Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-17 · Administracinė byla Nr. I-2628-244/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-17
Bylos Nr.
I-2628-244/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2628-244/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00603-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K. (toliau – pareiškėjas) pateikė skundą, kurį vėliau patikslino, prašydamas įpareigoti Kalėjimų departamentą ir Lukiškių TI-K administraciją paskirti pareiškėją atlikti bausmės Vilniaus pataisos namų ūkio dalyje arba darbo būryje, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ūkio dalyje arba Kauno tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ūkio dalyje ir iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. 1. 1–3, 12–13).

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad nuo 2013-12-27 iki 2016-02-05 atlikinėjo bausmę Alytaus PN. Atvykęs į Alytaus PN pareiškėjas buvo paskirtas į būrį Nr. 14, 2014 buvo paskirtas į būrį Nr. 8, 2014-10-24 pareiškėjas buvo paskirtas į būrį Nr. 15 į kurį eiti atsisakė, todėl nesutikus eiti į paskirtą būrį buvo uždarytas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 16. Pareiškėjas teigia, kad kameroje Nr. 16 iš jo buvo tyčiojamasi, jis buvo vadinamas necenzūriniais žodžiais dėl pataisos namuose esančio nuteistųjų suskirstymo. Pareiškėjas teigia, kad rašė skundą Kalėjimų departamentui , tačiau jokio atsakymo negavo. Pareiškėjas pažymi, kad po jo bado akcijos jis buvo perkeltas į būrį Nr. 8, tačiau kiti nuteistieji iš jo juokiesi, tyčiojiesi. 2016-02-05 pareiškėjas išėjo į laisvę. Nurodo, kad einant gatve su juo nesisveikina jo pažįstami, nutrūko bendravimas su drauge. Dėl kalinimo nežmoniškomis ir orumą žeminančiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad palaiko savo reikalavimą priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir atsisako pradiniame skunde nurodyto reikalavimo įpareigoti Kalėjimų departamentą ir Lukiškių TI-K administraciją paskirti pareiškėją atlikti bausmės Vilniaus pataisos namų ūkio dalyje arba darbo būryje, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ūkio dalyje arba Kauno tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ūkio dalyje.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. 1. 16–19).

Atsiliepime paaiškina, kad pareiškėjas 2014-10-09 atsisakė gyventi jam paskirtame būryje ir buvo nubaustas 15 parų uždarant į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 16. 2016-10-24 pareiškėjas atsisakė gyventi jam paskirtame būryje ir buvo nubaustas 15 parų uždarant į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 16. 2016-10-29 pareiškėjas buvo etapuotas į Kauno TI-K ir 2014-11-05 grįžus etapu buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 16 atlikti likusios nuobaudos. Atsakovė nurodo, kad Alytaus PN administracija netoleruoja nuteistųjų bet kokio skirstymo pagal galimai tarp nuteistųjų veikiantį susiskirstymą į kriminalinės subkultūros kąstas. Šių kriminalinės subkultūros tradicijų nesilaiko nei Alytaus PN Nuteistųjų skirstymo komisija, nei pareigūnai ar darbuotojai. Alytaus PN pareigūnai iš pareiškėjo nesityčiojo, elgėsi su juo pagarbiai neišskirdami iš kitų nuteistųjų tarpo. Dėl to, kad iš pareiškėjo buvo tyčiojamasi laisvėje, atsakovė nurodo, kad tai nėra susiję su Alytaus PN atsakomybe, nes pataisos namų administracija nuteistųjų susiskirstymo į subkultūras netoleruoja. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 183 straipsniu galėjo per 1 mėnesį apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus (pavyzdžiui, Nuteistųjų skirstymo komisijos sprendimą perkelti jį į kitą kamerą), arba kreiptis į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau šia savo teise nei karto nepasinaudojo. Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo reikalauti žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. 1. 45–47).

Nurodė, kad remiantis BVK 6 str. nustatyta, jog taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs, nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių. Todėl pataisos įstaigos administracija netoleruoja nuteistųjų subkultūros ar bet kokių nuteistųjų skirstymų, kurių nenumato teisės aktai. Pažymi, kad nuteistųjų priskyrimas vienai ar kitai grupei yra reiškinys, kurį suponuoja nuteistųjų tarpusavio santykiai, ir toleruojamas tik nuteistųjų socialinėje terpėje. Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai neturi duomenų, kad su pareiškėju bausmės atlikimo metu pareigūnai ar darbuotojai elgėsi netinkamai, kaip nors pareiškėją žemino ar naudojo fizinį smurtą. Pagal BVK 65 straipsnį į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Atkreipė dėmesį, kad pasibaigus suėmimo terminui ir teismui paskyrus pareiškėjui laisvės atėmimo bausmę, klausimą dėl pareiškėjo skyrimo į konkrečią pataisos įstaigą spręs kardomojo kalinimo vietos administracija.

Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. 1. 61–64).

Atsakovas pažymėjo, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-08-21 įsakymu Nr. V-320 patvirtintą Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskirstymo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), nuteistieji, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, skiriami į pataisos įstaigas ar jų struktūrinius padalinius įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 315 str. 2 d. nustatytam pagrindui. BVK 68 str. numato, kad nuteistieji, kuriems laisvės atėmimo bausmę atlikti nustatyta pataisos namuose, gali būti palikti kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio darbus; atlikti šiuos darbus nuteistasis paliekamas kardomojo kalinimo vietos, laisvės atėmimo vietos ligoninės arba kalėjimo direktoriaus įsakymu, jei yra rašytinis nuteistojo sutikimas. Aprašo 4 punkte taip pat nurodyta, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas ir kuriems šią bausmę atlikti teismo nustatyta pataisos namuose, raštiškai išreiškę savo sutikimą, atsižvelgiant į turimą specialybę, laisvas darbo vietas, sveikatos būklę, įstaigos direktoriaus įsakymu gali būti paliekami dirbti ūkio darbus Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, Kauno tardymo izoliatoriuje, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. 2017-04-12 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., 135 str. 1 d., subendrinus paskirtas bausmes, pareiškėjui paskirta galutinė bausmė trylika metų laisvės atėmimo, pirmuosius penkerius metus atliekant bausmę kalėjime. Atkreipė dėmesį, kad BVK 68 str. norma negali būti taikoma pareiškėjo atžvilgiu, kol nepasibaigė teismo nuosprendyje nustatytas penkerių metų bausmės atlikimo kalėjime terminas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN, atlyginimo.

Reikalavimai atlyginti žalą pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje R. K. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Alytaus PN – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017-01-03 pateikė skundą Lietuvos Respublikos žmogaus teisių komitetui dėl Alytaus PN galimai neteisėtų veiksmų (b. 1. 49–51).

Lietuvos Respublikos žmogaus teisių komitetas 2017-01-21 raštu Nr. S-2017-241 pareiškėjo skundą persiuntė Kalėjimų departamentui (b. 1. 1 48).

Kalėjimų departamentas 2017-02-08 raštu Nr. 2S-719 išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir nustatė, kad nėra duomenų, jog Alytaus PN atliko neteisėtus veiksmus (b. 1. 4–5).

Pareiškėjas skunde teigia, kad dėl to, jog jis Alytaus PN buvo uždarytas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 16 iš jo buvo tyčiojamasi, jis buvo vadinamas necenzūriniais žodžiais, einant gatve su juo nesisveikino pažįstami. Teismas nagrinėjamu atveju pažymi, kad nuteistieji skirstomi pagal nustatytus kriterijus siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; bei padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (BVK 70 str. 1 d.). Sprendžiant dėl nuteistųjų paskirstymo tuose pačiuose pataisos namuose į grupes (paprastoji, lengvoji, drausmės), būrius, skyrius bei konkrečias gyvenamąsias patalpas, turi būti atsižvelgiama į Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintų tikslų visumą, taip pat laikomasi nuteistųjų atskiro laikymo kriterijų, įtvirtintų Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalyje ir, esant galimybėms, įvertinami papildomi izoliavimo kriterijai, numatyti šio Kodekso 70 straipsnio 4 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A882-662/2015).

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (Bausmių vykdymo kodekso 70 str. 6 d.), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A882-662/2015).

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, argumentų, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jo paskyrimas į būrį su tam tikrais nuteistaisiais bei kalinimas buvo vykdomas pažeidžiant aptartas bausmių vykdymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pateikta duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog nuteistojo R. K. gyvybei ar sveikatai grėstų realus pavojus, todėl vien tik pareiškėjo subjektyvus noras būti laikomam su kitais nuteistaisiais, negali būti pagrindas pripažinti Alytaus PN pareigūnų veiksmus nagrinėjamu atveju neteisėtais. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1614-442/2016).

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam jau būnant laisvėje su juo nesisveikino kartu bausmę atlikinėję nuteistieji, dėl to pablogėjo jo bendravimas su drauge. Teismas atkreipia dėmesį, kad minimi pareiškėjo nusiskundimai nesusiję su atsakovų veiksmais, todėl nagrinėjimo atveju nevertinami.

Pažymėtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN administraciją su prašymais dėl jo teisių pažeidimų ir pareigūnų neteisėtų veiksmų nesikreipė, byloje nėra tokių įrodymų. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, skundo tenkinti ir pareiškėjo naudai priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrindo.

Pradiniame skunde pareiškėjas pateikė reikalavimą įpareigoti Kalėjimų departamentą ir Lukiškių TI-K administraciją paskirti pareiškėją atlikti bausmės Vilniaus pataisos namų ūkio dalyje arba darbo būryje, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ūkio dalyje arba Kauno tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ūkio dalyje.

Pareiškėjas per teismo posėdį pareiškė, kad šio reikalavimo nepalaiko. Be, to byloje nustatyta, kad 2017-04-12 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., 135 str. 1 d., subendrinus paskirtas bausmes, pareiškėjui paskirta galutinė bausmė trylika metų laisvės atėmimo, pirmuosius penkerius metus atliekant bausmę kalėjime, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmestinas.

Remdamasis ištirtų rašytinių įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska