Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. R. (R. D.) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarimo R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2009 m. sausio 17 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. R. dėl to, kad jis tos pačios dienos 12 val. 40 min., Taikos prospekte, Visagine, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 0,71 promilių neblaivumas), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.

II.

Pirmosios instancijos teismas netenkino R. R. prašymo sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Teismas pabrėžė, kad asmuo nėra apskundęs priverstinio transporto priemonės nuvežimo, todėl šis klausimas negali būti sprendžiamas nagrinėjant administracinę bylą. Teismas taip pat netenkino R. R. prašymo grąžinti automobilį nesilaikant ATPK 269 straipsnyje numatytos tvarkos.

III.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapklausė įvykio liudininkų – R. Š. ir I. P..Mano, kad policijos pareigūnai nepagrįstai vairuotojo pažymėjimą paėmė iš karto po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.Nurodo, kad apylinkės teismas nepatikrino, ar policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis buvo patikrintas metrologiškai. Mano, kad iš jo nepagrįstai paimtas vairuotojo pažymėjimas, nes Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarimas apskųstas apeliacine tvarka, todėl negali būti vykdomas.Tvirtina, kad apylinkės teismas, nespręsdamas klausimo dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės grąžinimo, pažeidė ATPK 269 straipsnio 7 dalį.Mano, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės bei proporcingumo principams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu R. R. pripažintas kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 126 straipsnio 1 dalis numatė atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vairuotojams esant neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančią medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl asmens kaltės padarius inkriminuotą pažeidimą, įrodymų vertinimo principai, numatyti ATPK 257 straipsnyje, nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus galimas įvykio versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Tai, kad R. R. vairavo automobilį būdamas neblaivus, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), alkoholio matuoklio rodmenys, kuriais nustatytas 0,71 promilės neblaivumas (b. l. 6), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinis paaiškinimas, kuriame jis prisipažino vairavęs automobilį išgėręs (b. l. 9) bei policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 10). Apeliantas su nustatytu neblaivumu sutiko pasirašytinai ir pirmosios instancijos teisme nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo (b. l. 6, 15). Kaip matyti iš Institucijos pateiktos medžiagos, policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis Lion alcolmeter 500 Nr. 19076 patikrintas metrologiškai ir pripažintas tinkamu naudoti. Jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatų teisingumu byloje nėra.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo apklausti nurodytus liudytojus. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnio 2 dalis ir 57 straipsnio 4 dalis). Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad R. R. teismo posėdyje dalyvavo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų pateikęs prašymą apklausti kokius nors liudytojus. Todėl apelianto nurodyti liudytojai pirmosios instancijos teisme apklausti nebuvo, tuo labiau, kad byloje nebuvo ginčo dėl inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog iš asmens vairuotojo pažymėjimas paimtas nepagrįstai, pastebėtina, jog ATPK 269 straipsnio 4 dalis numato, jog padarius pažeidimą, už kurį pagal ATPK gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę, paimamas vairuotojo pažymėjimas. Kadangi R. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, už kurį skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 1,5 metų, policijos pareigūnai pagrįstai iš asmens paėmė jo turėtą vairuotojo pažymėjimą. Tuo tarpu Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarime, kuriuo remiasi apeliantas, nagrinėta, ar ATPK 269 straipsnio 4 dalies nuostata, kad jei priimamas nutarimas skirti baudą, vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas, iki bus sumokėta paskirta bauda, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, todėl šiuo atveju šis Konstitucinio Teismo nutarimas nėra aktualus.

Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad apskundus pirmosios instancijos teismo nutarimą, iš jo neteisėtai buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, nes apskųstas nutarimas negali būti vykdomas. Remiantis ATPK 295 straipsniu, skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo, todėl termino atimti specialiąją teisę skaičiavimas nutarimo apskundimo atveju taip pat turi būti sustabdomas iki skundo išnagrinėjimo. Išimtis iš šios taisyklės – vykdymo terminų skaičiavimas ATPK 330 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, t. y. kai šiame straipsnyje nurodyti asmenys padarė pažeidimus būdami apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tokie asmenys laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos nepriklausomai nuo to, ar jie apskundė šį nutarimą, ir jiems negali būti taikomos ATPK 269 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl laikinojo leidimo vairuoti transporto priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 27 d. konsultacija Nr. 12 – K, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N11-741-05, Nr. N3-1136-05). Todėl atsižvelgiant į tai, kad R. R. administracinėn atsakomybėn traukiamas už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam, apelianto prašymas įpareigoti Instituciją išduoti laikiną leidimą vairuoti ar grąžinti vairuotojo pažymėjimą iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje, netenkintinas.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarimo, teismas netenkino R. R. prašymo grąžinti jo automobilį nesilaikant ATPK 269 straipsnio 7 dalyje nustatytos tvarkos. Tačiau Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu yra konstatavęs, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (t. y. kol nesumokėta skirtoji bauda arba nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinti ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, jis nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo – vieno iš teisinės valstybės principo elementų. Įvertinus tai, kad pagal šioje byloje R. R. inkriminuoto teisės pažeidimo (ATPK 126 straipsnio 1 dalis) sankciją nėra numatyta transporto priemonės konfiskavimo nuobauda, bei tai, kad byloje nėra duomenų apie transporto priemonės grąžinimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti nedelsiant grąžinama teisėtam valdytojui.

Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui, apelianto prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl tos pačios ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatos netenkinamas.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2009 m. lapkričio 2 d. gautas R. R. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, atsižvelgiant į tai, kad jis apelianto nepasirašytas, paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

R. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Priverstinai nuvežtą transporto priemonę Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas R. R., grąžinti teisėtam valdytojui.

Nutartis neskundžiama.