Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. M., jos atstovams A. M. bei advokatui Irmantui Balčiūnui,

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atstovams Aurelijai Pocienei, Aušrai Bacevičienei, Juliui Paulikui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ (toliau – ir Institucija) 2024 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. VIKKT-ANR_N-3115-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija 2024 m. rugsėjo 3 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VIKKT-ANR_P-4231-2024 su administraciniu nurodymu pasiūlant L. M. iki 2024 m. rugsėjo 18 d. sumokėti 40 Eur baudą už tai, kad ji 2024 m. liepos 31 d., apie 23.59 val., S. Daukanto g. 13A, Klaipėdoje, būdama automobilio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja-savininkė, neatsakė į VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2024 m. gegužės 17 d. siųstą raštą Nr. PS23-54 „Dėl informacijos pateikimo administracinio nusižengimo tyrime“ ir 2024 m. liepos 10 d. pakartotinai siųstą raštą Nr. PS23-68 „Dėl informacijos pateikimo administracinio nusižengimo tyrime“ ir, nepateikdama reikalaujamos informacijos pagal Institucijos raštus, taip nevykdė teisėtų įstatymų įgaliotų pareigūnų nurodymų ir reikalavimų bei kliudė pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems pavestas pareigas.

2024 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu L. M. nurodė, kad neprisipažįsta padariusi nusižengimą ir palaiko savo skundo reikalavimus. Byloje yra pateikti jos darbo grafikai, iš kurių matyti, kad tomis dienomis kai jai neva įteikti pranešimai, ji dirbo ir namie nebuvo. Ji el. paštu (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugpjūčio 14 d. gavo šaukimą atvykti į Instituciją. Nuvykus, jai paaiškino, kad ji nepateikė informacijos apie tai, kas naudojosi jai priklausančiu lengvuoju automobiliu. Taip pat jai nurodė, kad jai du kartus į jos gyvenamąją vietą buvo siųsti pranešimai ir kad jai jie buvo įteikti. Ji paprašė leisti susipažinti su bylos medžiaga. Taip pat prašė apklausti darbuotojus, kad neva jai įteikė pranešimus. Atvykus į bylos nagrinėjimą, darbuotojai nebuvo apklausti. Tada ji nurodė, jog įteikimo pažymose pasirašyta ne jos parašu ir tai vizualiai matoma, tačiau Institucijos atstovė nurodė, jog ji nėra ekspertė ir ji negali nieko pasakyti. Tada ji paprašė padaryti ekspertizę dėl parašų. Institucijos atstovė vis tiek akcentavo tai, kad jiems viskas aišku, kad ji padarė pažeidimą, kad tyčia nepateikė prašomos informacijos siekdama išvengti atsakomybės. Ji nežinojo kokios informacijos reikia Institucijai, o sužinojusi kokios reikia informacijos, ji ją pateikė nutarimo surašymo dieną. Institucija visiškai nerinko jokių įrodymų, nebuvo nustatinėjamos aplinkybės. Siunta buvo siųsta du kartus jos gyvenamosios vietos adresu. Kas tas siuntas paėmė, ji nežino. Kartu su ja gyvena sutuoktinis, sūnus retai kada būna. Nei ji, nei jos šeimos nariai siuntų nepaėmė. Jos nuomone, galimai kurjeris suklastojo jos parašus. Ji negali atsakyti, kur kurjeris galėjo palikti siuntas, nes name vykdoma renovacija. Jei būtų įmesta į pašto dėžutę, ji būtų radusi, bet ji nieko negavo. 2024 m. gegužės 23 d. ji dirbo ir namie nebuvo, o kur buvo 2024 m. liepos 13 d. pasakyti negali. Ją atleidus iš darbo, ji 2024 m. liepos 9 d. valstybės informacinėse (VMI) ir registruose nurodė, jog naudojasi el. paštu (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 2 d. teismo posėdžio metu L. M. nurodė, kad jau nuo pat pradžių buvo padaryta aibė grubių klaidų. Nebuvo gilinamasi į pateiktus jos prašymus. Šiuo atveju buvo sugaištas ne tik jos laikas, bet ir sugadinti nervai, sveikata. Tuo labiau buvo kaip garbės ir orumo įžeidimas, kad tu meluoji ir sieki išvengti administracinės atsakomybės. Per 30 darbo metų VRM ji nėra gavusi jokių nuobaudų, būdama nepriekaištingos reputacijos, o dabar atėjusi ji pradėjo meluoti. Ji viską buvo paaiškinusi, kad jokių siuntų negavo. Prašo priteisti jos patirtas išlaidas.

2025 m. sausio 2 d. teismo posėdžio metu L. M. atstovas advokatas I. Balčiūnas nurodė, kad ANK 569 straipsnyje numatyta, kad Institucijos pareigūnai privalo surinkti bylos medžiagą, įvertinti visus bylos faktinius duomenis, o esant kažkokioms naujoms aplinkybėms, jas išsiaiškinti. Šiuo atveju nebuvo imtasi jokių veiksmų, siekiant išsiaiškinti siuntų įteikimo aplinkybes. L. M. veiksmuose nėra inkriminuojamos ANK 505 straipsnio 1 dalies sudėties. Bandydama įrodyti savo nekaltumą, L. M. patyrė išlaidas advokato pagalbai. Prašo skundą tenkinti, nutraukti bylą ir priteisti iš Institucijos patirtas išlaidas advokato pagalbai.

2024 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu Institucijos atstovė A. P. nurodė, kad jų Institucijos kontrolieriai atlieka patikrinimus pavežėjų ir taksi paslaugas teikiančių asmenų ir vieno patikrinimo metu minėto automobilio vairuotojas atsisakė pateikti dokumentus. Siekiant nustatyti to asmens tapatybę jie kreipėsi į automobilio savininką. Pirmas pranešimas buvo siųstas tik automobilio savininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, jis buvo įteiktas ir paskui siųstas pakartotinis jau deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir elektroniniu paštu, kuris buvo nurodytas ANK registre. Duomenis gauna iš sistemos ir kitur neieško. Jie gavo informaciją iš „(duomenys neskelbtini)“, kad viskas įteikta, ir jiems nekilo abejonių, kad žmogus žino. Tada buvo suformuotas šaukimas atvykti protokolo surašymui. Siunčiant šaukimą registre jau buvo pasikeitęs asmens elektroninis paštas. Atvykusi į protokolo surašymą, L. M. prieštaravo jų surinktiems įrodymams, nurodė, jog ji negavo pranešimus. Jie papildomai užsiklausė „(duomenys neskelbtini)“ ir jie atsiuntė įteikimus. Nutarimą surašęs asmuo nepatikėjo L. M. paaiškinimais. Dabar reikia pasirašyti elektroniniuose įrenginiuose ir parašas skiriasi nuo ranka rašyto. Vėliau L. M. pateikė duomenis, kas vairavo automobilį, ir tam asmeniui surašytas protokolas su administraciniu nurodymu. Byla dar nebaigta. Negali atsakyti, kodėl nebuvo apklausti „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir nepaskirta ekspertizė. L. M. duomenis pateikė protokolo surašymo metu. Registruotas pašto siuntas perduoda įteikti „(duomenys neskelbtini)“, o kaip jie toliau daro, ji nežino.

2025 m. sausio 2 d. teismo posėdžio metu Institucijos atstovas J. Paulikas nurodė, kad byla išnagrinėta, nutarimas priimtas. Byloje nėra duomenų apie neteisėtus Institucijos darbuotojų veiksmus. Pareiškėjos prašymai buvo tenkinti. Buvo teikiamos užklausos. Nesutinka su L. M. prašymu priteisti advokato išlaidas, nes situacija, kuri paaiškėjo šio posėdžio metu, nepriklausė nuo Institucijos veiksmų, kurie buvo atlikti tyrimo metu iki nutarimo priėmimo. Nesutinka su pateikta suma, nes ji neatitinka faktinių aplinkybių, kiek buvo atstovaujama ir susipažįstama su byla. Dėl kito skundo argumento, nutarimo panaikinimo, tai paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, palieka spręsti teismui.

2025 m. sausio 2 d. teismo posėdyje liudytoja N. V. parodė, kad ji tiksliai neatsimena, bet laiškus ji įmetė į pašto dėžutę. Jei būtų neįmetusi, tai darbo gale pas ją tie laiškai būtų likę. Tada ji turėtų juos parnešti į paštą. Ji dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, dirba nuo kovo 5 d. Atėjusi į darbą ji gavo korespondenciją, kurią turi išnešioti. Korespondencija būna ant stalo. Jos apylinkė yra Nr. 23. Ji siuntas gali įteikinėti įmesdama į pašto dėžutę, o jei registruota – žmogui įtiekiama į rankas. Planšetėje turi atžymėti, kad įteikta. Planšetėje parašą turi padėti klientas. Pasirašyti gali pirštu. Planšetėje surandi siuntą pagal siuntos numerį ir duoda pasirašyti. Jei ant voko yra žyma R ar RN, reikia įteikti į rankas. Šitos dvi siuntos turėjo būti įteiktos į rankas, bet ji jas įmetė į pašto dėžutę ir pati pasirašė planšetėje. Tai padarė ir už pirmą, ir už antrą siuntą. Būna, kad žmonės prašo įmesti registruotas siuntas į pašto dėžutę, kad nereiktų eiti į paštą. Abiejuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymose (RS***86LT ir RS****76LT) yra jos parašai (22 ir 23 b. l.). Tai jos klaida, kad ji neįteikė, o įmetė į pašto dėžutę siuntas. Tame name yra remontas, o pašto dėžutės yra rakinamos. Jie neinformuoja vadovybės kaip įteikė siuntas. VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ jos neklausinėjo. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo užklausą ir ji turėjo paaiškinti. Planšetėje niekas nesimato, ten matosi tik, kad įteikta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas. Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Be to, administracinio nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas neturi pagrindo abejoti L. M. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, jog ji Institucijos siustų 2024 m. gegužės 17 d. Nr. PS23-54 „Dėl informacijos pateikimo administracinio nusižengimo tyrime“ ir 2024 m. liepos 10 d. Nr. PS23-68 „Dėl informacijos pateikimo administracinio nusižengimo tyrime“ raštų negavo ir negalėjo pateikti prašomų duomenų, juolab, kad juos iš esmės patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Iš 2024 m. gruodžio 9 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, jog apklausus už siuntų pristatymą atsakingus darbuotojus, išsiaiškino, jog dėl siuntos pristatymą vykdžiusio laiškininko neapdairumo siunta buvo pristatyta (įdėta) į gavėjos gaunamų laiškų dėžutę kaip paprasta pašto korespondencijos siunta, nesilaikant registruotųjų pašto korespondencijos siuntų įteikimo gavėjams tvarkos. Iš 2025 m. sausio 2 d. liudytojos N. V. parodymų matyti, kad ji abi siuntas įmetė į pašto dėžutę ir pati pasirašė už L. M. planšetėje. Esant išdėstytam, patikimai nustatyti aplinkybę, kad šiuo atveju L. M. gavo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2024 m. gegužės 17 d. siųstą raštą Nr. PS23-54 „Dėl informacijos pateikimo administracinio nusižengimo tyrime“ ir 2024 m. liepos 10 d. pakartotinai siųstą raštą Nr. PS23-68 „Dėl informacijos pateikimo administracinio nusižengimo tyrime“, nėra pagrindo.

Taigi administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. M. kaltę, bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, L. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėties, o Institucijos 2024 m. spalio 17 d. nutarimas Nr. VIKKT-ANR_N-3115-2024 naikintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismo posėdžio metu L. M. atstovas advokatas I. Balčiūnas pateikė prašymą priteisti iš Institucijos 300 Eur advokato pagalbai apmokėti bei pridėjo 2025 m. sausio 2 d. pinigų priėmimo kvitą.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-387/2023). Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jeigu yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė.

Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra didelės apimties ir sudėtinga, ji išnagrinėta per du posėdžius, pareiškėjos atstovas I. Balčiūnas tik susipažino su byla ir dalyvavo paskutiniame posėdyje, kuris truko 39 min., visi teisme ištirti reikšmingiausi įrodymai iš esmės buvo surinkti iki paskutinio teismo posėdžio, teismo nuomone, prašoma priteisti 300 Eur atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, todėl ji mažinama iki 200 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 565¹ straipsnio 1 dalimi, 666 straipsniu,

nutarė:

panaikinti VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2024 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. VIKKT-ANR_N-3115-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną L. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Priteisti L. M. iš VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 200,00 Eur (du šimtus eurų ir 00 ct) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.