Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas teismo posėdyje rašytinio proceso išnagrinėjo nuteistojo D. J. prašymus dėl jam paskirtos baudos mokėjimo termino pratęsimo bei atimtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo baudžiamasis įsakymas įsieisėjo 2020 m. rugpjūčio 28 d., baudos sumokėjimo termino pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 28 d., uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino pabaiga – 2022 m. liepos 27 d.

Teisme 2021 m. rugpjūčio 17 d. gautas nuteistojo D. J. prašymas pratęsti baudos mokėjimo terminą, kadangi konfiskuota mašina, atimtos teisės, jis gyvena rajone, todėl sunku susirasti darbą. Jis darbo neturi nuo 2020 m. kovo mėnesio, registruotas užimtumo tarnyboje, iš kurios per Covid-19 pandemiją kas mėnesį gavo po 200 eurų. Šeimoje augina tris nepilnamečius vaikus. Žmona gauna minimalią algą. Todėl pinigų baudos sumokėjimui surinkti nesugebėjo. Taip pat prašo, jei yra galimybė, sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Nurodo, kad nuo 2020 m. gruodžio mėnesio jis užsikodavo nuo alkoholio, nuo to laiko negeria, yra geras ir atsakingas darbuotojas, tad tikrai rastų darbą, jo specialybė – suvirintojas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymai netenkintini.

Dėl baudos mokėjimo termino pratęsimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnyje nurodyta, kad nuosprendį (teismo baudžiamąjį įsakymą) paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį (teismo baudžiamąjį įsakymą) paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Pažymėtina ir tai, kad nors nei BPK kodeksas, nei BVK nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirtos baudos vykdymą dalimis pagal nuteistojo prašymą, tačiau atsižvelgus į tai, kad baudos bausmės vykdymas, visų pirma, yra savanoriškas veiksmas, pagal teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką teismas iš esmės gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, tai yra nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda (pvz., Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-24-327/2016, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-24-327/2016; kt. ).

Kaip matyti nagrinėjamu atveju, baudos sumokėjimo terminas nėra pasibaigęs, šis terminas baigiasi 2021 m. rugpjūčio 28 d. Pagal prašyme nurodytas aplinkybes, nuteistasis daugiau nei per 11 mėnesių baudos sumokėti negalėjo dėl turtinės padėties. Prašymas grindžiamas nurodant, kad nuteistasis neturi darbo nuo 2020 m. kovo mėnesio, darbo paieškas apsunkina tos aplinkybės, kad konfiskuota mašina, atimtos vairavimo teisės, o jis gyvena rajone, visuomeniniu transportu vykti į darbą nepatogu. Jo paaiškinimu, jų šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, jo sutuoktinės gaunamas kasmėnesines pajamas sudaro minimalus darbo užmokestis, o jo kasmėnesines pajamas per šiuo atveju aktualų laikotarpį iš esmės sudarė tik iš užimtumo tarnybos Dėl Covid-19 pandemijos gaunamos 200 eurų dydžio išmokos.

Iš esmės teismas sutinka, kad baudos sumokėjimo laikotarpiu dėl pandemijos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įvesto karantino režimo nuteistajam galėjo būti apribotos galimybės įsidarbinti, vykdyti individualią veiklą, verstis ūkine-komercine veikla ir pan., kas neabejotinai galėjo turėti įtakos pajamų sumažėjimui ir / ar jų visiškam negavimui, kas atitinkamai iš dalies galėjo tapti kliūtimi nustatytu terminu sumokėti baudą. Taip pat teismas sutinka su nuteistojo prašyme nurodomomis aplinkybėmis, kad darbo susiradimą, vykimą į darbą galėjo palengvinti specialios teisės vairuoti transporto priemones bei pačios transporto priemonės turėjimas. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog tiek automobilio, tiek specialiosios teisės nuteistasis nagrinėjimu atveju yra netekęs dėl savo kaltės, kadangi automobilį vairavo būdamas neblaivus, ir tai darė tyčia, atitinkamai prisiimdamas šiuo metu jaučiamas pasekmes. Taip pat pastebėtina ir tai, kad D. J., prašydamas pratęsti baudos sumokėjimo terminą ir nurodydamas priežastis, dėl ko baudos nesumokėjo geranoriškai, turėjo šį savo prašymą pagrįsti, su prašymu pateikdamas jame nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, nes priešingu atveju yra pagrindo manyti, kad tokiu būdu nuteistasis vilkina baudos sumokėjimą, galimai vengia atlikti bausmę. Juolab, nuteistajam ir taip teismas buvo nustatęs žymiai ilgesnį terminą baudos sumokėjimui, tai yra 12 mėnesių, negu numatyta BVK 22 straipsnio 2 dalyje.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo D. J. prašymas dėl jam Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos mokėjimo termino pratęsimo atmestinas.

Dėl atimtos specialios teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo.

Kaip matyti, nuteistasis D. J. taip pat prašo, jei yra galimybė, sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Šį prašymą grindžia tuo, kad nuo 2020 m. gruodžio mėnesio jis užsikodavo nuo alkoholio, nuo to laiko negeria, yra geras ir atsakingas darbuotojas, tad tikrai rastų darbą. Tai yra nuteistasis prašo sutrumpinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dvejiems metams paskirto uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminą. Tačiau analizuojant BK IX skyriaus nuostatas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemones ir jų skyrimą, akivaizdu, jog įstatymų leidėjas nenumato ir įstatymu neįtvirtina galimybės sutrumpinti teismo nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą.

Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu nuteistam asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė yra būtent poreikis suvaržyti ar apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus.

Kaip jau minėta pirmiau, įstatymų leidėjas baudžiamojo poveikio priemonės termino sutrumpinimo instituto baudžiamajame įstatyme iš viso neįtvirtina. BK 74 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kokia teismo paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Taigi, įstatymas numato, kad gali būti pakeistos tik šios baudžiamojo poveikio priemonės: turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šis sąrašas yra baigtinis.

Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – paskyrimas yra susijęs su nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) esme, o ne jos vykdymu. Vadovaujantis BPK 362 straipsniu, teismas įsiteisėjus nuosprendžiui, nagrinėja tik su nuosprendžio vykdymu susijusius klausimus, nekeičiančius nuosprendžio esmės, įstatymas nesuteikia teisės keisti įsiteisėjusį nuosprendį. Tuo tarpu D. J., kaip matyti, su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko, per nustatytą terminą prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme nepateikė. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistojo D. J. prašymas sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės (atimtos specialiosios teisės) taikymo terminą netenkintinas, kadangi baudžiamasis įstatymas nenumato jokios galimybės nei pakeisti tokią baudžiamojo poveikio priemonę, nei sutrumpinti jos taikymo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. J. prašymus dėl jam paskirtos baudos mokėjimo termino pratęsimo bei atimtos specialiosios teisės termino sutrumpinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.