š. 2018 m. lapkričio 1 d. apie 19 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), būdama savo buto koridoriuje, atėjusią mažametę G. M. suėmė už galvos plaukų pakaušio srityje, juos pešė, tokiais savo veiksmais smurtaudama prieš mažametę G. M. sukėlė jai fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią D. Š. padarytą veiką numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Be to, D. Š. 2018 m. lapkričio 2 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, būdama (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) miesto stadione, suėmusi mažametę G. M. už rankų, jas suspaudė, tempė ir purtė, tokiais savo veiksmais smurtaudama prieš mažametę G. M. sukėlė jai fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią D. Š. padarytą veiką numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje.
D. Š., apklausta teisiamajame posėdyje apie jai pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kalta dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė smurtavusi mažametės nukentėjusiosios G. M. atžvilgiu, kuomet 2018 m. lapkričio 1 d. savo namuose trenkė mažametei delnu į kairį smilkinį, kadangi ši reikalavo savo mamos L. M., kad eitų abi į namus, o paprašyta apsiraminti, neklausė. Prisipažino tądien su G. M. mama L. M. vartojusi degtinę. Teigia, jog girta nesijautė, todėl mano, jog alkoholis jos elgesiui su mažamete įtakos neturėjo. Apibūdino mažametę linkusią manipuliuoti savo mama, dažnai virkaujančią, kai kažkas nesielgia taip, kaip ji norėtų. Nurodė, jog tą pačią dieną, tik kiek vėliau, G. M. isteriškai reikalaujant mamos, kad ši eitų su ja į namus, dėl tos pačios priežasties, nesusivaldžiusi suėmė mažametę G. M. už plaukų pakaušio srityje ir patempė. Paaiškino, jog kitą dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 2 d., būnant (duomenys neskelbtini) miesto stadione su savo vaikais, artimaisiais, L. M. bei jos vaikais, G. M. suėmusi stipriai už rankų patempė, nes ši klykdama reikalavo eiti žaisti krepšinį, nors visi tuo metu žaidė futbolą. Susinervino ir dėl to šitaip pasielgė. Gailisi dėl tokių smurtinių savo veiksmų vaiko atžvilgiu, supranta, jog negalima šitokiomis priemonėmis drausminti vaiko, neįvertino veiksmų pobūdžio ir sukėlė mažametei skausmą, dėl to nuoširdžiai gailisi. Su nukentėjusiąja, jos atstovais susitaikė, sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu ir jo dydžiu.
Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
D. Š. kaltė, padarius BK 140 straipsnyje 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, be jos pačios prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardytais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):
nukentėjusiosios G. M. ikiteisminio tyrimo teisėjo atlikta apklausa specializuotame vaiko apklausos kambaryje, kurios metu mažametė parodė, kad pažįsta D. Š.. 2018 m. lapkričio mėnesį, tiksliai dienos pasakyti negali, su broliu ir mama L. M. buvo tetos D. namuose, kur mama su minėta teta gėrė (vartojo alkoholį), abi buvo išgėrusios. Norėjo su mama eiti į namus, tačiau teta D. neišleido, o mama tik sakė – „tuoj“, bet vis nėjo. Paaiškino, jog dėl to atsisėdusi pradėjo verkti. Nurodė, jog tada D. Š. delnu stipriai trenkė per galvą, kairį smilkinį. Trenkė vieną kartą, bet labai stipriai, skaudėjo. Tą pačią dieną apie tai papasakojo savo dėdei M., kuris netrukus kartu nuėjęs į D. Š. namus drausmino ją sakydamas, kad ši neturi teisės taip elgtis. Paaiškino, jog D. Š. susinervinusi, kad ši atsivedė dėdę, čiupo ją už plaukų ir tempė. Nurodo, jog dėdė M. jai sakė, kad ji neturi teisės mušti vaikų. Kitą dieną būnant (duomenys neskelbtini) stadione D. Š. priekaištavo dėl to, kad pasiskundė ir dėdę M. atsivedė į jos namus. Teigia, jog tada D. Š. pradėjo šaukti, tampyti ją už striukės, labai skaudžiai sugriebusi už abiejų rankų purtė, dėl to nubėgo pas socialinę darbuotoją V., kuriai viską papasakojo. Teigia, jog D. Š. vėliau kelis kartus jos atsiprašė dėl tokio savo elgesio (I tomas b. l. 75–77);
liudytojos L. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2018 m. lapkričio 1 d. apie 18 val. 00 min. kartu su savo dukra G. M. nuėjusi pas pažįstamą D. Š. į namus, ten dviese vartojo alkoholį. Vakare dukros G. M. paraginta eiti namo, pasakė mergaitei, kad eis namo truputį vėliau. Patvirtino, jog tai išgirdusi D. Š. supyko ir ranka trenkė jos dukrai per galvą. Dukrai išėjus, D. Š. papriekaištavo pasakydama, kad negalima mušti vaikų. Po maždaug 20 minučių dukra G. grįžo kartu su savo dėde M. Ž.. Paaiškino, jog jiems atėjus D. Š. tempė jos dukrą už plaukų. Nurodė pati to nemačiusi, nes tuo momentu nebuvo šalia, o apie tai sužinojusi iš savo dukters G.. Mergaitė pasakojo, jog pešant plaukus jai skaudėjo. Kitą dieną D. Š. pakviesta su dukra G. M. buvo nuėjusios į (duomenys neskelbtini) stadioną, kur pastarosios sūnus žaidė futbolą. Joms bežiūrint žaidimą, dukra paprašė eiti kartu su ja pažaisti krepšinį. Tai išgirdusi D. Š. paėmė G. už striukės ir pradėjo ant jos šaukti, kad ji visko reikalauja. Mergaitė pradėjo muistytis, o D. Š. ją patempė už striukės. Po šio įvykio dukra išėjo, o kaip vėliau sužinojo, ji nuėjo pas socialinę darbuotoją, kuriai ir papasakojo apie lapkričio 1 ir 2 dienomis įvykusius įvykius (I tomas b. l. 90–91);
liudytojo M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2018 m. lapkričio 1 d. apie 20 val. 00 min. atėjusi dukterėčia G. M. paprašė kartu nueiti į D. Š. namus ir paprašyti jos mamos L. M. eiti namo. Vaikas atrodė nusiminęs, ašarojo. Nuėjus į minėtos moters namus, ji ir L. M. atrodė neblaivios. D. Š. prašė leisti L. M. dar pabūti svečiuose. G. M. tuo tarpu prašė savo mamos eiti į namus. Patvirtino matęs, kaip D. Š. paėmusi už plaukų G. M. pešė jai plaukus, dėl to ją drausminęs (I tomas b. l. 94–95);
liudytojos V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog dirba Akmenės rajono paramos šeimai centro socialine darbuotoja, dirbančia su šeimomis. Patvirtino, jog 2018 m. lapkričio mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimena, pas ją į darbo vietą atėjusi mažametė G. M. pasakojo, kad D. Š. jai sudavė, tampė už plaukų, striukės. Paaiškino, jog mergaitė pasakodama verkė, buvo išsigandusi, susijaudinusi, atrodė psichologiškai sugniuždyta, tačiau sužalojimų ant jos nesimatė (I tomas b. l. 99–100);
2018 m. lapkričio 12 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog 2018 m. lapkričio 1 d. apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), D. Š. (nurodyta pavardė B.) vieną kartą trenkė ranka mažametei G. M., gimusiai 2007 m. rugsėjo 28 d., į galvą bei tempė ją už plaukų, taip sukeldama mažametei fizinį skausmą (I tomas b. l. 3);
2018 m. lapkričio 6 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašu, kuriame nurodyta, jog į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Akmenės rajone darbuotoja pranešė, kad 2018 m. lapkričio 5 d. užregistruotas paaiškinimas, jog 2018 m. lapkričio 1 bei 2 dienomis D. Š. (nurodyta pavardė B.), gyvenanti (duomenys neskelbtini), mažametei G. M., gimusiai 2007 m. rugsėjo 28 d., trenkė į galvą bei tempė ją už plaukų, taip sukeldama mažametei fizinį skausmą <...> (I tomas b. l. 13–14);
įvykio vietos apžiūros protokolais ir priedais – foto lentelėmis Nr. 1, kuriuose užfiksuota įvykio vietos apžiūra – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat (duomenys neskelbtini) miesto stadionas, esantis (duomenys neskelbtini), bei minėto buto ir stadiono vaizdai (I tomas b. l. 15–23; 24–28).
BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba šiuos veiksmus atliko kankindamas nukentėjusį asmenį. Ši nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiškiantis poveikiu į žmogaus kūną, t. y. objektyviais veiksmais – mušimu ar kitokiu smurtavimu, kuomet sukeliamas žmogui fizinis skausmas arba nežymiai jis sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Pažymėtina, kad fizinio skausmo konstatavimui specialios žinios nėra būtinos. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, kančia, priešingybė malonumui. Nustatant fizinį skausmą nėra būtinos pasekmės – sužalojimas ar susargdinimas, pakanka nustatyti, kad dėl neteisėto kaltininko poveikio nukentėjusiojo kūnui, šis pajuto neigiamą organizmo reakciją.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad D. Š. suduodama smūgį į smilkinį, suimdama už plaukų ir juos tempdama, suspausdama rankas bei supurtydama, sukėlė nukentėjusiajai mažametei G. M. fizinį skausmą. Paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiui vaikui smūgį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015). Šiuo atveju kaltinamoji, būdama suaugusi ir pakaltinama, smurtaudama prieš vaiką, suvokia, kad taip sukels padarinius – bent jau fizinį skausmą, tuo pačiu, nors šių padarinių nenori, bet sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Bylos aplinkybės yra aiškios, D. Š. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas teismui jokių abejonių nekelia – ji savo kaltę pripažino, be to, jos kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Nukentėjusiosios įgaliotas atstovas advokatas Vilmantas Poškus, gindamas mažametės nukentėjusiosios G. M. interesus, teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas iš kaltinamosios D. Š. nukentėjusiajai G. M. priteisti 450 Eur. Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, mažametės nukentėjusiosios įgaliotas atstovas civiliniame ieškinyje nurodo, kad mažametė dėl smurtinių kaltinamosios veiksmų patyrė fizinį skausmą, išgąstį (II tomas b. l. 39–40).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios įgaliotojo atstovo advokato Vilmanto Poškaus prašomas priteisti 450 Eur neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, atitinka teismų praktiką šios kategorijos bylose bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl priteistinas iš kaltinamosios D. Š..
Teisiamojo posėdžio metu teismui pateiktas 2019 m. balandžio 16 d. susitarimas, liudijantis, jog D. Š. dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje (trys epizodai), nukentėjusiosios G. M. atsiprašė. Nukentėjusioji kaltinamajai D. Š. atleido. Kaltinamoji D. Š. susitarimu įsipareigojo nukentėjusiajai G. M. 450 Eur neturtinę žalą atlyginti iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. (II tomas b. l. 41).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios mažametės G. M. atstovai A. K. bei advokatas Vilmantas Poškus sutiko, kad būtų taikomos BK 38 straipsnio nuostatos ir kaltinamoji D. Š. būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.
Prokuroras dėl pateikto susitarimo neprieštaravo ir pritarė, kad kaltinamoji D. Š. būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms išvardintoms sąlygoms, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos trys būtinosios kaltinamosios D. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos, nes: pirma, kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką; antra, pretenzijų dėl nusikalstama veika padarytos žalos nukentėjusioji neturi ir trečia, kaltinamoji susitaikė su nukentėjusiąja bei yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamoji D. Š., nors praeityje teista, tačiau duomenys apie teistumus perkelti į registro archyvą ir D. Š. laikoma neteista (I tomas, b. l. 137–138), padarė tris nesunkius nusikaltimus, savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė, pasirašė susitarimą dėl susitaikymo bei neturtinės žalos atlyginimo, todėl D. Š. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytas veikas, baudžiamoji byla nutrauktina (BK 38 straipsnio 1 dalis, BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).
Byloje pateiktas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuroro prašymas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK) patirtas išlaidas – 56,33 Eur už psichologo dalyvavimą ikiteisminio tyrimo metu apklausiant mažametę nukentėjusiąją pripažinti proceso išlaidomis (II tomas b. l. 20–25).
Pagal BPK 103 straipsnio 3 punktą, proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo ar kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba jam bausmė nepaskirta, proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ikiteisminio tyrimo institucija – Telšių AVPK, apmokėjusi už psichologės, padedančios apklausti nepilnamečius asmenis baudžiamajame procese, paslaugas patyrė 56,33 Eur dydžio išlaidas (2 t., b. l. 38–49,) kurios, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 3 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios Telšių AVPK naudai.
Byloje pateikta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. pažyma Nr. (2.19) NTP-7-2406 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 206,43 Eur, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai G. M. priteisimo valstybei iš kaltinamosios D. Š. (II tomas b. l. 36).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti, taip pat šioje teisės normoje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Kaltinamosios D. Š. kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų yra įrodyta, nukentėjusiąją teisme atstovavo advokatas, išlaidas advokato pagalbai apmokėti patyrė valstybė. Tačiau atsižvelgiant į kaltinamosios D. Š. turtinę padėtį – kaltinamoji neįgali, bedarbė, todėl iš kaltinamosios valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidos, patirtos teikiant nukentėjusiajai G. M. antrinę teisinę pagalbą, nepriteistinos.
Kaltinamajai D. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (I tomas b. l. 153–154).
Dokumentai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai (2 vnt.), kuriuose įkelti nepilnamečių liudytojų apklausų vaizdo įrašai (vokai prisegti prie bylos tomo viršelio galo), paliktini saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
D. Š., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (trys veikos), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus D. Š. 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Nukentėjusiosios G. M. įgaliotojo atstovo advokato Vilmanto Poškaus, ginančio mažametės nukentėjusiosios interesus, civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamosios D. Š. 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti G. M.. Šių mažametės nukentėjusiosios G. M. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti L. M..
Patvirtinti 2019 m. balandžio 16 d. pasirašytą susitarimą tarp nukentėjusiosios atstovo A. K. ir kaltinamosios D. Š., kuriuo pastaroji 450 Eur dydžio civilinį ieškinį įsipareigoja nukentėjusiajai atlyginti iki 2019 m. rugpjūčio 20 d.
Pripažinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 56,33 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 33 ct) išlaidas už psichologo paslaugas apklausiant nepilnametį asmenį baudžiamajame procese, proceso išlaidomis ir jas išieškoti iš nuteistosios D. Š. Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Išaiškinti nuteistajai D. Š., kad priteistos procesinės išlaidos turi būti sumokėtos į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsikaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“.
Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamosios D. Š. nepriteisti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus (2 vnt.), kuriuose įkelti nepilnamečių liudytojų apklausų vaizdo įrašai, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.