Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs privataus kaltintojo/kaltinamojo L. T. (toliau – L. T.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria privataus kaltinimo bylos procesas pagal L. T. privataus kaltinimo skundą, kuriuo V. V. (toliau – V. V.) buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį ir 154 straipsnio 2 dalį, bei privataus kaltinimo bylos procesas pagal V. V. priešpriešinį skundą, kuriuo L. T. buvo kaltinamas pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir 154 straipsnio 2 dalį, buvo nutrauktas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla privataus kaltinimo tvarka pagal privataus kaltintojo/kaltinamojo L. T. privataus kaltinimo skundą, kuriuo V. V. buvo kaltinamas pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį, bei pagal V. V. priešpriešinį skundą, kuriuo L. T. buvo kaltinamas pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį.2013 m. gruodžio 16 d. Kauno apylinkės teismo teisėjos A. N. nutartimi ši baudžiamoji byla buvo nutraukta, baudžiamosios bylos medžiagą perduodant prokurorui. Nesutikdamas su priimta nutartimi, privatus kaltintojas/kaltinamasis L. T. pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuris 2014 m. sausio 10 d. nutartimi privataus kaltintojo/kaltinamojo L. T. skundą tenkino, Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikino ir dėl skundo priėmė naują sprendimą – baudžiamąją bylą grąžino iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. 2014 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo teisėjos T. B. nutartimi privataus kaltinimo bylos procesas pagal privataus kaltintojo/kaltinamojo L. T. privataus kaltinimo skundą, kuriuo V. V. buvo kaltinamas pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį, buvo nutrauktas, V. V. priešpriešinį skundą, kuriuo L. T. buvo kaltinamas pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį paliekant nenagrinėtu.Nesutikdamas su priimta nutartimi, privatus kaltintojas/kaltinamasis L. T. pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuris 2014 m. birželio 30 d. nutartimi pateiktą skundą tenkino iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį panaikino ir dėl skundo priėmė naują sprendimą: privataus kaltinimo bylą, kurioje L. T. kaltina V. V. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį, o V. V. priešpriešiniu skundu kaltina L. T. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį, perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.2016 m. birželio 2 d. Kauno apylinkės teismo teisėjo A. R. nutartimi privataus kaltinimo bylos procesas pagal privataus kaltintojo/kaltinamojo L. T. privataus kaltinimo skundą, kuriuo V. V. buvo kaltinamas pagal BK 155 straipsnio 1 dalį, bei pagal V. V. priešpriešinį skundą, kuriuo L. T. buvo kaltinamas pagal BK 155 straipsnio 1 dalį, buvo nutrauktas, dekriminalizavus BK 155 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką. 2016 m. lapkričio 23 d. Kauno apylinkės teismo teisėjos S. M. nutartimi privataus kaltinimo bylos procesas pagal privataus kaltintojo/kaltinamojo L. T. privataus kaltinimo skundą, kuriuo V. V. buvo kaltinamas pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir 154 straipsnio 2 dalį, bei privataus kaltinimo bylos procesas pagal V. V. priešpriešinį skundą, kuriuo L. T. buvo kaltinamas pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir 154 straipsnio 2 dalį, buvo nutrauktas.Skundu apygardos teismui privatus kaltintojas/kaltinamasis L. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – atnaujinti baudžiamąjį procesą pagal L. T. privataus kaltinimo skundą, kuriuo V. V. kaltinamas pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir 154 straipsnio 2 dalį; dalyje dėl baudžiamojo proceso nutraukimo pagal V. V. priešpriešinį skundą Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą; pateiktą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. L. T. teigimu, jis nebuvo informuotas apie 2016 m. lapkričio 23 d., 9.30 val. teismo posėdį, nėra gavęs jokio teismo šaukimo, dėl ko, nagrinėjamu atveju į teismo posėdį jis neatvyko dėl pateisinamos priežasties. Skundu pažymima, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis el. paštu L. T. buvo pateikta praėjus vos kiek daugiau nei 3 val. po 2016 m. lapkričio 23 d., 9.30 val. teismo posėdžio, kas, privataus kaltintojo/kaltinamojo teigimu, leidžia pagrįstai konstatuoti, jog apie šį teismo posėdį jam nebuvo pranešta tyčia, iš anksto žinant skundžiamo teismo sprendimo turinį, kas iš esmės atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje – neįteikdama teismo šaukimo L. T., Kauno apylinkės teismo teisėja neatliko savo pareigų laiku, profesionaliai ir dalykiškai.Privatus kaltintojas/kaltinamasis V. V. pateikė atsiliepimą į privataus kaltintojo/kaltinamojo L. T. skundą, kuriuo prašo privataus kaltintojo/kaltinamojo skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Skundas atmetamas.

Dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 441 straipsnio 3 dalyje inter alia įtvirtinta, kad skundas, paduotas dėl šio Kodekso 132 straipsnio 5 dalyje ir 405 straipsnio 6 dalyje nurodytų teismo nutarčių arba paduotas remiantis bylos nagrinėjimo teisme dalyvių padėtį bloginančiais pagrindais, privalo, o skundas, paduotas dėl kitų žemesniojo teismo nutarčių, gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, kuriame gali dalyvauti prokuroras ir skundą padavęs asmuo. Iš šios teisės normos seka, kad aukštesniajam teismui, nagrinėjančiam skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, išskyrus atvejus, kai ja buvo sprendžiami BPK 132 straipsnio 5 dalyje ar 405 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti klausimai, paliekama diskrecijos teisė pasirinkti, ar skundo nagrinėjimui tikslinga rengti teismo posėdį, į jį kviesti BPK 441 straipsnio 3 dalyje įvardintus proceso dalyvius, ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ar ne. Svarbu pažymėti ir tai, kad baudžiamasis įstatymas jokių sąlygų ar pagrindų, kuriems esant teismas privalo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, nenumato. Tai išskirtinė aukštesnės instancijos teismo kompetencija. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jų kontekste susipažinus su privataus kaltintojo/kaltinamojo L. T. skundu, jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant jo pateiktas skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, rengiant teismo posėdį ir į jį kviečiant BPK 441 straipsnio 3 dalyje išvardintus proceso dalyvius, neįžvelgtina. Visi Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties apskundimo motyvai L. T. skunde išdėstyti pakankamai aiškiai, suinteresuotiems asmenims išaiškinta teisė per keturiolika dienų nuo 2016 m. gruodžio 5 d. pateikti atsiliepimus, išreiškiant savo sutikimo/nesutikimo su privataus kaltintojo/kaltinamojo skundu motyvus, todėl L. T. prašymas nagrinėti Kauno apygardos teismui dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties pateiktą skundą žodinio proceso tvarka, atmetamas.

Dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja BPK XXX skyriaus nuostatos. Šių kategorijų bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimai pareiškiami tik dėl kai kurių baudžiamojo kodekso numatytų nusikalstamų veikų ir juos palaiko privatus kaltintojas, kurio prerogatyva rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 straipsnis). Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl kaltintojas turi būti aktyvus proceso dalyvis ir turi pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla. BPK 416 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad jeigu privatus kaltintojas į teisiamąjį posėdį neatvyksta be svarbios priežasties, laikoma, kad jis kaltinimo atsisako. Tokiu atveju procesas dėl skundo nutraukiamas. Tuo tarpu svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys yra išvardintos BPK 37 straipsnyje, kurio 7 dalyje be kita ko nurodyta, kad svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi laikomas ir šaukimo negavimas arba pavėluotas jo gavimas. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su privataus kaltintojo/kaltinamojo L. T. skundu ir privataus kaltinimo bylos medžiaga, sutinka su apylinkės teismo skundžiamojoje nutartyje padarytomis išvadomis, kad L. T. apie 2016 m. lapkričio 23 d. teisiamąjį posėdį buvo pranešta tinkamai, apie neatvykimo priežastis jis teismui nepranešė ir jokių prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad L. T. analizuojamu atveju į teisiamąjį posėdį neatvyko be svarbios priežasties, ir teisėtai nutraukė baudžiamąjį privataus kaltinimo procesą pagal L. T. privataus kaltinimo skundą ir V. V. priešpriešinį skundą. Abejonių tokiomis apylinkės teismo išvadomis, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, aukštesniajam teismui nekyla. Procesinio šaukimo įteikimo institutu įgyvendinama dalyvaujančio byloje asmens teisė gauti informaciją apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Tinkamu šio instituto taikymu yra sudaroma galimybė įgyvendinti pagrindines šalių teises, tokias kaip teisminės gynybos prieinamumo, rungimosi ir kt. Dalyvaujančiam byloje asmeniui sudaroma galimybė įstatymo nustatyta tvarka efektyviai ginti savo pažeistas teises. Tačiau dalyvaujantys byloje asmenys, naudodamiesi šiomis teisėmis, privalo vykdyti ir įstatymų įtvirtintas pareigas, veikti už koncentruotą (greitą) ir ekonomišką procesą, kas leidžia pagrįstai teigti, jog baudžiamajame procese tiek bylą nagrinėjantis teismas, tiek ir nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys proceso dalyviai yra įpareigoti veikti teisėtai, vadovaujantis įstatymu bei griežtai laikantis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų reikalavimų. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi V. V. priešpriešinis skundas su patikslintais kaltinimais L. T. (2016 m. birželio 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi privataus kaltinimo procesas dėl BK 155 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo buvo nutrauktas, dekriminalizavus komentuojamame straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką) privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo priimtas, o baudžiamoji byla pagal L. T. privataus kaltinimo skundą ir V. V. priešpriešinį skundą buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, bylą skiriant nagrinėti 2016 m. lapkričio 23 d. 9.30 val. viešame teisiamajame posėdyje Kauno apylinkės teisme, į teisiamąjį posėdį kviečiant L. T. ir V. V. (b. t. 10, b. l. 60-61). Šios nutarties pagrindu 2016 m. lapkričio 10 d. L. T., jo el. pašto adresu L. T. buvo išsiųstas teismo šaukimas, kuriame aiškiai nurodytas nagrinėtinos baudžiamosios bylos numeris bei teisiamojo posėdžio data, laikas ir vieta (b. t. 10, b. l. 64). Kartu su teismo šaukimu, minėtu L. T. el. pašto adresu buvo išsiųstas ir 2016 m. lapkričio 10 d. Kauno apylinkės teismo pranešimas, informuojantis L. T. apie 2016 m. lapkričio 23 d., 9.30 val. Kauno apylinkės teisme įvyksiantį teisiamąjį posėdį, pažymint, kad šio teisiamojo posėdžio metu bus nagrinėjama privataus kaltinimo baudžiamoji byla, kurioje L. T. yra privatus kaltintojas (nukentėjusysis)/kaltinamasis pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir 154 straipsnio 2 dalį, išaiškinant L. T., kaip privataus kaltintojo (nukentėjusiojo), teisę nemokamai gauti valstybės garantuojamą pagalbą bei jo, kaip kaltinamojo, teisę šioje baudžiamojoje byloje pasirinkti ir į paskirtą teisiamąjį posėdį pasikviesti sau tinkamą gynėją (b. t. 10, b. l. 65). Nors skundu apygardos teismui teigiama, kad toks L. T. informavimas apie 2016 m. lapkričio 23 d., 9.30 val. teisiamąjį posėdį yra netinkamas, tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius duomenis, sutikti su tokiais L. T. skundo argumentais, pagrindo vis tik nėra. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad, remiantis BPK 415 straipsnio 1 dalimi, privataus kaltinimo bylų nagrinėjimas teisme vyksta pagal šio Kodekso V dalyje (BPK 221-310 straipsniai) nustatytas taisykles su šio Kodekso 415–417 straipsniuose numatytomis išimtimis. Atsižvelgiant į tai, kad privataus kaltinimo procesą reglamentuojančios BPK nuostatos nenumato šaukimų į teisiamuosius posėdžius privataus kaltinimo bylose įteikimo tvarkos, akivaizdu, kad, sprendžiant klausimą dėl tinkamo/netinkamo teismo šaukimo į teisiamąjį posėdį įteikimo privataus kaltinimo bylose, taikytinos BPK nuostatos, reglamentuojančios baudžiamosios bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme įprastine tvarka. Sutinkamai su BPK 236 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjimo teisme dalyviai, taip pat liudytojai, ekspertai, specialistai ir vertėjai į teisiamąjį posėdį iškviečiami šaukimu; šaukimo į teisiamąjį posėdį turinį nustato šio Kodekso 182 straipsnis. Pagal BPK 182 straipsnio nuostatas, asmuo į apklausą iškviečiamas šaukimu, jame nurodoma: kas ir dėl ko šaukiamas, kur ir pas ką atvykti, atvykimo data ir valanda, šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos neatvykimo pasekmės. Iš komentuojamų teisės normų turinio seka, kad BPK 236 straipsnis tiesiogiai nukreipia tik į tą BPK 182 straipsnio 1 dalį, kuri reglamentuoja šaukimo turinį, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jokios kitos BPK nuostatos tiesiogiai nereglamentuoja šaukimų įteikimo tvarkos, nagrinėjamos situacijos kontekste įvertintinos ir BPK 182 straipsnio 2 dalies nuostatos, remiantis kuriomis, asmuo į apklausą taip pat gali būti šaukiamas telefonu ar kitais būdais, tačiau šiais atvejais už neatvykimą negali būti taikomos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės. Nagrinėjamos situacijos kontekste vadovaujantis būtent BPK 182 straipsnio 2 dalimi, atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnio 1 dalį, pagal kurią, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant L. T. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad procesas privataus kaltinimo tvarka pagal L. T. privataus kaltinimo skundą V. V. atžvilgiu Kauno apylinkės teisme vyksta nuo 2013 m. balandžio 9 d.. Procesas buvo pradėtas paties L. T. iniciatyva, kartu informuojant teismą visą jam skirtą teismo korespondenciją siųsti el. pašto adresu L. T., savo gyvenamosios vietos (visi L. T. teismui siunčiami dokumentai pasirašomi elektroniniu parašu, t. y. pateikiami elektroninėmis ryšio priemonėmis) adreso nepateikiant (jis paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo teisme metu ir keitėsi). Sutinkamai su nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, 2016 m. lapkričio 10 d. nebuvo pirmasis kartas, kai šaukimas į Kauno apylinkės teisiamąjį posėdį L. T. buvo išsiųstas jo nurodomu el. paštu – t. y. jo paties pageidaujama informavimo forma. Analogiškai apie teisiamuosius posėdžius jis buvo informuojamas viso proceso metu, t. y. 2013 m. balandžio 24 d. (į teisiamąjį posėdį atvyko), 2013 m. birželio 7 d. (L. T. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, be viso ko, prašymas buvo pateiktas iš to paties L. T. el. pašto adreso), 2013 m. rugpjūčio 28 d. (į teisiamąjį posėdį atvyko), 2014 m. kovo 3 d. (iš to paties el. pašto adreso L. T. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos), 2014 m. kovo 19 d. (iš to paties el. pašto adreso L. T. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos), 2014 m. balandžio 4 d. (iš to paties el. pašto adreso L. T. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos), 2014 m. rugsėjo 16 d. (iš to paties el. pašto adreso L. T. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos, informavo teismą, kad šaukimą į teisiamąjį posėdį jis gavo), 2014 m. rugsėjo 18 d. (iš to paties el. pašto adreso L. T. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos) ir t. t., kas leidžia pagrįstai teigti, jog būtent toks procesinių dokumentų įteikimas – elektroninių ryšių priemonėmis, - L. T. buvo priimtinas ir jo paties pageidaujamas. Darant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į 2016 m. birželio 21 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis. Šio teisiamojo posėdžio metu L. T. nurodė teismui savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), tačiau išreiškė pageidavimą visą jam skirtą korespondenciją gauti el. pašto adresu L. T. (b. t. 9, b. l. 140-141). Analogiškas prašymas išdėstytas ir nagrinėjamame skunde, gyvenamoji vieta nenurodoma (b. l. 77-81, t. 10).Šių duomenų kontekste vertinant L. T. Kauno apygardos teismui pateikto skundo argumentus, pažymėtina, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis, sutinkamai su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, L. T. buvo išsiųsta analogišku būdu, t. y. el. pašto adresu L. T., ir, paties L. T. teigimu, šią nutartį jis gavo praėjus 3.5 val. po 2016 m. lapkričio 23 d. 9.30 val. įvykusio teisiamojo posėdžio. Atsižvelgiant į tai, kad paminėta nutartis L. T. buvo išsiųsta analogišku, kaip ir šaukimas į 2016 m. lapkričio 23 d. teisiamąjį posėdį, būdu, nekylant jokioms pagrįstoms abejonėms dėl skundžiamos Kauno apylinkės teismo nutarties nuorašo įteikimo L. T., 2016 m. lapkričio 10 d. L. T. išsiųstą teismo šaukimą Kauno apylinkės teismui patvirtinus šio dokumentą išsiuntimą patvirtinančiu antspaudu, priešingai nei savo skundu tai teigia L. T., spręsti, jog analizuojamu atveju apie 2016 m. lapkričio 23 d. teisiamąjį posėdį jis buvo informuotas netinkamai, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Darant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad privataus kaltinimo bylų procese privačiam kaltintojui, kaip tokio proceso iniciatoriui (kaltintojui), tenka ypatinga pareiga būti aktyviam ir rūpintis savo teisių bei interesų gynyba ir kartu prisiimti minėtos pareigos nevykdymo pasekmes. Dalyvavimo teismo posėdžiuose vengimas, neatvykimas į juos rodo kaltintojo nenorą ir nesuinteresuotumą kaltinimo palaikymu, todėl teismas turi atitinkamai reaguoti į tokius privataus kaltintojo veiksmus, suprasdamas juos ne kitaip, kaip tik kaltinimo atsisakymą. Šiuo atveju įvertinus vykstančio teismo proceso trukmę, bei ilgo proceso priežastis – iš esmės šios baudžiamosios bylos nagrinėjimą stabdė paties L. T. nuolatinis neatvykimas į teisiamuosius posėdžius, neabejotina, kad nagrinėjamu atveju (įvertinus ir L. T. prašymuose, skunduose vartojamus išsireiškimus kitų asmenų, tame tarpe ir pareigūnų atžvilgiu) L. T., kaip privatus kaltintojas, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, jam parankiu metu neatvyksta į teisiamuosius posėdžius, savo neatvykimą bandydamas pateisinti įvairiomis priežastimis (pvz. netinkamai įteiktais šaukimais ir pan.). Tokie L. T. veiksmai neabejotinai pasireiškia sąmoningu veikimu prieš teisingą, greitą ir tinkamą bylos išnagrinėjimą, yra nesuderinami su privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamų baudžiamųjų bylų instituto reikšme, jo svarba ir paskirtimi baudžiamajame procese, todėl negali būti toleruojami. Neabejojant privataus kaltintojo reikšme privataus kaltinimo procese, atsižvelgiant į L. T. procesinį aktyvumą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (aukštesnės instancijos teismams dažniausiai skundžiami bet kokie Kauno apylinkės teismo veiksmai, reiškiami nuolatiniai nušalinimai tiek atskiriems Kauno apylinkės teismo teisėjams, tiek ir visam teismui, ir t.t.), pagrįstai manytina, kad šiuo atveju (kai šaukimas į teisiamąjį posėdį L. T. buvo išsiųstas dar 2016 m. lapkričio 10 d., o teisiamasis posėdis įvyko tik 2016 m. lapkričio 23 d.) L. T., būdamas pakankamai apdairus, rūpestingas ir procesiškai išprusęs asmuo, neabejotinai žinodamas apie jo iniciatyva pradėtą baudžiamąjį procesą, turėjo domėtis vykstančiu procesu bei jo eiga ir žinodamas apie teismo posėdį, savalaikiai informuoti teismą apie neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą.Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog privatus kaltintojas/kaltinamasis L. T. į Kauno apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 23 d., 9.00 val. teisiamąjį posėdį neatvyko be svarbios priežasties ir tuo pagrindu, vadovaujantis BPK 416 straipsnio 2 dalimi, bylos procesą nutraukė. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, abejoti Kauno apylinkės teismo teisėjos S. M. šališkumu, manyti, kad ji veikė neteisėtai, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tokiu būdu, Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliekama nepakeista, L. T. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

privataus kaltintojo/kaltinamojo L. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.