- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-10
- Bylos Nr.
- 2-1041/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Algirdas Gailiūnas, Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Stevita“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Stevita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-3989-450/2012 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl ieškinio, kuriuo iš restruktūrizuojamos įmonės reikalaujama grąžinti turtą, teismingumo, t.y. ar šią byla turi nagrinėti atsakovui restruktūrizavimo bylą iškėlęs teismas.
Šalies argumentai
Ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui RUAB „STEVITA“, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą RUAB „STEVITA“ grąžinti ieškovui jam priklausantį kilnojamąjį turtą, kuris atsakovui buvo perduotas valdyti ir naudotis nutrauktų finansinio lizingo sutarčių pagrindu.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui RUAB „STEVITA“ naudotis turtu, kuris priklauso ieškovui ir buvo perduotas atsakovui nutrauktų finansinio lizingo sutarčių pagrindu, bei įpareigoti atsakovą RUAB „STEVITA“ iki bylos išnagrinėjimo pabaigos perduoti jį saugoti ieškovui.
Nurodė, kad atsakovo RUAB „STEVITA“ neteisėtai valdomas turtas, priklausantis ieškovui AB „SEB lizingas“, yra specifinė įranga (vilkikai, antstatai ir t.t.), kuriam būdingas didelis nusidėvėjimas jį naudojant veikloje. Tuo tarpu atsakovas RUAB „STEVITA“, nepaisant finansinio lizingo sutarčių nutraukimo fakto, nurodyto turto ieškovui negrąžina. Turto vertė (802.550,11 Lt) yra labai didelė, todėl tikėtina, kad AB „SEB lizingas“ nuostoliai, jei šis turtas būtų prarastas ar sugadintas, nebūtų atlyginti. Iš Turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad šiuo metu atsakovo atžvilgiu yra taikomi 4 galiojantys įvairių rūšių turto areštai, kurių bendra suma 486.552,08 Lt. Atsakovas yra restruktūrizuojama įmonė, taigi turi finansinių sunkumų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 1 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - uždraudė atsakovui RUAB „STEVITA“ naudotis ieškovui AB „SEB lizingas“ priklausančiu ir nutrauktų finansinio lizingo sutarčių pagrindu atsakovui perduotu turtu ir įpareigojo atsakovą RUAB „STEVITA“ iki bylos išnagrinėjimo pabaigos perduoti šį turtą saugoti ieškovui.
Teismas sprendė, kad egzistuoja reali grėsmė, jog priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, jo vykdymas gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimais, todėl atsakovui praradus turtą, kurį ieškovas reikalauja grąžinti, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Be to, vilkikus su antstatais ir priekabomis atsakovui ir toliau naudojant savo veikloje, turtas galėtų būti sugadintas ar ženkliai nusidėvėti, kas sąlygotų didesnius ieškovo nuostolius. Yra rizika, kas atsakovui, restruktūrizuojamai įmonei, kurios turtui pritaikyti keli areštai, būtų sunku atlyginti ieškovui tokius nuostolius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas RUAB „Stevita“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti. Nurodo, kad byla nenagrinėtina Vilniaus apygardos teisme. Asmuo, siekiantis daikto išreikalavimo, yra kreditorius (CK 6.1 str.) Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies 3 punkto prasme, todėl reikalavimą turi pareikšti restruktūrizavimo byloje. Tą patvirtina Lietuvos aukščiausiojo Teismo praktika byloje Nr. 3K-3-209/2011.
Atsiliepimas
Ieškovas AB SEB lizingas atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad atsakovas neginčija skundžiama nutartimi pagrįstai konstatuoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo – grėsmės, kad jų nepritaikius, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
Šalies argumentai
Apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-209/2011 priimta byloje, kurios aplinkybės nėra tapačios šios bylos aplinkybėms. Minėtoje kasaciniame teisme nagrinėtoje byloje buvo pareikštas vindikacinis ieškinys (atsakovas negrąžino pasaugos sutarties pagrindu perduoto saugoti turto), o nagrinėjamoje byloje prašoma įpareigoti atsakovą grąžinti lizinguotą turtą pasibaigus lizingo santykiams (CK 6.547 str.).
Po 2011 m. spalio 1 d. pasikeitė teisinis reglamentavimas ir pagal galiojančią CPK 166 straipsnio 1 dalies 5 punkto redakciją nagrinėjama byla neturėjo būti privalomai perduota atsakovo restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Be to, net ir bylos perdavimas savaime neįtakotų pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo (CPK 34 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad bylą, pažeisdamas teismingumo taisykles, nagrinėja ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neteisėtai išsprendė Vilniaus apygardos teismas.
Apeliantas mano, kad bylą turi nagrinėti atsakovo restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis Klaipėdos apygardos teismas ir tokią nuomonę grindžia Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 8 dalies 3 punktu, 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu, CPK 27 straipsnio 4 punktu, 34 straipsnio 1 dalimi, taip pat Lietuvos aukščiausiojo Teismo suformuota praktika byloje Nr. 3K-3-209/2011.
Su tokiu apelianto vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies 3 punkte numatyta, kad nutartyje iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą nurodoma laikotarpis, ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad Įmonės valdymo organas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo dienos pateikia pareiškimą teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pareiškimas teikiamas vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo faktas nepaneigia Konstitucinės teisės kreiptis į teismą (CPK 5 str. 1 d.). Iškėlus atsakovui restruktūrizavimo bylą, jos kreditorius nepraranda teisės į ieškinio pareiškimą, tačiau iškėlus atsakovui restruktūrizavimo bylą, kreditoriai turi teisę savo reikalavimus atsakovui patenkinti ir specialaus - Įmonių restruktūrizavimo įstatymo - nustatyta tvarka.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia teisės normomis, reguliuojančiomis kreditorinių reikalavimų pateikimą restruktūrizavimo byloje. Įmonės restruktūrizavimo procese vertinant įmonės finansinę padėtį ir rengiant bei tvirtinant restruktūrizavimo planą, kuriame be kita ko turės būti nurodyti ir įmonės kreditoriai, jų reikalavimų sumos ir tenkinimo terminai (ĮRĮ 12 str. 1 d. 3 p.), būtina surinkti duomenis apie įmonės kreditorius. Tuo tikslu ĮRĮ numatyta, kad nutartyje iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą nurodoma laikotarpis, ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos (ĮRĮ 7 str. 8 d. 3 p.). Kita ĮRĮ nuostata, kuria apeliantas grindžia atskirąjį skundą – ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas – nustato terminą įmonės valdymo organui pateikti pareiškimą teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir tokių bylų teismingumą (vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas).
Iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusiose CPK 163 straipsnio 5 dalies ir 166 straipsnio 2 dalies redakcijose buvo numatyta teismo pareiga civilines bylas, kuriose atsakovui, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla, pareikšti turtiniai reikalavimai, perduoti restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui. Taip perduotos bylos turėjo būti pridedamos prie restruktūrizavimo bylos. Nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojanti CPK redakcija nebenumato bylų, kuriose atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, perdavimo restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 163 str. 1 d. 5 p., 166 str. 2 d. ir 34 str. 2 d. 5 p. pakeitimai). Pagal bylos duomenis Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, kuria atsakovui iškelta restruktūrizavimo byla, įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19d. nutartimi ją palikus nepakeistą, taigi buvo priimta bei įsiteisėjo jau galiojant teisiniam reglamentavimui, nenumatančiam bylų, kuriose atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, perdavimo atsakovo restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui.
CPK 27 straipsnio 4 punktas ir 34 straipsnio 1 dalis, kuriais taip pat grindžiamas atskirasis skundas, irgi nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą. CPK 27 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad bylas dėl restruktūrizavimo kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja apygardų teismai, o CPK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui. Byloje nenustatyta šių teisės normų pažeidimų.
Vadovautis išaiškinimais apelianto nurodytoje Lietuvos aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-209/2011 taip pat nėra pagrindo, kadangi ši kasacinio teismo nutartis priimta dar iki minėtų CPK pakeitimų, be to, byloje nagrinėta situacija nėra tapati nagrinėjamai šioje byloje.
Apeliantas neginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, t.y. grėsmės, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus sprendimo vykdymas, gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.), todėl dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo teisėjų kolegija nepasisako (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.