Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas M. S. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. S. skundą dėl Kauno teritorinės muitinės nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2008 m. liepos 10 d. Kauno teritorinės muitinės nutarimu pagal ATPK 209 ¹ str. 1 d. 3 p. buvo nubaustas administracine nuobauda – 3000 Lt bauda už tai, kad padarė muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą, pasireiškusį nustatytos laikino įvežimo į Lietuvos Respubliką tvarkos nesilaikymu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Patikrinus priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą ( ATPK 297 str. 1 d. ) darytina išvada, kad M. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 209¹ str. 1 d. 3 p. ir yra kaltas.

Pareigūnas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, tinkamai kvalifikavo padarytą teisės pažeidimą, administracinę nuobaudą pažeidėjui paskyrė norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose.

ATPK 30 straipsnyje yra reglamentuotos aplinkybės - padarytas teisės pažeidimo pobūdis, jo pavojingumo laipsnis, pažeidėjo asmenybė, kitos svarbios aplinkybės, į kurias atsižvelgiama, skiriant nuobaudą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. S. nuoširdžiai gailisi padaręs šį pažeidimą, pripažįsta savo kaltus veiksmus - tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ( ATPK 31 str. 1 d. 1 p. ). Pareiškėjas anksčiau administracinėmis nuobaudomis nebaustas, jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Vertinant nuobaudos dydžiui įtakos turintį pažeidėjo padarytą teisės pažeidimą, būtina atsižvelgti į jo pobūdį, padarymo aplinkybes, pasekmes, t. y. pažeidimas nėra šiurkštus, pareiškėjas pats kreipėsi į muitinę dėl leidimo pratęsimo, šis prašymas muitinei buvo pateiktas nežymiai pažeidus leidimo galiojimo laiką, jokia žala valstybei nepadaryta.

Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus skiriamos poveikio priemonės turi būti pakankamos ir proporcingos (adekvačios) padarytam teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis.

Nors nutarime nurodyta, kad nuobauda skirta vadovaujantis būtent nurodytais principais, tačiau jos dydžio šių principų konstatavimas neįtakojo.

Iš byloje esančio metinės pelno mokesčio deklaracijos matyti, kad M. S. individuali įmonė yra nuostolinga, už 2007 metus turėjo 4721 Lt nuostolių. Įmonė veikia nesenai, todėl itin griežtos poveikio priemonės neabejotinai negatyviai įtakotų tolimesnę jos veiklą. Įvertinus tokių aplinkybių visetą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, kurių turinys apima išvardintas aplinkybes, teismui yra pakankamai pagrindo manyti, kad pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda yra aiškiai per griežta, neadekvati padarytam teisės pažeidimui ir, pritaikius ATPK 30¹str., kuriame numatytos išimtys iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, mažintina, skiriant mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali.

Sutinkamai su ATPK 20 straipsniu, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, siekiant pažeidėją nubausti ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrojo gyvenimo taisykles, nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos tikslas (ATPK 20 str.) yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo padarymą, tuo siekiant prevencijos tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti muitinio tikrinimo tvarką, tačiau tuo pačiu, asmens, padariusio teisės pažeidimą, teisės bei asmeniniai interesai skiriamos nuobaudos dydžiu negali būti apriboti neproporcingai, t. y. labiau negu yra būtina viešiesiems interesams ar nustatytai valdymo tvarkai ginti.

Įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes darytina išvada, kad M. S. skirtina 1000 Lt bauda. Teismo nuomone, tokio dydžio administracinė nuobauda neprieštaraus įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų keliamiems uždaviniams, sukels pareiškėjui bei jo artimiesiems pakankamai dideles neigiamas pasekmes, nepatogumus, susijusius su padarytu teisės pažeidimu, nubaus pažeidėją ir apribos jam galimybę ateityje daryti naujus šios rūšies pažeidimus, drausmins, padės suvokti, kad vykdydamas įmonės veiklą jis privalo vykdyti teisės aktuose nustatytus privalomuosius reikalavimus, būti dėmesingas, atidus, rūpestingas (ATPK 1, 20, 30 straipsniai).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą tenkinti.

Pakeisti 2008 m. liepos 10 d. Kauno teritorinės muitinės nutarimą, kuriuo pagal ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą M. S. paskirta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda, paskiriant jam 1000 Lt baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas