Kauno apygardos teismo nutartis

2012-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1125-290/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-20
Bylos Nr.
1S-1125-290/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
R. Š.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1125-290/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. Š. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria atmestas Alytaus pataisos namų teikimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teistas 2009-07-16 Boras apylinkės teismo pagal Švedijos BK (1968.64) 1 par. 1 d. 6 p., 3 par. galutine bausme laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams. 2010-12-15 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi bausmės suderintos ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. – galutinė bausmė 4 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Anksčiau teistas du kartus. Bausmės pradžia 2009-06-18. Bausmės pabaiga 2013-09-18.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-05-24 nutartimi Alytaus pataisos namų administracijos teikimą atmetė tuo pagrindu, jog paskirtos bausmės tikslai dar nepasiekti ir nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. Š. skundu prašo 2012-05-24 teismo nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, kad teismas priėmė neteisingą ir neteisėtą nutartį, nes neteisingai vertino aplinkybes. Teismas nepagrįstai vertino jo ankstesnius teistumus. Teigia, kad pataisos namuose jis mokėsi, turi su paskatinimus, yra atlikęs reikiamą dalį bausmės. Administracija mano, kad jis gali būti paleistas lygtinai. Be to, prašo įvertinti tą aplinkybę, kad jis nuteistas pagal Švedijos įstatymus, todėl jam turėjo būti taikomi šios šalies įstatymai, pagal kuriuos jis privalomai turi būti paleistas, o taikant BVK 157 str., kuris numato tik galimybę nuteistąjį paleisti, buvo pažeistos jo teisės, tarptautinių Konvencijų reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Š. skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.

R. Š. pagal Švedijos Karalystės įstatymus teismo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje atlieka pagal Nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos (Valstybės žinios, 1995-05-19, Nr.42-1022, įsigaliojo 1996-09-01), jo atžvilgiu pritaikytas taisykles. Šios konvencijos 9 straipsnio „Perdavimo pasekmės valstybei kurioje atliekama bausmė“ 3 dalyje nurodyta, kad bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymai ir tik ši valstybė yra kompetentinga priimti bet kokius atitinkamus sprendimus. Taigi, perdavus asmenį jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti į kitą valstybę, turi būti taikomi bausmės atlikimo šalies, šiuo atveju Lietuvos Respublikos, įstatymai, todėl ir lygtinio paleidimo klausimas be išimties visiems nuteistiesiems yra sprendžiamas vadovaujantis BPK nustatytomis normomis, nesvarbu, kokioje šalyje jie buvo nuteisti laisvės atėmimo bausme.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis nustato, kad teismo gali būti paleisti iš pataisos namų tik tie asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės. Kolegija pažymi, kad šis Lietuvos Respublikos BVK straipsnis nėra teismui privaloma taikyti norma ir pataisos administracijai teikiant nuteistąjį dėl šios normos taikymo teismas, įvertinęs būtinas aplinkybes, nebūtinai turi ją taikyti. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 str.). Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas vertina ir analizuoja ne tik lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, bet ir kitas aplinkybes, susijusias su bausme, jos paskirtimi, nuteistojo asmenybe, padarytos veikos pavojingumu bei pobūdžiu (Lietuvos Respublikos BVK 8 str. 1d.).

Iš pateiktos teismui rašytinės medžiagos matyti, kad nuteistasis nuobaudų neturi, yra atlikęs įstatymo nustatytą būtinąją bausmės dalį, todėl jis formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl lygtinio paleidimo, tačiau vien to, taikant lygtinį paleidimą, nepakanka.

Pataisos namų administracijos nuteistasis charakterizuojamas patenkinamai, du kartus skatintas, mokėsi profesinio rengimo centre, dalyvavimas nuteistųjų resocializacijos programose vertinamas tik patenkinamai, iniciatyvos dirbti nerodė, dėl įdarbinimo nesikreipė. Iš psichologinės tarnybos išvados matyti, kad nuteistasis pakankamai valingas, pasitikintis savimi, pabrėžia materialinės gerovės svarbą savo gyvenime, pastebimos ir hedonistinės nuostatos, socialiniai ir bendravimo įgūdžiai vertinami taip pat tik patenkinamai. Dėl šių jo asmenybės bruožų išvadoje pagrindiniai veiksniai, galintys įtakoti jo neadaptyvų elgesį, įvardijami jo vidinės savybės - mąstymas ir elgesys, o ne išoriniai faktoriai. Nors nuteistasis yra motyvuotas koreguoti savo elgesį, šiuo momentu pakartotinio nusikaltimo rizika vertinama kaip vidutinė.

Teismas sutinka, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, vien nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vienintelis ir absoliutus faktorius, besąlygiškai įtikinantis teismą, jog nuteistais toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Būtinai turi būti vertinamas ir teisingumo principo įgyvendinimas, bausmės paskirtis, nuteistojo asmenybės ypatumai ne vien pataisos įstaigoje.

Nors nuteistasis R. Š. pataisos namų administracijos charakterizuojamas patenkinamai, jo elgesys bausmės atlikimo metu buvo kryptingas pasitaisymo linkme, tačiau, įvertinus jo požiūrį į darbą, padaryto nusikaltimo sunkumą bei pavojingumą, bei nuteistojo asmenybės ypatumus, taip pat atsižvelgiant į visuomenės interesą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jau pasiekti ir, taikant nuteistajam lygtinį paleidimą, jis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, bus įgyvendinti bausmės individualizavimo, teisingumo ir proporcingumo principai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas ir bylos medžiaga patvirtintas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog R. Š. paleidus lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti šią nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p. kolegija

nutarė:

nuteistojo R. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai: Regina CemnolonskienėAlgerdas Urbšys