Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2007-10-24 · Civilinė byla Nr. 2A-727-159/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-24
Bylos Nr.
2A-727-159/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eugenija Morkūnienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
E. P.
Trečiasis asmuo
V. G., I. K., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės
Advokatai
Evaldas Šorius, Liudmila Rožkova
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-727-159/2007

Teisėja Diana Jakštienė Procesinio sprendimo kategorijos44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.15; 121.21(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2007 m. spalio 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Danguolės Martinavičienės, sekretoriaujant Eglei Venckienei, dalyvaujant ieškovei E. P., jos atstovei advokatei Liudmilai Rožkovai, atsakovės atstovams Algimantui Fabijonavičiui, advokatui Evaldui Šoriui, tretiesiems asmenims V. G., I. K., kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-06-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1566-588/2007 pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovei VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei, tretieji asmenys V. G., I. K., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2002-11-18 pateikė ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. G., I. K., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“. Prašė jai iš atsakovės priteisti 1 400 Lt žalos, 200 Lt periodinėmis išmokomis dukros I. P. priežiūrai iki priežiūros pabaigos, taip pat priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos už nepataisomą dukros suluošinimą. Nurodė, kad 2002-02-08 apie 24 val. ji buvo atvežta gimdyti į Klaipėdos miesto ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamentą. Prasidėjus skausmams, gydytojai ją tik apžiūrėjo, suleisdavo vaistų, bet nesiėmė jokių kitų veiksmų, nors po 12-os valandų, praleistų ligoninėje, ieškovė prašė jai atlikti Cezario pjūvio operaciją. Gydytojų komisijai nutarus, po 16 valandų 2002-02-09 jai pavėluotai buvo atlikta ši operacija. Dukra dėl gimdymo metu patirtos traumos gimė su negalia – diagnozuotas cerebrinis paralyžius. Dėl uždelstų gydytojų veiksmų kilusių pasekmių - vaiko ligos - ji patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, todėl prašė atlyginti 10 000 Lt neturtinę žalą, taip pat dėl nenumatytos dukters priežiūros patirtą 1 400 Lt turtinę žalą (t. 1, b l. 3).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-06-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1 080 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės valstybei priteisė 593,65 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų ir 300 Lt žyminio mokesčio; grąžino ieškovei 100 Lt žyminio mokesčio. Nustatė, kad 2002-02-09 Klaipėdos miesto ligoninės Akušerijos – ginekologijos departamente (dabar VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė) ieškovė pagimdė dukrą I.. Vaikas gimė esant žaliems vaisiaus vandenims, lengvai hipoksijai, atlikus Cezario pjūvį dėl kliniškai siauro dubens, gydytas įtariant įgimtą infekciją, vaikui diagnozuota keletas ligų. Išrašuose iš vaiko ligos istorijos nustatyta diagnozė „Paralysis cerebralis infantilis: hemiparesis Dex“. Atliktos trys ekspertizės – yra 2004-01-20 ir 2006-03-03 ekspertizės aktai bei 2005-10-17 specialisto išvada. Teismas, įvertinęs ekspertizių turinį, padarė išvadą, kad 2005-10-17 ir 2006-03-03 ekspertizės išvados yra detalesnės ir išsamesnės už pirmąją 2004-01-20 ekspertizės išvadą, be to, 2006-03-03 ekspertizė atlikta ekspertų komisijos, kurią sudarė kvalifikuoti specialių medicinos sričių medikai - ekspertai. Teismas buvo tos nuomonės, kad 2005-10-17 ir 2006-03-03 ekspertizės išvados patvirtina ir įrodo aplinkybę, kad ieškovės vaiko negalia pagal jos sveikatos būklę, tiesiogiai įtakota netinkamai suteiktos medicininės pagalbos ieškovės gimdymo proceso metu, netinkamos ir nepakankamos priežiūros gimdymo metu. Teismas nustatė, kad yra visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos atsakovės atsakomybei atsirasti dėl žalos, padarytos ieškovei ir jos vaikui: vaiko sveikatos sužalojimo faktas, medikų netinkami veiksmai ir neveikimas, siekiant išvengti sveikatos sužalojimo, bei priežastinis ryšis tarp medikų veiksmų ir vaiko sveikatos sužalojimo, kuris nustatytas medikų ir ekspertų. Įstatymas nenustato kaltės formos, kuri būtina atsakomybei dėl sužalotos sveikatos atsirasti, todėl pakanka priežastinio ryšio tarp asmens veiksmų ar neveikimo, sąlygojusių sveikatos sužalojimą, kad būtų galima konstatuoti asmens kaltę ir atsakomybės pareigą už asmens sveikatos sužalojimą. Ieškovė neįrodė patirtos turtinės žalos ir nuolatinei vaiko priežiūrai patiriamų išlaidų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, į tai, kad gydymo įstaigos medikų veiksmai atitinka paprasto neatsargumo kaltės formą, ir kad gydytojų profesinę atsakomybę gali lemti net ir pati lengviausia kaltės forma, kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (t. 3, b.l. 41-45).

Šalies argumentai

Atsakovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė dėl minėto sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti ginčijamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, nes nėra neginčijamų įrodymų, kad dėl ieškovės vaiko ligos kalta atsakovė. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad 2005-10-17 ir 2006-03-03 ekspertizės išvados detalesnės, nes 2002-10-17 teismui pateikta specialisto išvada, o ne ekspertizės aktas. Be to, nemotyvuotai nesiremta 2004-01-20 ekspertizės aktu, nors ją taip pat atliko labai kompetentingi įvairių medicinos sričių atstovai. Teigia, kad 2006-03-03 ekspertizės išvada nenuginčija 2004-01-20 ekspertizės išvados. Taip pat nėra vieningos nuomonės dėl Cezario pjūvio operacijos atlikimo savalaikiškumo. Teismas tinkamai neįvertino liudytojų parodymų (t. 3, b.l. 46-47).

Atsiliepimas

Tretieji asmenys V. G. ir I. K. 2007-07-31 pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Jame išdėstė tokius pat teiginius bei argumentus, kurie išdėstyti atsakovės apeliaciniame skunde, taip pat prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-06-08 sprendimą, priimti naują srendimą – E. P. ieškinį atmesti. Tretieji asmenys atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, kad nėra vieningos ekspertų nuomonės dėl Cezario pjūvio operacijos atlikimo savalaikiškumo, dėl gydymo antibiotikais efektyvumo, dėl E. P. persirgtų ligų, atsiradusios padidintos nėštumo bei gimdymo komplikacijų rizikos. Byloje nustatytas tik E. P. dukros I. ligos faktas, tačiau nepateikta neginčijamų atsakovės kaltę patvirtinančių įrodymų (t. 3, b.l. 46-47).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

LR CPK 320 str. 1 d. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, todėl ir šiuo atveju byla nagrinėjama, neperžengiant atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės apeliaciniame skunde nustatytų ribų (LR CPK 320 str. 2 d.).

Apeliantė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė apeliaciniame skunde teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog 2005-10-17 ir 2006-03-03 ekspertizės išvados yra detalesnės ir išsamesnės už pirmąją - 2004-01-20 ekspertizės išvadą, nes 2005-10-17 teismui pateiktas ne ekspertizės aktas, o tik specialisto išvada, 2004-01-20 ekspertizę atliko labai kompetentingi kaip ekspertai, įvairių medicinos sričių atstovai – vyresnysis teismo medicinos ekspertas R. Raudys, Vaikų neurologijos skyriaus vedėja G. Brusokienė, neurochirurgas profesorius E.J. Jaržemskas, daktarė K. Mačiulienė. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai neįvertino liudytojų E. J. Jaržemsko, D. K. Baliutavičienės ir K.Mačiulienės parodymų, nes iš šių liudytojų parodymų apeliantei tapo akivaizdu, kad nėra vieningos nuomonės dėl Cezario pjūvio operacijos atlikimo savalaikiškumo, dėl gydymo antibiotikais efektyvumo ir dėl E. P. persirgtų ligų atsiradusios padidinto nėštumo bei gimdymo komplikacijų rizikos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, jog apeliantės apeliacinio skundo teiginiai yra susiję su pirmosios instancijos teismo procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, netinkamu taikymu, t.y. bylą nagrinėjęs teismas tris : 2004-01-20, 2005-10-17 ir 2006-03-03 ekspertizės aktų išvadas, netinkamai įvertino bei nevertino liudytojų parodymų.

Iš bylos duomenų matyti, kad E. P. ieškinyje nurodytoms aplinkybėms patvirtinti pateikė 2005-10-17 teismo medicinos specialisto išvadą Nr. P-SI-40-80 dėl jos dukros sužalojimo gimdymo metu, todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad teismui buvo pateikta specialisto išvada, kuri buvo duota, vadovaujantis raštišku E. P. prašymu (t. 2, b.l. 20-36). Iš minimos 2005-10-17 teismo medicinos specialisto išvados aprašomosios dalies matyti, kad teismo medicinos tyrimą, kurio tikslas buvo duoti išvadą dėl E. P. dukros sužalojimo gimdymo metu, atliko profesorius habilituotas medicinos mokslų daktaras, turintis 48 metų teismo medicinos specialisto darbo stažą, Antanas Algirdas Garmus ir Kauno medicinos universiteto klinikų Akušerijos - ginekologijos klinikos docentė habilituota medicinos mokslų daktarė Dalia Kotryna Baliutavičienė, turinti 48 metų akušerės – ginekologės darbo stažą (t. 2, b.l. 20). Pagal LR CPK 177 str. 1 ir 2 d. nuostatas įrodymais civilinėje byloje gali būti bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Tokie duomenys nustatomi ne tik šalių, liudytojų parodymais, bet ir rašytiniais įrodymais bei ekspertų išvadomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punkte teismams išaiškinta, kad specialias žinias turinčio asmens tyrimas, atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, negali būti laikomas eksperto išvada, tačiau specialisto išvada atitinka kitą LR CPK 177 str. 2 dalyje numatytą įrodinėjimo priemonę - rašytinį įrodymą, jeigu jame yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai.

Iš 2005-12-19 nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2005-03-23 bei 2005-06-30 teismo posėdžiuose apklausęs kaip ekspertus R. Raudį ir K. Mačiulienę (t. 1, b.l. 134-135, t. 2, b.l. 3-6) konstatavo, jog minimų asmenų paaiškinimuose yra prieštaravimų, taip pat įvertino ieškovės į bylą pateiktą 2005-10-17 teismo medicinos specialisto išvadą, t.y., kad ji prieštarauja 2004-01-20 teismo medicinos ekspertizės aktui ir kad 2004-01-20 ekspertizės akte nebuvo atsakyta į visus 2003-11-19 teismo nutartyje pateiktus klausimus, patenkinęs ieškovės atstovės adv. L. Rožkovos prašymą ir atsakovės atstovams nepareiškus prieštaravimų, paskyrė pakartotinę teismo medicinos ekspertizę dėl ieškovės E. P. gimdymo VšĮ Klaipėdos miesto ligoninės Akušerijos skyriuje. Šią ekspertizę teismas pavedė atlikti ekspertinei įstaigai, nutartyje suformulavo 9 klausimus, pavedė pakartotinę eksperizę atlikti M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriui bei nurodė į pakartotinės ekspertizės atlikimą įtraukti specialistus - prof. habil. dr. A.A. Garmų ir doc. habil. dr. D. K. Baliutavičienę (t. 2, b.l. 53-55).

Remdamasi šia 2005-12-19 teismo nutartimi, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino eksperto R. Raudžio parodymų, kad E. P. naujagimė dukra I. galėjo gimti nesveika tiek dėl hipoksijos, tiek dėl gimdymo traumos; ekspertės K. Mačiulienės parodymų, kad E. P. dukros I. smegenų pakitimai yra ne dėl hipoksijos ir ne dėl gimdymo traumos ar netinkamai prižiūrėto gimdymo, o dėl vaiko motinos iki nėštumo ir nėštumo metu turėtos intrauterinės infekcijos, nes minimas teismas, turėdamas tikslą pašalinti prieštaravimus tarp šių ekspertų duotų parodymų, įsitikinti šių parodymų patikimumu, taip pat nustatęs, kad 2004-01-20 ekspertizės akte neatsakyta į visus klausimus, paskyrė pakartotinę teismo medicinos ekspertizę (t. 2, b.l. 53-55, LR CPK 219 str.).

Nutartyje jau buvo minėta, kad apeliantė apeliaciniame skunde teigė, jog 2004-01-20 ekspertizę atliko labai kompetentingi kaip ekspertai, įvairių medicinos sričių atstovai. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu apeliantės apeliacinio skundo teiginiu, nes iš Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus 2004-01-20 eksperizės akto Nr. DG 7 (49) 05 (01) įžanginės dalies matyti, kad šią ekspertizę atliko Vilniaus ekspertinio skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas R. Raudys, turintis aukštąjį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę, ekspertinio darbo stažą nuo 1997 metų, Respublikinės Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės neurologė skyriaus vedėja G. Brusokienė, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriaus vedėjas profesorius E. J. Jaržemskas, Vilniaus gimdymo namų direktoriaus pavaduotoja gydymui dr. K. Mačiulienė (t. 1, b.l. 97). Tačiau kolegija konstatuoja, kad ir 2006-03-03 ekspertinėje įstaigoje - M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriuje – pakartotinę teismo medicinos ekspertizę atliko taip pat labai kompetentingi įvairių medicinos sričių atstovai, kaip ekspertai, nes jie buvo įspėti dėl atsakomybės pagal LR BPK 163 str. ir dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str.

Iš M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2006-03-03 eksperizės akto Nr. EDG 42/06 (01) aprašomosios dalies matyti, kad ją atliko taip pat, kaip ekspertai, labai kompetentingi, įvairių medicinos sričių atstovai - Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas, mokslo darbuotojas P. Petreikis, turintis kvalifikaciją atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus, deontologines ekspertizes, aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, ekspertinio darbo stažą nuo 1998 m., A. A. Garmus, Teismo medicininių tyrimų biuro profesorius, Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja akušerė - ginekologė D. K. Baliutavičienė, Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytoja neonatologė S. Narbutienė ir gydytojas akušeris - ginekologas R.Daunoravičius (t. 2, b.l. 73).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam gydytojų profesinės atsakomybės klausimus, į bylą pateiktos 2004-01-20, 2006-03-03 teismo medicinos ekspertizių aktų išvados ir 2005-10-17 teismo medicinos spacialistų išvada (t. 1, b.l. 97-112, t. 2, b.l. 20-36, t. 2, b.l. 73-93) buvo pagrindiniai ir reikšmingiausi, specialių žinių reikalaujantys irodymai, pagrindę ar paneigę E. P. ieškinio pareiškime nurodytas aplinkybes (LR CPK 178 str.). Iš minimų įrodymų matyti, kad tiek ekspertams, tiek specialistams buvo pateikta atsakyti į analogiškus devynis klausimus (t. 1, b.l. 98, t. 2, b.l. 21, t. 2, b.l. 74), tačiau išvados dėl šių pateiktų analogiškų klausimų nėra esmingai prieštaringos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2004-01-20 ekspertizės akte, 2005-10-17 specialisto išvadoje bei 2006-03-03 ekspertizės akte dėl 1-ojo klausimo padarytos išvados, kad negalima atsakyti į klausimą, ar ieškovės E. P. gimdymas 2002-02-09 prižiūrėtas teisingai, nėra iš esmės prieštaringos, tik 2005-10-17 specialisto išvadoje ir 2006-03-03 ekspertizės akte nurodytos tikslios priežastys, jog ekspertai negalėjo atsakyti į šį klausimą nesant medicininių duomenų apie vaisiaus kardiotokogramas bei apie vaisiaus galvutės statymosi dinamiką prieštaringumus. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad 2004-02-20, 2006-03-03 ekspertizių aktų bei 2004-10-17 specialisto išvados dėl 2-ojo klausimo, jog iš anksto numatyti, kad E. P. gimdymas bus komplikuotas, nebuvo galima, nes moteris buvo sveika, dubuo normalus, vaisiaus būklė prasidėjus gimdymui buvo gera, gimdymas prasidėjo laiku, taip pat nėra iš esmės prieštaringos. Tiek 2005-10-17 specialisto, tiek 2006-03-03 eksperto išvadose dėl 3-čiojo klausimo padarytos išvados, kad ieškovės E. P. iki nėštumo persirgtos ligos, nėštumo 31 savaitę diagnozuota nedidelio laipsnio anemija (Hb-103 g/l) bei nustatytas mikotinis kolpitas nėštumo eigai ir vaisiaus būklei įtakos neturėjo, iš dalies nesutampa su 2004-01-20 ekstertizės akte, dėl 3-ojo klausimo padaryta išvada, kad E. P. nėštumo metu persirgtos ligos : gimdos kaklelio pseudorezija, grybelinis makšties uždegimas, nėščiųjų mažakraujystė, neabejotinai padidino nėštumo bei gimdymo komplikacijų riziką. 2004-01-20 ekspertizės akte ekspertai apskritai negalėjo atsakyti į 4- ąjį klausimą, ar medicininė pagalba gimdyvei E. P. suteikta laiku, t.y. ar laiku atlikta Cezario pjūvio operacija, nes esant prieštaringiems medicininių dokumentų duomenims, ekspertai taip pat negalėjo įvertinti vaisiaus hipoksijos progresavimo, jos lygio ir vaisiaus galvutės statymosi. Ekspertai, atsakydami į 4-ąjį klausimą tik nurodė, kad sprendimą atlikti Cezario pjūvio operaciją turėjo priimti ir priėmė E. P. prižiūrėję gydytojai – tai buvo nuspręsta 2002-02-09 15 val. 30 min. (t. 1, b.l. 110-111). Minimos ekspertizės išvada dėl 4-ojo klausimo sutampa su 2006-03-03 ekspertizės išvados atsakymu į 4-ąjį klausimą (t. 2, b.l. 92), 2005-10-17 specialisto išvada dėl 4-ojo klausimo iš esmės neprieštarauja anksčiau paminėtų ekspertų duotai išvadai dėl 4-ojo klausimo. 2005-10-17 duota specialisto išvada dėl 4-ojo klausimo, kad ir nesant kardiotokogramų vaisiaus hipoksijos sunkumui nustatyti, gimdyvei E. P. Cezario pjūvio operaciją ją prižiūrėję gydytojai turėjo atlikti anksčiau, o ne gimdymą skatinti didinant paskirto oksitocino dozę, nes nuo 2002-02-09 8 val. nuolat buvo diagnozuojama vaisiaus hipoksija (t. 2, b.l. 36). Tokią išvadą dėl 4-ojo klausimo specialistai A. A. Garmus ir D.K.Baliutavičienė padarė remdamiesi ligos istorijoje padarytais įrašais, kad 2002-02-09 0.10 val. E. P. atvyko gimdyti, pradėjus tekėti vaisiaus vandenims bei nesant reguliarios gimdymo veiklos. 2002-02-09 8 val., perėmusios budėjimą, E. P. apžiūrėjo gydytojos V. G. ir vyr. budinti gydytoja I. K., jos atliko tyrimus, nustatė tekančius žalius vaisiaus vandenis, papildė diagnozę vaisiaus hipoksija, o atlikus papildomą bendrą kraujo tyrimą, pastebėjo padidėjusį iki 15.10 leukocitų kiekį, bei pakilusią gimdyvės temperatūrą iki 37,3, įtarė infekciją, toliau sekė motinos ir vaiko tachikardiją, paskyrė 1 000 ml fiziologinio tirpalo infuziją į veną ir gimdymą skatino 5 VV oksitocino lašine infuzija. 2002-02-09 12 val. E. P. gimdos kaklelis buvo atsidaręs tik 7 cm, vaisiaus galvutė prispausta prie įeigos į mažąjį dubenį, gimdymas buvo toliau skatinamas iki 10 VV padidinus oksitocino lašinę infuziją (t. 1, b.l. 25-26, t. 2, b.l. 26-27).

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė didesnę reikšmę teikia 2004-01-20 ekspertizės aktui, nei 2005-10-17 specialisto išvadoms bei 2006-03-03 ekspertizės aktui. Tačiau 2004-01-20 ekspertai pateikdami išvadą dėl 4-ojo klausimo konstatavo, kad sprendimą atlikti Cezario pjūvio operaciją turėjo priimti E. P. prižiūrėję gydytojai ir ją atlikti buvo nuspręsta 2002-02-09 15 val. 30 min. (t. 1, b.l. 111-112). Atsižvelgus į ieškovės E. P. tiek ieškinio pareiškime nurodytas aplinkybes, tiek jos paaiškinimus, duotus pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, t.y. kad ji, atvykusi į ligoninę gimdyti, po 12-os valandų, nebegalėdama iškęsti skausmų, prašė jai atlikti Cezario pjūvio operaciją, tačiau ją prižiūrėję gydytojai leido tik skatinamuosius bei nuskausminamuosius vaistus ir patarė kentėti dėl vaiko, nors jau 2002-02-09 apie 9-10 val. pakito vaisiaus vandenys (t. 1, b.l. 37-38), taip pat į 2005-10-17 specialistų dėl 4-ojo klausimo duotą išvadą, pagrįstą E. P. gimdymo istorijoje padarytais įrašais, teisėjų kolegija turi pagrindo konstatuoti, jog ieškovės nuo 2002-02-08 iki 2002-02-09 gimdymą prižiūrėję, t.y. pas atsakovę dirbę tretieji asmenys V. G. ir I. K., jau 2002-02-09 8 val. diagnozavo tekant žalius vaisiaus vandenis bei papildomą vaisiaus hipoksiją, pakilusią gimdyvės temperatūrą, kraujyje padidėjusius leukocitus, stebėjo tiek motinos, tiek vaiko tachikardiją, įtarė infekciją, tačiau nuo 2002-02-09 8 val. iki 2002-02-09 15 val 30 min, t.y. 7 val. 30 min., tretieji asmenys delsė E. P. atlikti Cezario pjūvio operaciją, todėl teisėjų kolegija vadovaudamasi įrodymų sąsajumo taisykle neturi pagrindo netikėti 2005-10-17 specialistų dėl 4-ojo klausimo duota išvada, kad E. P. Cezario pjūvio operacija turėjo būti atlikta anksčiau, todėl nesutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu dėl E. P. atlikto Cezario pjūvio operacijos savalaikiškumo.

Iš 2005-10-17 ir 2006-03-03 ekspertų bei specialistų dėl 6-ojo klausimo padarytos išvados, kad E. P. naujagimei nustatyti smegenų edemos ir išeminiai smegenų pakitimai (kompiuterinės tomografijos bei neurosonografijos duomenimis) bei būklė po gimdymo (traukulių, kvėpavimo sustojimo epizodai), taip pat tolimesnė sveikatos būklė yra gimdymo metu užsitęsusios intrautinės infekcijos ir hipoksijos pasekmės (t. 2, b.l. 36, 92). 2004-01-20 ekspertai, atsakydami į 6-ąjį klausimą, E. P. dukrai taip pat nustatė perinatalinę hipoksinę – išeminę encefalopatiją (galvos smegenų pakenkimą dėl užsitęsusio deguonies trūkumo), konvulsinį (traukulių) sindromą, hematomą kairiojo momens srityje. Esant infekciniam ir hipoksiniam fonui galvos smegenys buvo pažeistos dėl netaisyklingo galvutės statymosi. Vaiko sveikatos būklę tuoj po gimimo (traukulius, kvėpavimo sustojimo epizodus) ir dabartinę sveikatos būklę (cerebrinį paralyžių) lėmė tiek vaisiaus hipoksija gimdoje iki gimdymo, tiek ir gimdymo metu atsiradęs galvos smegenų pažeidimas (t. 1, b.l. 112). Teisėjų kolegijos nuomone, 2004-01-20 ekspertų dėl 6-ojo klausimo duota išvada iš esmės atitinka 2005-10-17 ir 2006-03-03 specialistų ir ekspertų duotoms išvadoms, tik 2004-01-20 išvadoje ekspertai lokalius kairiojo galvos smegenų pusrutulio pažeidimus, užfiksuotus medicininėje dokumentacijoje, įvertino ir kaip gimdymo traumos pasekmę, ir kaip išeminius pokyčius, dėl to negalėjo vienareikšmiškai nustatyti jų atsiradimo mechanizmo bei pobūdžio. Ekspertų bei specialistų išvados apie E. P. naujagimei padarytus sužalojimus dėl gimdymo metu užsitęsusios intrauterinės infekcijos ir hipoksijos padarytos remiantis naujagimio raidos istorija. Iš šios istorijos matyti, kad 2002-02-09 15 val 44 min. E. P. dukra gimė, atlikus Cezario pjūvio operaciją, su ištempta galva, lengvoje hipoksijoje, esant žaliems gemaliniams vandenims, iš gimdos sklindant nemaloniam kvapui, bevandeniam periodui buvus 16 val. 44 min., su pasunkėjusiu alsavimu. 2002-02-10 8 val. konstatuota sunki naujagimio būklė dėl kvėpavimo sustojimo, dėl labai ištinusių galvos audinių, įtarus skilvelių sistemos suspaudimą ir kaukolės kaulų lūžimus.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2005-10-17 specialistų bei 2006-03-03 ekspertų 7-uoju ir 8 -uoju klausimais duotomis išvadomis, teisingai sprendime nurodė, kad E. P. naujagimei nustatyta smegenų edema ir išeminiai smegenų pakitimai, tolimesnė jos sveikatos būklė - cerebrinis paralyžius po gimimo - bei (2005-10-24) vaiko sveikatos būklė - dešinės pusės hemiplegija su dešinės rankos ir kojos atrofija, raumenų tonuso padidėjimu, lengvu koordinacijos sutrikimu, besiformuojančia kontraktūra dešinės alkūnės srityje, esant pasunkėjusiai eisenai bei pasunkėjusiai dešinės rankos motorikai - pagal „Sveikatos masto nustatymo taisyklių“ priedą atitinka ne mažiau kaip 45 proc. bendrojo nedarbingumo netekimą, kas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo požymius (Taisyklių priedo 1.4 p. ir Taisyklių 6.11 p.). Ieškovės naujagimio vaiko I. sveikatos būklė gimdymo metu, jos sveikatos būklė tuoj po gimdymo ir dabartinė vaiko sveikatos būklė yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje dėl netinkamos ir nepakankamos priežiūros gimdymo metu, taip pat tiesioginiame priežastiniame ryšyje su laiku nepaskirtu gydymu antibiotikais, kai pradėjus tekėti žaliems vandenims ir nustačius vaisiaus tachikardiją, buvo įtarta vaisiaus infekcija (t. 2, b.l. 36, 93).

Atsižvelgusi į anksčiau nutartyje atliktą visų į bylą pateiktų 2004-01-20, 2005-01-17, 2006-03-03 ekspertų bei specialistų duotų išvadų dėl teismo suformuluotų 9 klausimų, bei konkrečiais klausimais ekspertų bei specialistų duotų išvadų analize, remdamasi tiek E. P., tiek jos naujagimės dukros pirminiuose medicininiuose dokumentuose : gimdymo istorijoje bei naujagimio raidos istorijoje Nr. 9/804, užfiksuotais teisiškai reišmingais šiai bylai faktais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad 2005-10-17 ir 2006-03-03 ekspertizės išvados yra detalesnės už 2004-01-20 ekspertizės išvadą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR CK 6.283 str.1 d., 6.250 str. 2 d., Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu sprendime padarė teisingą išvadą, jog šios bylos atveju buvo visos būtinosios salygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, tokią išvadą įtikinamai ir pakankamai motyvavo. Teisėjų kolegija pažymi, kad padaręs tokią išvadą bylą nagrinėjęs teismas rėmėsi ir Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2003-06-26 pranešimu dėl laikotarpiu nuo 2002-02-09 iki 2002-02-17 E. P. suteiktų akušerinio profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės. Kontrolės metu nustatė, kad 2002-02-09 12 val. E. P. pakartotinai apžiūrėjo gydytojos I. K. ir V. G., įvertino jos būklę, tačiau gimdymo istorijoje neįrašė tikslių duomenų apie vaisiaus būklę, neteisingai pildė medicininę dokumentaciją, nes laiko registracija kardiotokogramoje nesutapo su gimdymo laiku ir data. Šios gydytojos ligos istorijoje pažymėjo, kad E. P. kraujo tyrime didėja leukocitozė, tačiau ištyrimo plano, diagnozės ir gimdymo priežiūros plano nekeitė, tik didino lašinę oksitocino infuziją iki 10 V.V. Minima Audito inspekcija nurodė, kad I. K. laiku neįtarė ir nediagnozavo intrauterinės infekcijos, neskyrė gydymo, tuo pažeidė 1999-01-18 LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 28 patvirtintos Lietuvos medicininės normos MN 64:1999 „Gydytojas akušeris-ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 7.6 p. reikalavimą, o skyriaus vedėja gydytoja V. G. neužtikrino E. P. savalaikio ir efektyvaus ištyrimo, kokybiško medicininės dokumentacijos pildymo ir pažeidė VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės stacionaro skyriaus vedėjo pareiginės instrukcijos, patvirtintos 2000-09-21 vyr. gydytojo. V.Janušonio, 8.5 p. ir 6.16 p. (t. 1, b.l. 58-60). Apeliacinės instancijos teismui apeliantės atstovas A.Fabijonavičius patvirtino, kad gimdymo metu E. P. ir jos vaisiaus būklė buvo stebimi nekalibruotu aparatu, todėl šiuo aparatu užrašyti kardiotogramose duomenys galėjo būti neteisingi.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad aplinkybės, konstatuotos valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, yra pakankamos padaryti išvadą, kad atsakovė, kaip gydymo įstaiga, turi pareigą atlyginti ieškovės vaiko sveikatai padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, nes žala padaryta dėl šios gydymo įstaigos medikų kaltės. Minėtos Audito inspekcijos nurodymais VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės direktorius buvo įspėtas, jam duoti atitinkami nurodymai trūkumams pašalinti (t. 1, b.l. 58-60).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino į bylą pateiktus ekspertizės bei specialistų aktus, teisingai vertino liudytojų parodymus, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių procesines teisės normų, tinkamai aiškino ir taikė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakovės atsakomybę. Teisėjų kolegijos nuomone bylą nagrinėjęs teismas, priteisęs iš atsakovės ieškovei 10 000 Lt neturtinės žalos, teisingai atsižvelgė ne tik į ieškovės E. P. patirtą fizinį skausmą gimdymo metu, išgyvenimus ir nepatogumus prašant medikų atlikti Cezario pjūvio operaciją, bet ir patirtus išgyvenimus dėl medikų abejonių dėl visiško dukros pasveikimo.

Esant tokiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-06-08 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Eugenija MorkūnienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusDanguolė Martinavičienė