- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-21
- Bylos Nr.
- 2-61-231/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Ieškovas
- S. Š.
- Atsakovas
- A. Š.
- Trečiasis asmuo
- U. A., „Swedbank“, AB bankui SNORAS, UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“
- Advokatai
- Jūratė Juodienė, Marijonas Greičius
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui A. Š., tretiesiems asmenims „Swedbank“, AB, U. A., AB bankui SNORAS, UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę; bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą šalims padalyti taip: ieškovei priteisti 37/4019 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), grožio salono patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui 140 146 kompensacijos už ieškovei natūra tenkantį visą turtą, leidžiant S. Š. priteistos kompensacijos dalį tiesiogiai mokėti šalių bendram kreditoriui „Swedbank“, AB, pagal 2007 m. gegužės 31 d. kredito sutarties Nr. 07-051532-FA ir tolesnių jos pakeitimų prieduose nurodytus kredito grąžinimo grafikus; priteisti ieškovei ir atsakovui solidariai vykdyti įsipareigojimus pagal 2007 m. gegužės 31 d. kredito sutartį Nr. 07-051532-FA ir jos 2009 m. spalio 1 d., 2010 m. birželio 30 d. ir 2011 m. vasario 1 d. pakeitimus; priteisti iš atsakovo ieškovei 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė palaikė ieškinį ir paaiškino, jog šalių santuoka sudaryta 1991 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo numeris 1257). Kelis pastaruosius metus jų santykiai ėmė blogėti, atsakovas tapo irzlus, vis mažiau laiko praleisdavo namuose, tarp šalių vis dažniau kildavo konfliktai, atsakovas nebeskyrė laiko šeimai, nesirūpino bendra buitimi. Šeimos poreikiai buvo tenkinami iš ieškovės uždirbtų piniginių lėšų, savo uždirbamų pinigų bendriems šeimos poreikiams atsakovas neskirdavo. Nuo 2010 m. ieškovės ir atsakovo santykiai darėsi vis labiau įtempti, kadangi atsakovas visiškai neprisidėdavo prie kreditinių įsipareigojimų „Swedbank“, AB vykdymo pagal 2007 m. gegužės 31 d. kredito sutartį Nr. 07-051532-FA ir vėlesnius jos pakeitimus. Ieškovė viena mokėjo kredito įmokas, tikėdamasi, kad atsakovas ims rūpintis šeima. Atsakovo iniciatyva, jam elgiantis nelojaliai ir nesąžiningai, nuo 2007 m. gegužės 31 d. kredito sutarties pasirašymo, šalys sudarė dar tris minėtos kredito sutarties pakeitimus, kuriais prie kredito Nr. 07-051532-FA buvo prijungti atsakovo asmeniniai kreditoriniai įsipareigojimai bankui „Swedbank“, AB. Atsakovas nutraukė bet kokius santykius ne tik su ieškove, tačiau ir sūnumi B. Š.. Šalių sūnaus išlaikymu ir studijų finansavimu jau kelerius metus rūpinasi tik ieškovė. Paaiškino, kad santuokos metu ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šį turtą: 37/4019 žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 40 200 Lt, grožio salono patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), kurių vertė 261 000 Lt, butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 99 000 Lt. Santuokos metu šalys įgijo kreditorių „Swedbank“, AB pagal 2007 m. gegužės 31 d. kredito sutartį Nr. 07-051532-FA ir jos 2009 m. spalio 1 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. vasario 1 d. pakeitimus. Nurodė, kad visas šalims priklausantis nekilnojamasis turtas natūra turėtų būti priteisiamas jai, kadangi turtas buvo išsaugotas tik jos pastangomis: jai sutikus pasirašyti paskutinį kredito sutarties Nr. 07-051532-FA pakeitimą, atsakovas iškart paliko šeimą, nemokėjo nė vienos kredito įmokas. Jei ieškovė nebūtu mokėjusi kredito įmokų, kreditorius „Swedbank“, AB būtu nutraukęs kreditavimo sutartį ir šalims priklausantis hipotekinis turtas būtu parduotas iš varžytinių. Atsakovas nebuvo ir nėra suinteresuotas šalių įgyto nekilnojamojo turto išsaugojimu, nes skoliniai įsipareigojimai bankui viršija turto vertę. Atsakovui turėtų būti priteista pusės turto vertės dydžio piniginė kompensacija, kurią ieškovė sumokėtų tiesiogiai kreditoriui „Swedbank“, AB. Atsakovas jau kelerius metus oficialiai nedirba, savo vardu neturi jokio registruojamo vertingo turto, todėl akivaizdu, kad visą solidarią prievolę pagal kreditinį įsipareigojimą įvykdys viena ieškovė. Sutuoktinių turto vertė - 360 370 Lt, remiantis sutuoktinių bendro turto lygiu daliu principu kiekvienam sutuoktiniui tenkančio turto vertė 180 185 Lt. Solidarių kreditorinių įsipareigojimų vertė -121 871,20 EUR (420 455,64 Lt), kurie taip pat būtų dalinimai lygiomis dalimis. Nors šalys yra solidarūs skolininkai, ieškovei įvykdžius visą prievolę, ji įgytu teisę iš atsakovo regreso tvarka išsireikalauti 210 227,82 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jau daugiau kaip metus sąmoningai nevykdo įsipareigojimu pagal solidariąją prievolę, ir jos vykdyti neketina, ieškovę įpareigojus atsakovui tenkančią kompensaciją mokėti tiesiogiai kreditoriui „Swedbank“, AB kaip atsakovo solidariosios prievolės vykdymo dalį, būtu užtikrinta, kad atsakovas įvykdys jam tenkančią solidariosios prievolės dalį. Nurodė, kad kadangi pastaruosius kelerius metus ji viena išlaikė šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą ir daugiau kaip metus viena mokėjo kredito sutarties įmokas, atsakovui tenkanti piniginė kompensacija mažintina ta sumos dalimi, kurią pastaraisiais metais ieškovė skyrė turto išlaikymui ir solidarių įsipareigojimų vykdymui, t.y. atsakovui mokėtina kompensacija mažintina 40 039 Lt suma. Nurodė, kad santuokos metu šalys įgijo bendrą kreditorių „Swedbank“, AB, todėl pareiga solidariai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus išlieka ir po santuokos nutraukimo. Taip pat ieškovė siekdama vykdyti kreditinius įsipareigojimus „Swedbank“, AB ir neprarasti nekilnojamojo turto buvo priversta skolintis pinigų iš trečiųjų asmenų. Ji pasiskolino 26 000 Lt, U. A. išduodama du paprastuosius neprotestuotinus vekselius 10 000 ir 16 000 Lt sumai. Kadangi pasiskolintus pinigus ji panaudojo solidarių kreditinių įsipareigojimų vykdymui, U. A. yra bendras šalių kreditorius. Taip pat prašo priteisti jai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sugriautas jos pasitikėjimas, žlugo ilgametė santuoka, ji patyria nuolatinį pergyvenimą dėl savo ir sūnaus finansinės padėties, baimę prarasti nekilnojamąjį turtą ir sunkiai kurtą asmeninį verslą. Dėl atsakovo neteisėto ir nelojalus elgesio ieškovė ne tik patiria nuolatinius dvasinius išgyvenimus, tačiau ir atsidūrė itin sunkioje finansinėje padėtyje, kuri neabejotinai turi įtakos ir jos patirtos neturinės žalos dydžiui.
Ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, o ieškovė nuosekliai paaiškino priežastis, lėmusiais šeimos iširimą. Netgi esant pašlijusiems santykiams ieškovė 2010 m. dar bandė išsaugoti šeimą, o atsakovas nenurodė jokių rimtų priežasčių, dėl ko vieną dieną išėjo gyventi kitur, nebaigęs buto remonto, deramai nepranešęs sūnui. Nurodė, kad šalys įgijo žemės sklypą, grožio salono patalpas ir butą, šių objektų bendra vertė 360 370,00 Lt, negrąžintos paskolos dalis 409 805,20 Lt, t.y. paskolos suma 49435, 20 Lt yra didesnė už turto vertę. Kiekvienam sutuoktiniui priklausančio turto dalies vertė – 180 185 Lt, todėl iš šios atsakovui tenkančios dalies turėtų būti atimta pusė skirtumo tarp turto vertės ir paskolos, taip pat iš tos sumos turėtų būti atimta po faktinio išsiskyrimo tiek iki ieškinio pareiškimo, tiek po pareiškimo padengtų ieškovės įmokų viena antroji dalis, kuri sudaro 31 562, 94 Lt. Tokiu būdu atėmus iš atsakovui tenkančios kompensacijos šias dvi sumas atsakovui mokėtinos kompensacijos dydis sudarytų 120 168, 46 Lt, leidžiant ieškovei atsakovui priklausančią kompensaciją sumokėti bankui.
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad piniginių prievolių kredito įstaigai nevykdymas negali būti vertinamas kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės. Pripažino, kad šalys daugiau nei metus laiko gyvena atskirai ir jų santuoka faktiškai iširusi, tačiau jiems abiem nepavyksta susitarti dėl santuokoje įgyto turto ir finansinių įsipareigojimų padalijimo, kadangi ieškovė nuolat keičia savo nuomonę. Norėtų, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų kaltės. Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad jis ilgą laiką nesirūpino šeima, nemokėjo kredito įmokų pagal kredito sutartis, o įmokas viena moka ieškovė, kad neprarastų nekilnojamojo turto. Nurodė, kad kredito sutartį Nr. 07-051532-FA su „Swedbank“, AB 111 503,70 EUR sumai dėl grožio salono įsigijimo šalys sudarė 2007 m., tada kai atsakovo pajamos buvo gana didelės – 121 127 Lt per metus,o tai reiškia, kad kredito įmokas pagal minėtą sutartį jis ir mokėjo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad turėjo finansines galimybes nuo 2007 m. mokėti kredito įmokas, o iš jos pateiktų su ieškiniu bankinių mokėjimo kvitų matyti, kad ji įmokas bankui pradėjo mokėti nuo 2011 m., t.y. tada kai šalys kartu nebegyveno ir atsakovas nebeturėjo finansinių galimybių vykdyti įsipareigojimų bankui dėl darbo neturėjimo, ekonominės krizės, gaunamų mažesnių pajamų. Nurodė, kad siūlė ieškovei parduoti nekilnojamąjį turtą ir taip padengti įsiskolinimus bankui, tačiau ieškovė nesutiko. Nesutinka, kad prie 2007 m. gegužės 31 d. kredito sutarties Nr. 07-051532-FA apgaule buvo pasirašyti trys šios sutarties pakeitimai, kuriais prie minėtos sutarties prijungti išimtinai jo asmeniniai kreditoriai įsipareigojimai, kylantys iš automobilio lizingo sutarties ir vartojamųjų paskolų. Ieškovė pasirašė, kad gautas kreditas bus naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, be to, ieškovė niekada neginčijo, kad šis sandoris sudarytas apgaule. Nurodė, kad kredito sutartis buvo keičiama tikslu sudaryti galimybę vykdyti kreditorinius įsipareigojimus pratęsiant kredito sutarties terminą, išlaikant įkeistą turtą. Sutiktų, kad visas turtas atitektų ieškovei, jei ieškovei atitektų visi kreditiniai įsipareigojimai, taip pat sutiktų mokėti iki 2010 metų, kol gyveno kartu, susidariusias skolas už komunalines paslaugas per pusę. Nesutinka su ieškovės nurodytos piniginės kompensacijos jam sumažinimu, kadangi jis nuo 2007 m. iki 2011 m. mokėjos visas kredito įmokas bankui, be to, šalių sūnus yra pilnametis, ir šalys neturi nepilnamečių vaikų, į kurių interesus būtų atsižvelgiama dalinant turtą. Ieškovė nenurodo jokių aplinkybių, susijusių su jos sveikata ar turtine padėtimi, kurioms esant galima nukrypti nuo lygių dalių principo. Nurodė, kad jis pagal ieškovės prievoles trečiajam asmeniui U. A. neatsako, tai ieškovės asmeninis įsipareigojimas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad vekselius U. A. išdavė šeimos interesais bei kad gautas pinigines lėšas panaudojo šeimos interesais. Jis apie išduotus vekselius informuotas nebuvo. Ieškovė pati ieškinyje nurodė, kad šalys nuo 2010 m. neveda šeimyninio gyvenimo, o vekseliai išrašyti 2011 m. sausio 30 d. 2011 m. birželio 1 d. Nurodė, kad į bylą kreditoriais turi būti įtraukti ir AB bankas SNORAS bei UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2011-09-22 sprendimą ir 2011-12-14 teismo įsakymą.Nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi jo kaltės dėl santuokos nutraukimo nėra. Nurodė, kad jo sunki turtinė padėtis negali būti traktuojama kaip jo kaltė dėl šeimos iširimo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes, prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turtą padalinti po lygiai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vienintelis ieškovės ieškinyje nurodytas santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės pagrindas – tai, kad atsakovas nemoka kredito įmokų pagal kredito sutartis. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas rūpinosi šeima ir mokėjo kredito įmokas tiek, kiek galėjo ir kiek leido jo finansinė padėtis. Sutuoktinio negalėjimas vykdyti finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai negali būti vertinamas kaip sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutraukimo, juo labiau, kad savo kreditorinių įsipareigojimų atsakovas nevykdė dėl objektyvių priežasčių, t.y. darbo neturėjimo dėl ekonominės krizės Lietuvoje bei mažesnių pajamų gavimo. Ieškovės kaltė dėl santuokos nutraukimo pasireiškė tuo, jog ji apskritai atsisakė bendradarbiauti vykdant finansines sutuoktinių pareigas, ieškoti išeičių dėl kredito sutarčių vykdymo, pakeisti savo požiūrį į šeimos vertybes ir gyventi pagal esamas finansines galimybes, o ne jos norus. Laikytina, kad ieškovė pažeidė CK 3.27 str. 1 d. numatytą sutuoktinių pareigą vienas kitą remti, nes nebuvo lojali atsakovui ir jo negerbė, nebuvo supratinga dėl darbo netekimo ir sumažėjusių pajamų, aiškiai neieškojo sprendimo dėl skolų grąžinimo, o leido joms didėti, laikė, kad pareiga išlaikyti turtą ir šeimą tenka tik atsakovui kaip vyrui. Nutraukus santuoką, šalių turtas turėtų būti dalintinas per pusę, o teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ieškovės naudai nėra. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad iš U. A. gautą paskolą naudojo šeimos interesais, ji apie išduotus vekselius atsakovo neinformavo, vekseliai buvo išrašyti po to, kai sutuoktiniai kartu nebegyveno, todėl laikytina, kad pagal juos gautą paskolą ieškovė naudojo asmeniniams interesams. Taip pat nurodė, kad nėra jokio teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Tretysis asmuo U. A. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad yra ieškovės tėvo draugas. Jo buvo prašoma pinigų, nes ieškovė neturėjo kuo padengti įsiskolinimo bankui. Be to, jis pats kelis kartus už ieškovę yra sumokėjęs už jos įsiskolinimą bankui.
Trečiojo asmens „Swedbank“, AB atstovas į teismo posėdį neatvykimo. Atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant ir nurodė, kad neprieštarauja ieškovės ieškinio reikalavimams, tačiau 2013-02-22 Nr. SR/13-7375 rašte pasisakė, kad prievolė bankui pagal 2007 m. gegužės 31 d. kredito sutartį solidari ir ieškovės pateiktas pasiūlymas – atsisakyti bendraskolio A. Š. bankui yra nepriimtinas.
Trečiojo asmens bankrutuojančio AB bankas „Snoras“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Trečiojo asmens UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl šalių santuokos iširimo
Šalių santuoka sudaryta 1991 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo numeris 1257) (b. l. 15). Šalys susilaukė sūnaus B. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (t.2., b.l. 11). Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalys bendro ūkio neveda, kartu negyvena, jų šeima iširusi ir išsaugoti jos neįmanoma. Šalims susitaikyti ar taikiai susitarti dėl santuokos nutraukimo nepavyko.
Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, atsakovas nesutikdamas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą sutuoktinių elgesys vertinamas CK III knygos normose įtvirtintų sutuoktinių pareigų atlikimo aspektu. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos numatytos daugelyje CK straipsnių (3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36 ir kt.); tai – lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima ir kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.60 str. 3 d. yra įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t.y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.
Nei viena iš ginčo šalių neįrodė aplinkybių, kurioms esant preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo. Ieškovė nurodo, kad su atsakovu kartu pragyveno 20 metų, viskas buvo labai gerai, kol jos vyras nepradėjo važinėti į Naująją Akmenę, kur susirado kitą moterį ir jų santykiai pašlijo. Tarp šalių vis dažniau kildavo konfliktai, atsakovas nebeskyrė laiko šeimai, nesirūpino bendra buitimi, šeimos poreikiai buvo tenkinami iš ieškovės uždirbtų piniginių lėšų, savo uždirbamų pinigų bendriems šeimos poreikiams atsakovas neskirdavo. Nuo 2010 m. ieškovės ir atsakovo santykiai darėsi vis labiau įtempti, kadangi atsakovas visiškai neprisidėdavo prie kreditorinių įsipareigojimų „Swedbank“, AB vykdymo ir jo iniciatyva, jam elgiantis nelojaliai ir nesąžiningai, buvo sudarytos dar trys 2007 m. gegužės 31 d. kredito sutarties pakeitimai, kuriais prie kredito prijungti atsakovo asmeniniai kreditoriniai įsipareigojimai bankui.
Atsakovas paaiškino, kad sumažėjus jo pajamoms prasidėjo nesantaika, spaudimas iš sutuoktinės pusės dėl to, kad jis nesugeba užsidirbti, išlaikyti šeimos ir pan. Nurodė, kad 2007 m. gegužės 31 d. kredito sutartis buvo pakeista būtent dėl to, kad jis nebesugebėjo išlaikyti grožio salono patalpų ir lizinginio automobilio, bankas siūlė kažko atsisakyti, todėl bankui buvo perleistas automobilis. Nurodė, kad įvairiais būdais stengėsi išsaugoti šeimą, tačiau nepavykus to padaryti 2010 m. paliko šeimą. Paaiškino, kad priešingai nei nurodo ieškovė, stengėsi padėti sūnui, be to, kai 2011 m. sūnus baigė mokslus, įstojo studijuoti, jis pusę metų mokėjo už buto nuomą Senamiestyje, sūnaus mokslus. Paaiškino, kad ieškovė pati jam parašė sms, jog sutiko pirmąją meilę ir jį palieka, o tai, kad jis susirado kitą moterį, yra netiesa.
Apklaustas teisme liudytojas J. B. teismui parodė, kad jis yra banko darbuotojas, dėl sudarytos kredito sutarties jis daugiau bendravo su atsakovu-pagrindiniu skolininku, nurodė, kad kredito sutartis buvo keičiama tikslu refinansuoti ankstesnę sutartį ir suteikti šalims galimybę ir toliau vykdyti kreditinius įsipareigojimus, pablogėjus finansinei padėčiai. Pasirašant kredito sutarties sąlygų pakeitimą dalyvavo ieškovė ir atsakovas, tarp jų jokio ginčo jis nepastebėjo.
Įvertinus šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, teismas daro išvadą, jog abi šalys buvo netolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo ir nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį (šeimyninį) gyvenimą, todėl darytina išvada, kad jos abi pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliu ir pasitikėti vienas kitu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad, be kita ko, šalių kaltinimai viena kitos neištikimybe yra šalių neįrodyti, t.y. šalys nepateikė įrodymų dėl viena kitos santuokinės neištikimybės (atsakovo kitos moters Naujojoje Akmenėje ar ieškovės pirmos meilės), todėl šie jų teiginiai atmetami kaip neįrodyti (CPK 12 str., 178 str.).
Sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, teisiškai nėra reikšminga, kuris sutuoktinis yra kaltesnis, todėl nustačius, kad abi šalys iš esmės pažeidė santuokines pareigas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).
Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės prašymas dėl 10 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra atmestinas (CK 3.70 str. 2 d.).
Dėl bendro turto padalijimo
Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.).
Bylos duomenys patvirtina, jog šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: 37/4019 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,4019 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė – 236000, 00 Lt, (t.1., b.l. 17-33); butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) - 99 000 Lt vertės (t.1. b.l. 34); grožio salono patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) – 261 000 Lt vertės (t.1., b.l. 35-36).
Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šalys santuokos metu įgijo ir dalintiną kilnojamąjį turtą – transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2., b.l. 12), įrengimus, baldus, įrangą, geriamo vandens aparatą, muzikinį centrą, kavos virimo aparatą, esančius grožio salone (duomenys neskelbtini), taip pat miegamojo baldus, svetainės baldus, virtuvės baldus su butine technika, vaiko kambario baldus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau priešieškinio dėl šio turto padalijimo nepareiškė, todėl laikoma, kad šalių santuokoje įgytas ir dalijamas tik aukščiau ieškovės nurodytas nekilnojamasis turtas. Be to, atsakovas atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovės į bylą pateikta UAB „Daineda“ nekilnojamojo turto vertintojos E. C. atlikta nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. 2012-02-002, kuria buto vertė nustatyta – 99 000 Lt, o grožio salono – 261 000 Lt ir nurodė, kad savo užsakytą nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą teismui pateiks vėliau, tačiau atsakovui nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitos nepateiktus, laikoma, kad ginčo dėl šalių nekilnojamojo turto vertės nėra, juolab kad teismo posėdyje atsakovas sutiko su nekilnojamojo turto įvertinimu.
Byloje duomenų apie šalims asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą nėra.
Pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.).
Ieškovė prašo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, priteisiant jai visą šalių nekilnojamąjį turtą natūra, atsakovui išmokant kompensaciją, kadangi šis turtas buvo išsaugotas tik jos pastangomis, o atsakovas jau kelerius metus visiškai neprisideda prie bendro turto išlaikymo.
CK 3.123 str. 1 d. numato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.
Atvejų, kuriems esant galimas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sąrašas nėra baigtinis, vadinasi teismas, įvertinęs individualias bylos aplinkybes, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių masto.
Kaip pažymėjo ieškovė, šalių nekilnojamasis turtas išsaugotas tik jos pastangomis: jai sutikus pasirašyti paskutinį kredito sutarties Nr. 07-051532-FA pakeitimą, atsakovas iškart paliko šeimą, nemokėjo nė vienos kredito įmokas ir jei ieškovė nebūtu mokėjusi kredito įmokų, kreditorius „Swedbank“, AB būtu nutraukęs kreditavimo sutartį ir šalims priklausantis hipotekinis turtas būtu parduotas iš varžytinių. Atsakovas jau kelerius metus atsakovas visiškai neprisideda prie bendro turto išlaikymo, ji viena išlaiko nekilnojamąjį turtą, juo rūpinasi, nes siekia išsaugoti grožio salone kuriamą verslą, teikiantį jai vieninteles pajamas pragyvenimui ir studijuojančio sūnaus išlaikymui. Patalpose, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini), yra ieškovės įrengtas grožio salonas, kuriame dirba ji pati, sukurtos darbo vietos kitiems asmenims, grožio salonas - ilgus metus ieškovės pastangomis ir asmeninių santaupų pagrindu kurtas verslas.
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo: ieškovė nenurodo jokių aplinkybių, susijusių su jos sveikata ar turtine padėtimi, kurioms esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, šalys nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas jau kelerius visiškai neprisideda prie bendro turto išlaikymo ir ji viena išlaiko nekilnojamąjį turtą ir moka kredito įmokas, nelaikytomis tokiomis, kurioms esant teismas pripažintų pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kaip nurodė atsakovas, ieškovė įmokas bankui pradėjo mokėti nuo 2011 m., t.y. tada kai šalys kartu nebegyveno ir jis nebeturėjo finansinių galimybių vykdyti įsipareigojimų bankui dėl darbo neturėjimo, ekonominės krizės, gaunamų mažesnių pajamų, o tik paėmus kreditą, įmokas mokėjo jis. Ta aplinkybė, kad ieškovė pati bankui kurį laiką mokėjo įmokas negali būti vertinama kaip didesnis jos įnašas į bendrą turtą, nes atsakovas įmokas bankui mokėjo anksčiau, ką patvirtina jo pateiktas atsiskaitomosios sąskaitos išrašas (t.2., b.l. 102-123). Nenustačius aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, teismas nustato, kad ieškovei ir atsakovui tenka po ½ santuokoje įgyto turto, t.y. po 180 185 Lt vertės šalių bendro turto.
Pagal CK 3.127 str. 3 d., dalijant sutuoktinių bendrąja nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju galimas buto, grožio salono ir žemės sklypo padalijimas natūra, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, pripažinus, jog šalių turto idealiosios dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, konstatuotina, jog šalims atitenka po ½ buto, grožio salono ir žemės sklypo.
Dėl kreditinių įsipareigojimų
Šalys santuokos metu įgijo kreditorių „Swedbank“, AB. Pagal 2007 m. gegužės 31 d. kredito sutartį Nr. 07-051532-FA (t.1., b.l. 47-51, 55-61) bankas suteikė šalims 111 503,70 EUR dydžio kreditą; 2009 m. spalio 1 d. susitarimu Nr. 07-051532-FA/09-078904-FA/09-078905-FA/09-078907-FA-1 dėl 2007 m. gegužės 31 d. kredito sutarties Nr. 07-051532-FA pakeitimo (t.1., b.l. 62 – 77, t.2., b.l. 34 - 49) bankas papildomai suteikė 5030,12 EUR kreditą; 2010 m. birželio 30 d. susitarimu Nr. 07-051532-FA/09-078904-FA/09-078905-FA/09-078907-FA-2 dėl 2007 m. gegužės 31 d. kredito sutarties Nr. 07-051532-FA pakeitimo (t.1., b.l. 78 – 95, t.2., b.l. 50 - 67) bankas papildomai suteikė 4597,34 EUR kreditą; 2011 m. vasario 1 d. susitarimu Nr. 07-051532-FA/09-078904-FA/09-078905-FA/09-078907-FA-3 dėl 2007 m. gegužės 31 d. kredito sutarties Nr. 07-051532-FA pakeitimo (t.1., b.l. 96 – 116, t.2., b.l. 68 – 87) bankas papildomai suteikė 1283,33 EUR kreditą.
Kaip matyti iš „Swedbank“, AB 2013-02-22 rašto Nr. SR/13-7375 šalių negrąžinto kredito suma – 118 687, 79 EUR arba 409 805,20 Lt.
Santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriams. Kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidariosios prievolės subjektai) CK 3.109, 6.6, 6.8 straipsnių prasme, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 str. 1 d.). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 str. 1 d.), todėl bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 str. 6 d.). Šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygos gali būti keičiamos tik įstatymo nustatyta tvarka – raštišku visų sutarties šalių susitarimu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis; kreditavimo sutarčių nuostatos).
Kreditorius, t. y. tretysis asmuo „Swedbank“, AB nesutinka, kad šalių solidarius kreditinius įsipareigojimus asmeniškai perimtų viena ieškovė. Atsižvelgiant į tai šalių prievolė pagal 2007 m. gegužės 31 d. kredito sutartį Nr. 07-051532-FA ir tolesnius jos pakeitimus lieka solidari.
Kreditoriai AB bankas SNORAS (t.2., b.l. 14-16) ir UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (t.2., b.l. 17) teismo posėdžiuose nedalyvavo, atsiliepimų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad įsiskolinimai AB bankas SNORAS ir UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ priteisti šalims gyvenant santuokoje Trakų rajono apylinkės teismo 2011-09-22 sprendimu ir 2011-12-14 teismo įsakymu (t.2., b.l. 14-16, 17), šios neįvykdytos prievolės lieka solidariomis šalių prievolėmis.
Ieškovė santuokos metu pasiskolino 26 000 Lt U. A. išduodama du paprastuosius neprotestuotinus vekselius: 2011 m. sausio 30 d. 10 000 Lt sumai (t.1., b.l. 37) ir 2011 m. birželio 1 d. 16 000 Lt sumai (t.1., b.l. 38). Ieškovės teigimu šiuos pasiskolintus pinigus ji panaudojo solidarių kreditinių įsipareigojimų „Swedbank“, AB vykdymui, todėl U. A. yra bendras šalių kreditorius.
Kaip teismo posėdžiuose paaiškino liudytojas U. A. ieškovei jis padėjo dėl to, kad yra jos tėvo draugas. Pinigus duodavo ieškovei grynais pinigais, pinigų perdavimas pavedimais užfiksuotas nebuvo. Jis pats kelis kartus yra įnešęs į banko tranzitinę sąskaitą už ieškovę pinigų už paskolą.
Vadovaujantis CK 3.109 str. 2 d. kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Pagal to paties straipsnio 3 d. solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
Kaip matyti iš byloje esančių 2011 m. sausio 30 d. neprotestuotino vekselio ir 2011 m. birželio 1 d. neprotestuotino vekselio, jais S. Š. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti U. A. atitinkamai 10 000 Lt ir 16 000 Lt. Nors ieškovė nurodė, kad šios sumos buvo mokamos kreditinių įsipareigojimų „Swedbank“, AB dengimui, tačiau, pažymėtina, kad byloje duomenų, jog nurodytos sumos tikrai buvo perduotos ieškovei nėra. Taip pat pažymima, kad paprastieji neprotestuotini vekseliai išrašyti 2011 m. sausio 30 d. ir 2011 m. birželio 1 d., t.y. šalims jau gyvenant atskirai ir net jei būtų padaryta išvada, kad pinigai ieškovei buvo perduoti, byloje įrodymų, kad būtent šios pinigų sumos buvo naudojamos kreditinių įsipareigojimų bankui dengimui nėra. Pats atsakovas nurodė, kad apie paprastuosius neprotestuotinus vekselius informuotas nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog prievolės pagal 2011 m. sausio 30 d ir 2011 m. birželio 1 d. neprotestuotinus vekselius yra solidariosios, todėl jos lieka asmeninėmis ieškovės prievolėmis.
Dėl tarpusavio išlaikymo
Šalys tarpusavio išlaikymo neprašo.
Dėl sutuoktinių pavardžių
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė – Š., atsakovui – jo pavardė Š. (CK 3.69 str. 1 d.).
Kiti šalių paaiškinimai ir byloje esantys įrodymai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
Ieškovė patyrė 2340,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 500,00 Lt žyminis mokestis (Trakų rajono apylinkės teismo 2012-05-25 nutartimi ieškovė nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo atleista), 1000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 800,00 Lt išlaidų už nekilnojamojo turto vertinimą ir 40,00 Lt išlaidų už sutarčių kopijas (išrašus).
Atsakovas patyrė 3160,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 3000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 160,00 Lt išlaidų už sąskaitos išrašo spausdinimą ir kreditinių sąskaitų išrašus.
Teismas, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, bei patenkintų reikalavimų dalį paskirsto bylinėjimosi išlaidas kiekvienai šaliai priteisiant po 50 procentų kitos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų: ieškovei iš atsakovo – 1170,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės – 1580 Lt bylinėjimosi išlaidų. Padarius šių išlaidų įskaitymus iš ieškovės atsakovui priteistina 410 bylinėjimosi išlaidų.
Iš kiekvienos iš šalių priteistina po 38,54 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 96 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 80, 83, 88, 92, 93, 96, 99, 177-178, 259, 260, 270, 282, 375-385 str. str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), ir S. Š. (Š.), a.k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 1257, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturinčių nepilnamečių vaikų.
Po santuokos nutraukimo S. Š. palikti santuokinę pavardę – Š., A. Š. – jo pavardę Š.
Nustatyti S. Š. ½ dalį ir A. Š. ½ dalį turto jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
½ 37/4019 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,4019 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė – 236000, 00 Lt;
½ dalies grožio salono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 130 500 Lt;
½ dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 49 500 Lt.
½ 37/4019 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,4019 ha ploto ,kurio vidutinė rinkos vertė – 236000, 00 Lt;
½ dalies grožio salono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 130 500 Lt;
½ dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 49 500 Lt.
A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), ir S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), pagal su „Swedbank“, AB 2007 m. gegužės 31 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 07-051532-FA ir jos 2009 m. spalio 1 d. susitarimo Nr. 07-051532-FA/09-078904-FA/09-078905-FA/09-078907-FA-1 dėl 2007 m. gegužės 31 d. kredito sutarties Nr. 07-051532-FA pakeitimo, 2010 m. birželio 30 d. susitarimo Nr. 07-051532-FA/09-078904-FA/09-078905-FA/09-078907-FA-2 dėl 2007 m. gegužės 31 d. kredito sutarties Nr. 07-051532-FA pakeitimo, 2011 m. vasario 1 d. susitarimo Nr. 07-051532-FA/09-078904-FA/09-078905-FA/09-078907-FA-3 dėl 2007 m. gegužės 31 d. kredito sutarties Nr. 07-051532-FA pakeitimo, paimtą ir negrąžintą kreditą palikti solidaria šalių prievole.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš S. Š. 410,00 Lt bylinėjimosi išlaidų A. Š.
Priteisti iš S. Š. 38,54 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš A. Š. 38,54 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.