Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Teisėjas K. Dargužis Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1.; 1.1.8.1.

2005 m. gruodžio 1 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E.D. gynėjo bei nuteistojo Remigijaus Martinkevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo E.D. ir R.M. pripažinti kaltais padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. ir nuteisti:

E.D. - 10 (dešimčiai) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., bausmė paskirta šiuo nuosprendžiu subendrinta su 2005-03-01 nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

R.M. - 8 (aštuoneriems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

E.D. ir R.M. nuteisti už tai, kad 2004 m. gruodžio 25 d., apie 14 val., A. Subačiaus bute, esančiame Birutės g. 22-4, Šakių m. ir gyvenamojo namo, esančio Birutės g. 18, Šakių m., pirmojo aukšto koridoriuje, veikdami bendrininkų grupe, įtarę, kad A.S. galėjo pavogti E.Š. pinigus, pykčio išdavoje tyčia bendrais veiksmais, tai yra, E.D. ir R.M. rankomis sudavė eilę smūgių A.S. į galvą, R.M. spyrė nukentėjusiajam į kaklą, taip padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairė akies vokuose, lūpose, kairiame skruoste, odos nubrozdinimus kairiame antakyje, skruoste, smakre, kairėje ausyje, kaktoje, kraujosruvas kairė akies vokų akiduobėje, skruoste, viršutinėje lūpoje, kairio žando pažandyje, apatinėje lūpoje, kairio smilkinio viršugalvio, nosies audiniuose, kakle - pasmakrėje su paliežuvio kaulo lūžimu, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu apie dešinį pusrutulį (170 ml.), po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairio pusrutulio smilkininėje skiltyje, galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės, smilkininės skilčių sumušimus, kas dėl spaudimo smegenų kamiene sukėlė antrines kraujosruvas, tai yra padarė sužalojimus dėl ko nukentėjusysis A.S. mirė ir taip tyčia jį nužudė.

Teisme nepaaiškėjo, kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam iki konflikto su E.D. ir R.M.. Po mirties ant kūno rasti dvejopi sužalojimai atsiradę nevienu laiku. Kadangi nukentėjusįjį dažni sugėrovai sumušdavo, jis nukrisdavo nuo antrojo aukšto laiptų (liudytojų J.Ž., D.G. parodymai), todėl, apelianto nuomone, mirtį galėjo nulemti ankstesni sužalojimai. Apeliantas teigia, kad buvo ir įtikinami kontaktai su kitais asmenimis, galėjusiais lemtingai sužaloti A. S..

Teisme nepaneigta galimybė, jog po incidento su E.D., nukentėjusysis pats nukrito nuo laiptų ir užsimušė. Apeliantas aiškina, kad išėjus E.D. ir kitiems, A.S. buvo savo bute antrajame aukšte, apsirengė striuke ir užrakino kambarį. Apelianto nuomone, nepaneigta, kad paveiktas alkoholio, A.S. lipo žemyn, krito nuo laiptų ir susižalojo pats. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog E.D. ir R.M. vedžiojosi A.S. apsirengusį tik megztiniu (2 bylos tomas, b. l. 92, 94, 96, 97), o lavonas rastas aprengtas striuke. Be to, išeidami butą jie paliko nerakintą, o apžiūrint įvykio vietą, konstatuota, kad „durys užrakintos“.

Apeliantas atkreipia dėmesį į liudytojas N.G. parodymus, kad po to, kai E.D. ir R. M. grįžo į gatvę, nuvedę nukentėjusįjį į laiptinę, N.G. gatvėje rado nukentėjusiojo raktus, kuriuos nunešė ir padavė A.S.. A.S. rado sėdintį (su megztuku) ir pilnai atsigavusį. Tai buvo apie 14.00 val. Niekam neatrodė, kad A.S. grėstų mirtis.

Apeliantas atkreipia dėmesį ir į jo ginamojo asmenybės bruožus į tai, kad E.D. jaunas žmogus, prašo atsižvelgti į byloje esančioje charakteristikoje nurodytas aplinkybes, į tai, kad E.D. dirba sunkų žemdirbio darbą, vienintelis padeda ūkyje likusiai motinai.

Apeliantas pripažįsta, kad nukentėjusiajam A.S. sudavė 2 smūgius: vieną kartą ranka į kairįjį skruostą ir vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į kaklą, nenumatydamas pasekmių ir dėl to labai gailisi. Tačiau, R. M. nuomone, teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, nes neatsižvelgė į nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes.

Apeliantas pažymi, kad jis kaltu prisipažino dalinai, nes neturėjo tyčios, tikslo atimti nukentėjusiajam gyvybę. Nurodo, kad pas A.S. nuvyko paprašius E.D., nes E.D. norėjo išsiaiškinti kas pavogė iš E.Š. (jo močiutės) pinigus. Jiems nuėjus pas A.S., pastarasis buvo labai girtas, tarp E.D. ir A.S. įvyko konfliktas, E.D. aiškinosi kas pavogė pinigus. Apeliantas tvirtina, kad nežino kiek smūgių E.D. sudavė A.S.. Nurodo, kad po sumušimo jie nukentėjusįjį parvedė namo, paliko pastarojo namo laiptinėje. Apelianto nuomone nukentėjusysis galėjo susižaloti pats. Apeliantas nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, nukentėjusiojo nužudyti nenorėjo, tuo metu netinkamai įvertino situaciją, nenumatė pasekmių, t.y. veikė netiesiogine tyčia. Apelianto nuomone, teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, labai gailisi, padarė rimtas išvadas, prieš nusikaltimo padarymą atliko privalomąją krašto apsaugos tarnybą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R.M., jo gynėja bei nuteistojo E.D. gynėjas prašo apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras prašo skundus atmesti.

Kolegija byloje paduotus apeliacinius skundus atmeta.

Apkaltinamojo nuosprendžio dėl E.D. nuteisimo už A.S. nužudymą panaikinimo pagrindas, toks koks yra numatytas BPK 329 str. 1d. 1p., apeliacinės instancijos teismo nenustatomas, nes nuosprendyje nurodytais bylos duomenimis yra įrodyta, kad A.S. mirtis buvo sąlygota būtent dėl abiejų nuteistųjų suduotų smūgių nukentėjusiajam.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė mirusio nukentėjusiojo teisės medicinos duomenis (2 bylos tomas b. l. 19-24) ir teisme apklausė A.S. lavoną tyrusį specialistą TMI Jurbarko ekspertinio poskyrio teismo ekspertą A.J. ( 2 bylos tomas, b. l. 182). Iš byloje esančių A.S. lavono teisės medicinos duomenų matyti, kad jo mirtį sukėlusias priežastis : stiprų galvos sumušimą, lydymą galvos smegenų suspaudimo krauju, sukėlė tiek rankomis, tiek kojomis galimai suduoti mažiausiai septyni smūgiai nukentėjusiajam į galvą. Galvoje rasti sužalojimai, išvardinti išvados 1.1 punkte, sąlygoję kraujo išsiliejimą į smegenis, būdingi smūgių sudavimui ( specialisto išvados 2 p.). Šie sužalojimai nėra ir nebūdingi kritimui. Kurio būtent smūgio pasėkoje trūko kraujagyslės, sukėlusios kraujavimą į smegenis, išskirti negalima, visi smūgiai į galvą galėjo sukelti tokias pasekmes. Tai ekspertas patvirtino apklausos teisme metu ( 2 bylos tomas, b. l. 182).

Aukščiau išdėstyti teisės medicinos duomenys paneigia skunduose dėstomą versiją, kad paveiktas alkoholio, pats A.S. lipo laiptais, krito nuo laiptų žemyn ir galimai mirtinai susižalojo. Papildomai kreiptinas dėmesys, kad A.S. nebuvo rastas prie laiptų žemutinių pakopų, kur galėtų atsidurti nukritęs, o žymiai toliau nuo laiptų apačios ( 1 bylos tomas, b. l. 4). Būtent toje pačioje vietoje, kur jis buvo rastas įvykio vietos apžiūros metu, jau 2004-12-25, po pietų, A.S. matė gulintį ir liudytojai J.Ž. bei D.G..

Išnagrinėtoje byloje nėra taip pat nustatyta, kad A.S. be nuteistųjų E.D. ir R.M. būtų dar mušę kokie nors kiti asmenys. Gynėjo keliamos versijos apie tokį galimą sumušimą yra vien tik prielaidinio pobūdžio ir iš jo skunde nurodomos bylos medžiagos tokios aplinkybės neseka.

Tai, kad nukentėjusysis po nuteistųjų sumušimo papildomai galėjo apsirengti kitus viršutinius drabužius, neprieštarauja teisės medicinos duomenims apie tai, kad kurį laiką po sumušimo jis galėjo būti sąmoningu ir neįneša abejonių teismo nustatytoms mirtį sukėlusio A.S. kūno sužalojimo padarymo aplinkybėms.

Byloje nėra nustatyta, kad nuteistieji veikė kartu, turėdami išankstinę tyčią nužudyti nukentėjusįjį. Nuteistųjų tikslas buvo kerštauti, sumušant „pamokyti“ nukentėjusįjį, klaidingai įtarus, kad jis galėjo pavogti E.Š. pinigus. E.D. ir R.M. tai atliko smogdami rankomis į gyvybiškai svarbias žmogui kūno vietą - galvą, o R.M. dar ir spirdamas į kaklą. Abu jie veikė vienodai pavojingai ir, sprendžiant pagal panaudoto smurto pobūdį bei sumušto nukentėjusiojo palikimą laiptinėje siekė bet kokių pasekmių ( mirties ar kūno sužalojimo). Nuo bet kurio iš jų suduotų smūgių galėjo atsirasti mirtinos pasekmės. Nors abu nuteistieji nukentėjusiojo mirties nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiai pasekmei atsirasti. Nužudymas šiuo atveju yra padarytas netiesiogine tyčia, kai kaltininkai suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Kai yra nustatoma netiesioginė tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – šiuo atveju kaip nužudymas.

Todėl visiškai pagrįstai šioje byloje nustatytoje situacijoje pirmosios instancijos teismas įžvelgė priežastinį ryšį tarp abiejų nuteistųjų padarytų smurtinių veiksmų ir atsiradusių padarinių ( A.S. mirties) ir kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamą veiką pagal BK 129 str. 1 d.

Kolegija taip pat nenustato jokio teisinio pagrindo, kuris leistų pripažinti abiem nuteistiesiems paskirtas bausmes aiškiai per griežtomis ir neįžvelgia galimybių pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes sušvelninti.

Atsakant į nuteistojo E.D. gynėjo skundo dalį dėl bausmės griežtumo, pasakytina, kad E.D. paskirtoji pagal BK 129 str. 1 d. bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kitas BK bendrojoje dalyje esančias bausmių skyrimo taisykles ir yra pakankamai individualizuota.

Teismas tinkamai atsižvelgė į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus nusikaltimas), konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes ( buvo A.S. mušimo iniciatorius), tyčios formą, nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Apygardos teismo E.D. paskirtoji terminuoto laisvės atėmimo bausmė esant trečiam E.D. teistumui, neigiamam elgesiui iki suėmimo ( 2004 metais - trys administracinės nuobaudos), tik patenkinamai charakteristikai buityje, pagrįstai nustatyta lygi BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

E.D. parodymų nenuoseklumas proceso metu, savo kaltės dėl nužudymo neigimas, inkriminuojamų smūgių skaičiaus nepripažinimas, paskutiniojo žodžio turinys tikrai neleidžia įžvelgti lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių, kokios yra numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p. Ta aplinkybė, kad E.D. motina atlygino nukentėjusiojo A.S. laidojimo išlaidas ( 2500 Lt), yra palanki nuteistajam, tačiau, kolegijos manymu, nėra pakankama, jog būtų galima mažinti nuteistajam paskirtos bausmės dydį, nes žalos atlyginimas yra padarytas tik dėl turtinės žalos, žala atlyginta ne paties nuteistojo, o jo motinos, tai padaryta tik besibaigiant ikiteisminiam tyrimui.

Todėl nėra pagrindo teigti, kad E.D. už žmogaus nužudymą paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra aiškiai per griežta.

Už nekvalifikuotą nužudymą R.M., nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau, įvertinus teigiamas charakteristikas ir teistumo nebuvimą, paskirta laisvės atėmimo bausmė yra dvejais metais žemesnė, negu BK 129 str. 1 d. sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Tokia bausmė taip pat neprieštarauja BK 54 str. nustatytiems bendriesiems bausmių skyrimo pagrindams ir kitoms BK bendroje dalyje esančioms bausmių skyrimo taisyklėms. Teismas skirdamas bausmę pagrįstai atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, R.M. asmenybę, kaltės formą, dalyvavimo nužudyme laipsnį. Todėl R.M. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ir teisėjų kolegija neįžvelgia įstatyminio pagrindo ją švelninti.

Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

nuteistojo E.D. gynėjo ir nuteistojo R.M. apeliacinius skundus atmesti.