Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. – B. patikslintą pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo registravimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškėja aiškina, kad VMSA CM skyrius 2020 m. gruodžio 2 d. raštu atsisakė įregistruoti civilinės būklės akto įrašą apie sūnaus gimimą, remdamasis CBARĮ 6 straipsnio 6 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo ,,Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų dokumentų formų patvirtinimo“ Nr. 1R-334 23 punktu, o taip pat, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimu ,,Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ Nr. I-1031. Savo atsisakymą suinteresuotas asmuo VMSA CM skyrius motyvavo tuo, kad nurodyti teisės aktai nustato pareigą civilinės būklės aktą įregistruoti lietuvių kalbos rašmenimis, o lietuvių kalbos abėcėlėje raidė ,,x“ nevartojama, todėl įregistruoti sūnaus vardo taip, kaip jis yra įrašytas Nyderlandų Karalystės įgaliotų institucijų išduotuose dokumentuose – A., t. y. naudojant raidę ,,x“, galimybės nėra.

4. Suinteresuotas asmuo VMSA CM skyrius minėtu raštu pasiūlė pareiškėjai įregistruoti sūnaus vardą pakeičiant ,,x“ raidę raidžių,,ks“ junginiu įrašant civilinės būklės akte sūnaus vardą – A.. Pareiškėja teigia, jog nors ir raidės ,,x“ bei raidžių junginio ,,ks“ tarimas yra panašus, visgi raidė ,,x“ negali būti pakeista raidžių junginiu ,,ks“ oficialiuose dokumentuose, kadangi grafinis sūnaus vardo atvaizdavimas – A. ir A. – yra iš esmės skirtingas ir ateityje neabejotinai kels įtarimų tretiesiems asmenims dėl sūnaus tapatybės tikrumo. Taip pat, pareiškėja pažymi, jog vardas A. nėra naujas ar Lietuvos visuomenei nežinomas ir patikrinus viešai prieinamus duomenis Lietuvos Gyventojų registre matyti, kad yra įregistruotas ne vienas vardas naudojant raidę ,,x“ ir tai nesukėlė neigiamų padarinių ar įtakos visuomenėje.

8. Taip pat atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą byloje Nr. C-391/09 Runevič-Vardyn ir Wardyn. Minėtame sprendime Teisingumo Teismas nustatė, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojanti asmenvardžių rašymo tvarka civilinės būklės dokumentuose iš esmės nepažeidžia Europos Sąjungos teisės.

9. Kita vertus, nurodo, kad Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes su raidėmis „w“, „q“, ar „x“ į civilinės būklės akto įrašus įrašo tik vykdydamas šiuo klausimu priimtus teismo sprendimus. Būtent dėl tos priežasties, jog civilinės metrikacijos skyriai, vykdydami teismo sprendimus, įtraukia į apskaitą užsienyje sudarytą santuoką ar vaiko gimimą, ar pakeičia jau sudarytą civilinės būklės akto (gimimo ar santuokos) įrašą, įrašant raides „w“, „q“ ar „x“, Lietuvos Respublikos gyventojų registre atsiranda duomenys apie sudarytus įrašus su minėtomis raidėmis. Taigi, nesant teisinio reglamentavimo šiuo klausimu, Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius raides „w“, „q“, ar „x“ į civilinės būklės aktų įrašus turi teisę įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiams tik vykdydamas priimtus teismų sprendimus.

10. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija teismui pateikė išvadą. Išvadoje nurodoma, kad Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punktą, civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Aiškina, kad šiuo atveju sulietuvintas, t. y. adaptuotas pagal apytikslį tyrimą, asmenvardžio variantas yra A., o su pridėta vyriškosios giminės galūne – A..

11. Pažymi, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, Nr. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys, pavyzdžiui, su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

12. Teismas 2021 m. kovo 26 d. nutartimi, atsižvelgiant į ekstremalią padėtį dėl COVID-19 viruso, bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. balandžio 13 d. 13:30 val.; šalims pasiūlyta iki 2021 m. balandžio 6 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus (jeigu tokių būtų), tačiau iki šios nutarties priėmimo jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų teisme nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. G. – B. yra Lietuvos Respublikos pilietė, 2017 m. rugpjūčio 17 d. susituokusi su Nyderlandų Karalystės piliečiu A. J. B.. Sutuoktiniams Nyderlandų Karalystėje 2020 m. liepos 3 d. gimė sūnus A. V. B.. Nyderlandų Karalystės įgaliota institucija įregistravo civilinės būklės aktą apie pareiškėjos sūnaus gimimą, kuriame jo vardas įrašytas naudojas raidę „x“ – A.. Taip pat, pareiškėjos šeimos gyvenamosios vietos Capelle a/d Ijssel savivaldybė 2020 m. spalio 15 d. išdavė Nyderalndų Karalystės piliečio pasą A. V. B., kuriame taip pat naudojama raidė „x“ – A..

14. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių (toliau – ir VMSA CM skyrius), prašydama Nyderlandų Karalystės įgaliotų institucijų išduotų dokumentų pagrindu įregistruoti Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktą apie sūnaus gimimą. Tačiau VMSA CA skyrius minėto prašymo netenkino ir 2020 m. gruodžio 2 d. raštu atsisakė įregistruoti civilinės būklės akto įrašą apie sūnaus gimimą. VMSA CM skyrius minėtu raštu taip pat pasiūlė pareiškėjai įregistruoti sūnaus vardą pakeičiant ,,x“ raidę raidžių,,ks“ junginiu įrašant civilinės būklės akte Sūnaus vardą – A..

15. Pareiškėja iš esmės prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos 2020 m. gruodžio 2 d. raštu dėl A. V. B. gimimo įtraukimo į apskaitą Nr. A133-8077/20(2.4.1.27Mr-AD21) priimtą sprendimą atsisakyti registruoti vardą su raide „x“ A. bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti civilinės būklės aktą apie A. V. B. gimimą, įrašant vardą A. su raide „x“.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.282 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras (CK 3.281 straipsnis). Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 punktas). Šių Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Taigi, pagal Taisyklių 23 punktą pareiškėjos sūnaus A. V. B. civilinės būklės akto įrašas turi būti sudarytas lietuvių kalba, o lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „x“.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi, asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ išaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

18. Tiek ginčijamo VMSA CM skyriaus sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis.

19. Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas. CK 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (Teisingumo Teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

20. Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, išnagrinėjęs pareiškėjo Leonids Raihmans prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „Leonid Raihman“, 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Nurodė, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę.

21. Anot pareiškėjos, nors ir raidės ,,x“ bei raidžių junginio ,,ks“ tarimas yra panašus, visgi raidė ,,x“ negali būti pakeista raidžių junginiu ,,ks“ oficialiuose dokumentuose, kadangi grafinis jos sūnaus vardo atvaizdavimas – A. ir A. – yra iš esmės skirtingas ir ateityje neabejotinai kels įtarimų tretiesiems asmenims dėl sūnaus tapatybės tikrumo. Taip pat, pareiškėja pažymi, jog vardas A. nėra naujas ar Lietuvos visuomenei nežinomas ir patikrinus viešai prieinamus duomenis Lietuvos Gyventojų registre matyti, kad yra įregistruotas ne vienas vardas naudojant raidę ,,x“ ir tai nesukėlė neigiamų padarinių ar įtakos visuomenėje.

22. Duomenų apie tai, kad varduose „x“ raidžių rašymas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai, byloje nenustatyta. Priešingai, išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, jog galimos kai kurios išimtys varde ar pavardėje įrašant „x“ raidę, o viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudariusių Lietuvos Respublikos piliečių vaikų pavardės (ir vardai) gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Taigi, „x“ rašmens naudojimas Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra įmanomas ir įgyvendinamas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos sūnaus vardo įrašymas su „x“ raide, t. y. „A.“, trukdytų identifikuoti asmenį, keltų nepatogumų, trukdytų visuomenės gerovei, ar dėl to kiltų praktinių sunkumų.

23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tarptautinių ir nacionalinių teismų praktiką, pareiškėjos pateiktus įrodymus, suinteresuoto asmens VMSA CM skyriaus procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, todėl pareiškėjos A. G. – B. patikslintas pareiškimas tenkintinas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos 2020 m. gruodžio 2 d. raštu dėl A. V. B. gimimo įtraukimo į apskaitą Nr. A133-8077/20(2.4.1.27Mr-AD21) priimtas sprendimas atsisakyti registruoti pareiškėjos sūnaus vardą su raide „x“ A. naikintinas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas įregistruoti civilinės būklės aktą apie pareiškėjos sūnaus A. V. B. gimimą įrašant vardą A. su raide „x“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 516 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos A. G. – B. patikslintą pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos 2020 m. gruodžio 2 d. raštu dėl A. V. B. gimimo įtraukimo į apskaitą Nr. A133-8077/20(2.4.1.27Mr-AD21) priimtą sprendimą atsisakyti registruoti vardą su raide „x“ A..

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti civilinės būklės aktą apie A. V. B. gimimą, įrašant vardą A. su raide „x“.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.