- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- 1A-663-315/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48159-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Arūnas Kisielius, Gintaras Dzedulionis
- Nuteistasis
- V. T., ir D
- Kategorijos
- 2.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės, Arūno Kisieliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas V. T. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 18 d. 01.35 val. iki 2017 m. lapkričio 18 d. 13.40 val. (viena para) (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis) ir laikas, išbūtas suėmime nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. kovo 27 d. (14 parų) (2018 m. gegužės 11 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis), vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir D. T., tačiau apeliacinių skundų jo atžvilgiu negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. T. nuteista už tai, kad, turėdama tikslą perduoti psichotropines medžiagas savo sutuoktiniui D. T., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, iš tyrimo nenustatyto asmens 2018 m. spalio 5 d. apie 21 val. prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 70 eurų įgijo psichotropines medžiagas amfetaminą, kurio masė yra 0,886 g, ir metamfetaminą, kurio masė yra 0,162 g, kurias neteisėtai 2018 m. spalio 6 d. apie 12.15 val. atgabeno iš Kauno m. į Vilniaus pataisos namus, esančius Vilniaus m. Rasų g. 8, ir trumpalaikių pasimatymų tualeto patalpoje, šias psichotropines medžiagas, supakuotas į juodos spalvos paketą, apvyniotą izoliacine juosta, siekdama jas perduoti sutuoktiniui, paliko po tualeto dangčiu. Šiais veiksmais V. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. V. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendį ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
3. Nuteistosios teigimu, paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Nurodo, kad visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl realus laisvės atėmimas sugriautų jos planus bei pastangas gyventi dorą gyvenimą. Būdama neizoliuota nuo visuomenės, ji galėtų dirbti valstybės naudai atlikdama viešuosius darbus ar dirbdama senelių namuose. Prie apeliacinio skundo pateikiami Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus raštas, jog V. T. vykdo teismo skirtus įpareigojimus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. T. charakteristika.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į V. T. apeliacinį skundą negauta.
5. Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, V. T. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąją per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nesenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistosios V. T. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Nuteistoji V. T. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos teisinės kvalifikacijos neginčija, kelia skirtos bausmės tinkamumo klausimą, o būtent prašo jai skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėja palaikė nuteistosios apeliacinį skundą ir prašė jos atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti laisvės apribojimo bausmę.
8. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas V. T. bausmę individualizavo tinkamai ir paskyrė teisingą bausmę. Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta jokių svarbių ar pirmosios instancijos teismo neįvertintų aplinkybių, kurios leistų skirti švelnesnę bausmės rūšį.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalies taikymo sąlygų – V. T. pati neatvyko ir nepranešė apie padarytą nusikaltimą, nepadėjo išaiškinti padarytos veikos (BK 62 straipsnio 1 dalis), byloje nustatyta tik viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, nėra nei vienos iš sąlygų, kurios numatytos BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose, taigi pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį taip pat nėra.
10. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose (2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-447/2014, 2K-186-942/2015).
11. Teisėjų kolegija pažymi, jog V. T. pripažinta kalta, veikdama tiesiogine tyčia, padariusi sunkų baigtą nusikaltimą, kurio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pažymėtina ir tai, kad praeityje ji teista tris kartus, o šį nusikaltimą padarė praėjus mažiau nei pusei mėnesio po to, ko buvo nuteista Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, bausmės vykdymo atidėjimo metu. Akivaizdu, kad V. T. skiriamos bausmės savo prevencinės paskirties neatlieka, V. T. pavojingumas visuomenei nemažėja, nes ji nedaro jokių teigiamų išvadų iš ankstesnių patraukimų baudžiamojon atsakomybėn, nėra linkusi ir nesistengia taisytis.
12. Nuteistosios V. T. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (dirba, vykdo teismo ankstesniu nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus), teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra tokios, kad galėtų būti vertinamos kaip išimtinės, vien kuriomis galima pagrįsti sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kaip jau minėta, šiuo nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką nuteistoji padarė būtent bausmės vykdymo atidėjimo metu. V. T. turėjo labai aiškiai suvokti daromos veikos pavojingumą ir atsakomybę, gresiančią ėmusis tokių veiksmų, taip pat tai, kad gali prarasti darbą.
13. Tai, kad V. T. pripažino kaltę ir gailisi, ką nurodo apeliaciniame skunde, buvo įvertinta kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Vertinti šią aplinkybę dar kartą ir skirti nuteistajai švelnesnę bausmės rūšį ar mažinti ir taip minimalų paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo nėra (V. T. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą buvo paskirta minimali dvejų metų laisvės atėmimo bausmė).
14. Taikant prevencines priemones ir nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Įvertinus prieš tai išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad V. T. padaryto nusikaltimo patirtos pasekmės yra adekvačios teisinio pobūdžio priemonės padaryto nusikaltimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti, o švelnesnių priemonių taikymas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.
15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistajai už jos padarytą nusikalstamą veiką buvo pagrįstai paskirta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, priešingai – ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, nuteistosios asmenybę, užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą. Esant aptartoms aplinkybėms V. T. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra jokio pagrindo, nes nėra pakankamo pagrindo manyti, jog paskirtosios bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be jos realaus atlikimo, o baudžiamojo poveikio priemonės bei pareigos padėtų koreguoti nuteistosios elgesį teigiama linkme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios V. T. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.