- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-05-20
- Bylos Nr.
- A2.6.-254-829/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00184-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Pažeidėjas
- J. Š.
- Advokatai
- Irena Haase
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. Š., jo atstovei advokatei Irenai Haase,
išnagrinėjo J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Š. 2013 m. balandžio 1 d., 22 val. 58 min, Šakių r. sav., Šakių m., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – nustatytas vidutinis (1,86 promilių) neblaivumo (girtumo) laipsnis, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos dokumento, tai yra pažeidė KET 14, 16 punktų reikalavimus.
J. Š. visiškai prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus, patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes, dėl pažeidimų nuoširdžiai gailisi. Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. Š. paaiškino, kad 2013 m. balandžio 1 d. po pietų užsuko jauniausias brolis. Sėdėjo, šnekučiavosi. Vakare išėjo kalba apie paveldėjimą, kuris parašytas jam. Tuo metu kambaryje buvo jis, brolis, jo sugyventinė R. V., vaikas. Nežino kas broliui užėjo, bet jis šoko ant jo, kelis kartus sudavė rankomis į galvą, spyrė. Pataikė į galvą, todėl prarado sąmonę. Tuo laiku brolis iš namų pasišalino. Konfliktas buvo apie 22 val. Nežino kiek laiko buvo be sąmonės. R. V. bandė ieškoti pagalbos, skambinėti, kad kas jį nuvežtų į greitąją, nes labai bėgo kraujas. Pirmiausiai jo sugyventinė skambino į greitąją, bet jai nesisekė, niekas neatsiliepė. Tada ji skambino į priėmimą, bet jai nesisekė prisiskambinti, nes ji buvo šoko būsenoje. Namuose viskas buvo išdaužyta, išspardyta. Numerio surinkti nesisekė ir vaikui. Kai atgavo sąmonę, jam apvalė kraujus, sėdo į mašiną ir važiavo į greitąją pats. Suvalkiečių gatve pavažiavo iki pagrindinio kelio ir pamatė policijos mašiną. Galva buvo sudaužyta, todėl nelabai orientavosi. Buvo šoko būsenoje, todėl ne viską suprato. Pareigūnams ant protokolo nepasirašė, nes neturėjo akinių, o be jų nemato. Kai pareigūnai sustabdė, šiems pasakė, kad ieško pagalbos, kad nori papulti į greitąją. Policijoje jam pradėjo labai skaudėti galvą, todėl prašė iškviesti greitąją. Paskui parvirto. Tada pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą ir buvo išvežtas į priėmimą, kur jam nustatė pjautinę žaizdą delne. Ji gyja ir dabar. Medikai nustatė, kad buvo smegenų trauma. Visi smūgiai kliuvo į galvą. O paskutinis smūgis buvo koja į galvą. Jeigu ne šis įvykis, tikrai nebūtų važiavęs (b. l. 26-27).
Liudytoja R. V. 2013-04-16 teismo posėdžio metu parodė, kad ginčas prasidėjo dėl J. Š. tėvų paveldėjimo. J. Š. broliui atnešė parodyti dokumentus ir brolis įtūžęs puolė šį mušti. Pirmiausiai puolė juos skirti, bet nepavyko. J. Š. paprašė iškviesti policiją. Pastarojo brolis šį mušė kumščiais į galvą, apvertė stalą, išdaužė langą, sudaužė stiklinę vazą, prakirto J. Š. ranką. Paskutinis smūgis buvo J. Š iš kojos į galvą ir jis nukrito be sąmonės. J. Š. su šuke buvo stipriai įpjauta dešinė ranka. Nežinojo ką daryti. Brolis išlėkė pro duris, o J. Š. labai smarkiai kraujavo. Puolė jį apžiūrinėti, bandė rinkti pagalbos telefono numerį, bet neprisiskambino. Skambino Nr. 118, bet pasakė, kad linijos užimtos. Beieškant pagalbos J. Š. atsipeikėjo. Tada padėjo telefoną ir puolė prie jo. Bandė apžiūrėti iš kur bėga kraujas, nes jo buvo labai daug. Neprisimena ar aptvarstė J. Š. žaizdas. Lyg bandė lipinti. J. Š. paprašė paskambinti į greitąją. Bandė rinkti numerį, bet nesugebėjo. J. Š. atsikėlė ir pasakė, kad važiuoja pats. Nepatikėjo, pradėjo verkti. Kai nulipo į rūsį, pamatė, kad J. Š. nėra. Kadangi dirba ligoninėje, puolė skambinti kolegei ir jos paklausė ar yra J. Š. atvažiavęs, o jeigu jo nėra paprašė pasakyti greitosios numerį. Kolegė pasakė, kad J. Š. nėra. Tada puolė skambinti sesės vyrui V. B. ir prašė, kad ją nuvežtų į priėmimą, tačiau jis nuvežti negalėjo. Pati nevairuoja (b. l. 27-28).
Liudytoja G. T. 2013-04-16 teismo posėdžio metu parodė, kad antrą Velykų dieną apie 22³⁰ val. jai paskambino R. V.. Ji klausė kaip susisiekti su greitąja, nes neprisiskambino. Ji labai verkė, buvo pasimetusi. R. V. sakė, kad atsitiko nelaimė, kad reikia pagalbos, o ji neprisiskambina greitajai. J. Š. tą vakarą buvo atvežtas su greitąja. Visas jo veidas buvo kruvinas, ranka kraujavo. Siuvo jam žaizdas, į rentgeną vežė. Po apžiūros J. Š. buvo paliktas sekimo palatoje, nes įtarė galvos smegenų sutrenkimą. Lašino vaistus, stebėjo ar neužeis epilepsija, nes po traumų visko gali būti (b. l. 28).
Liudytojas V. B. 2013-04-16 teismo posėdžio metu parodė, kad šių metų balandžio 1 d. apie 11 val. vakaro paskambino R. V., kuri isteriškai rėkė, verkė, sakė, kad pas juos namuose buvo grumtynės, kad J. Š. yra sumuštas, kad jis išbėgo iš namų, išvažiavo į ligoninę ieškoti pagalbos ir klausė ar gali kuo padėti. Šiai pasakė, kad šiuo metu padėti niekuo negali (b. l. 28-29).
Liudytojas K. R. 2013-05-09 teismo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo per Velykas, balandžio 1 d. apie 23 val. Dirbo su A. V. ir nuo Šakių pusės V. Kudirkos gatve važiavo link Kauno. Maždaug ties kapais pamatė priešais atvažiuojantį automobilį Toyota Avensis, kuris išsuko iš Suvalkiečių gatvės, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir pradėjo keistokai manevruoti. Išlipo ir automobilį sustabdė. Priėjus prie automobilio vairuotojas jau buvo atsidaręs langą ir pradėjo kažką aiškinti. Pažvelgė į vairuotoją ir pamatė, kad jo drabužiai apiplyšę, kad jis kraujuotas, sumuštu veidu. Paklausė kas nutiko, asmuo paaiškino, kad su broliu susipyko. Paklausė ar reikalinga medikų pagalba, tačiau jis atsakė, kad nereikalinga, kad nieko svarbaus. Iš kalbos matėsi, kad asmuo neblaivus, todėl paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, draudimo liudijimą, automobilio registracijos dokumentus bei techninės apžiūros lapą. Vairuotojas neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir registracijos dokumentų. Jis pateikė tik draudimą ir techninės apžiūros lapą. Paprašė, kad asmuo išliptų iš automobilio ir eitų su juo. Vairuotojas buvo nuvežtas į komisariatą ir ten nustatytas girtumą, kuris, kiek pamena, buvo vidutinis. Už pažeidimą rašė protokolą. Berašant protokolą J. Š. keikė savo brolį, virtinėjo nuo suoliuko, o paskui paprašė iškviesti medikus. Budėtojai iškvietė medikus. Atvažiavusi greitoji medicininė pagalba asmenį išsivežė. Surašė protokolą ir nuvežė jį į ligoninę, kad pažiūrėtų kokia vairuotojo būklė, kad pastarasis pasirašytų ant dokumentų. Vairuotojas kaltės kaip ir neneigė, tačiau pasirašyti atsisakė, nes sakė, kad neturi akinių. Šalia atsiradusi civiliai apsirengusi moteris vairuotojui aiškino, kad jis niekur nesirašytų ir nieko nedarytų. Moteris ten jautėsi kaip namuose. Mano, kad ji yra medicinos seselė, tik tuo metu nedirbo. Moteris elgėsi kaip namuose ir beveik viskam vadovavo. Žmogus paklausė minėtos moters ir atsisakė pasirašyti. Sustabdžius automobilį J. Š. sveikatos būklė neatrodė labai prasta, jis buvo apimtas emocijų. Akivaizdžių traumų nesimatė, tik kakta buvo prabrozdinta. J. Š. atsisakė medikų pagalbos, prievarta į medicinos įstaigą jis vežamas nebuvo (b. l. 35-36)
Motyvuojamoji dalis
Iš esmės administracinėn atsakomybėn traukiamas J. Š. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų teisės pažeidimų neneigė (b. l. 26). Pažeidėjo kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu ir kita administracinės bylos medžiaga: tarnybiniais pranešimais (b. l. 1-2, 3), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 5), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 6), asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, jog J. Š. 2013-04-01 22:58 val. buvo nustatytas 1,86 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 4), liudytojų parodymais (b. l. 27-28, 35-36).
J. Š. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., sudėtį, kadangi pažeidėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nustatytas vidutinis (1,86 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos liudijimo, todėl jo veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. sudėtį.
Būtinasis reikalingumas apibūdinamas kaip situacija, kai teisėtai padaroma žalos įstatymų, kitų normatyvinių aktų saugomiems interesams, siekiant pašalinti pavojų, gręsiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ar laisvėms, jei toks pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengta. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės apsaugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos: gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta. Tą aplinkybę, kad J. Š. buvo sužalotas, patvirtina ne tik byloje apklaustų liudytojų parodymai, tačiau ir teismui pateikta specialisto išvada (b. l. 17-19), tačiau vertinant J. Š. padarytų sužalojimų pobūdį – gyvybei pavojingų sužalojimų nebuvo padaryta, ką patvirtina ne tik specialisto išvadoje konstatuotų sužalojimų pobūdis, tačiau ir ta aplinkybė, kad jis atsisakė policijos pareigūnų pagalbos iškviečiant greitąją pagalbą kuomet buvo jų sustabdytas, sprendžia, jog J. Š., sėsdamas už automobilio vairo būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio, sukėlė didesnį pavojų nei realiai jo išvengdamas – automobilį vairavo pagrindinėmis miesto gatvėmis, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir sukeldamas atvažiuojantiems pareigūnams ne tik įtarimą, bet ir pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei, todėl nelaikytina, kad pažeidimas buvo padarytas būtinojo reikalingumo būklėje.
Teismas pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog prisipažįsta ir gailisi padaręs administracinius teisės pažeidimus; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudas, atsižvelgtina į padarytų teisės pažeidimų kiekį, pobūdį – padaryti du teisės pažeidimai, vienas jų sukėlęs pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, nes transporto priemonė buvo vairuojama miesto ribose, pagrindinėje gatvėje, J. Š. buvo nustatytas 1,86 promilių neblaivumo laipsnis; į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka baustas du kartus, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, bylos duomenimis charakterizuojamas teigiamai; į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl skirtinos minimalaus dydžio sankcijose numatytos baudos ir papildoma nuobauda – specialios teisės atėmimas. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinė pagrindinė nuobauda parenkama už sunkesnįjį pažeidimą paskirtos nuobaudos dydžio, pridedant papildomą nuobaudą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Įvertinusi bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
J. Š. atstovė teismui nurodo, kad J. Š. kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, žada ateityje taip nedaryti, per einamuosius metus pažeidėjas jokio kito administracinio teisės pažeidimo nėra padaręs, nebuvo teistas, charakterizuojamas teigiamai, turi faktinę šeimą, augina ir globoja sugyventinės sesers mažametį vaiką, kad pažeidimas buvo padarytas dėl skubios medicininės pagalbos reikalingumo, todėl įvertinus visas šias aplinkybes, mano, kad J. Š. galima nepaskirti specialios teisės atėmimo, arba paskirti mažesnį terminą nei sankcijoje numatytas minimalus terminas.
Teismas sprendžia, kad nurodomų aplinkybių negalima laikyti išskirtinėmis, kurių pagrindu galima būtu taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir J. Š. skirti išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą. Minėtos aplinkybės įvertintos skiriant J. Š. administracinę nuobaudą, kuri buvo paskirta minimalaus dydžio (žr. nutartis byloje Nr. N444-7/2013).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d., 286 str., 287 str., teismas
nutaria:
J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius:
- administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., ir nubausti 2 000 (dviejų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams;
- administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., ir nubausti 20 (dvidešimties) litų bauda.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinę nuobaudą paskirti 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.