- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-17
- Bylos Nr.
- 2A-145-640/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27345-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- UAB „Unikort“
- Ieškovas
- UAB „Kazand“, KAZAND, UAB UNIKORT
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Unikort“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kazand“ ieškinį atsakovui UAB „Unikort“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 2013-03-19 d. su atsakovu sudarė Krovinio pervežimo sutartį Nr. V001124, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui krovinio pervežimo paslaugas, maršrutu Dnepropetrovsk (Ukraina) – Šiauliai (Lietuva) pagal CMR Konvencijos sąlygas, o atsakovas įsipareigojo su ieškovu atsiskaityti sutartyje nustatytu laiku ir terminais. Ieškovas nurodė, jog pateikė atsakovui PVM sąskaitą - faktūrą KAZ 2013 Nr. 0157 apmokėjimui, tačiau atsakovas skolos neapmokėjo, be to, atsakovas vežimo eigoje teikė nepagrįstus formalius reikalavimus ieškovui bei formaliai apeliavo į tariamai patirtus nuostolius, t. y. atsakovas nepaisydamas CMR Konvencijos 23 str. 5 d. nuostatų, 2013-04-15 d. pretenziją ieškovui grindė išimtinai sutarties nuostatomis, nepateikdamas jokių duomenų ar įrodymų dėl nuostolių fakto, bei reikalavo, kad ieškovas atsakovui sumokėtų 1360,00 EUR (4695,81 Lt) sumą, pareikšdamas, jog jo reikalaujama pretenzijos suma 1360,00 EUR (4695,81 Lt) yra išskaičiuota iš užmokesčio 1100,00 EUR (3798,08 Lt) už vežimą ir kadangi pervežimo sutartis nepadengia atsakovo nuostolių, nurodė likusią 260 EUR (897,73 Lt) sumą, viršijančią net užsakymo sumą, per septynias dienas pervesti į atsakovo sąskaitą. Ieškovas nurodė, jog dėl atsakovo nepagrįstų pretenzijų ieškovas prieš atiduodamas krovinį paprašė pateikti garantijas dėl apmokėjimo ir atsakovas 2013-03-29 d. pateikė garantiją, tačiau sąskaitos neapmokėjo, o pateikė 2013-04-15 d. raštą, kuriuo reikalavo ieškovo padengti tariamus atsakovo nuostolius, nors jokių dokumentų, patvirtinančių atsakovo rašte išdėstytas faktines aplinkybes, nepateikė. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas sąmoningai kaltino ieškovą tariamai nepateikus dokumentų originalų, nurodydamas ieškovui, jog mokėti neprivalo kol ieškovas nepateiks CMR važtaraščių originalų, puikiai žinodamas, kad antrą kartą ieškovas minėtų originalų pateikti negali, nors savo atsiliepime atsakovas patvirtino tą aplinkybę, jog prievolės pagal 2013-04-08 d. PVM sąskaitą - faktūrą KAZ2013 Nr. 0157 atsiradimo momentui atsakovas visgi turėjo visus reikalingus (t.y. su pervežimu susijusius) dokumentus (t. y. jų originalus), tačiau tą faktą sąmoningai neigė, o mokėjimą įvykdė tik 2013-07-12 dieną, akivaizdžiai pažeisdamas prievolės įvykdymui skirtą terminą. Ieškovas nurodė, jog atsakovo kaltinimai dėl pavėluoto krovinio pristatymo yra visiškai nepagrįsti, kadangi vėlavimą įtakojo objektyvios aplinkybės, t.y. labai blogos meteorologinės sąlygos ir sniego audros Ukrainoje, dėl ko Ukrainos valstybinių institucijų pareigūnų iniciatyva eismas į Kijevą nuo 2013-03-23 d. iki 2013-03-26 d. (imtinai) vakaro buvo sustabdytas, be to, vėl leidus eismą, susidarė labai didelės automobilių spūstys ir eismo sąlygos buvo labai blogos (force majeure), kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti (CMR Konvencijos 17 str. 2 d.), apie ką atsakovas buvo tinkamai ir laiku informuotas. Ieškovas taip pat nurodė, kad ieškovas kreipėsi į juridinę kontorą „Gratum“ per kurią informavo atsakovą apie tai, kad atsakovo neteisėtus veiksmus tirs prokuratūra ir tik tuomet atsakovas informavo ieškovą apie tai, jog dokumentų originalus turėjo nuo prievolės atsiradimo momento, be to, atsisakė pretenzijų, tačiau padegti ieškovo 780,00 Lt sumoje patirtų teisinės pagalbos išlaidų nesutiko, be to, juridinė kontora „Gratum“ 2013-05-22 d. raginimu Nr. 13KAZ/522 informavo atsakovą dėl įmokų paskirstymo ir atsakovas 2013-07-12 d. apmokėjo ieškovo pateiktą sąskaitą KAZ 2013 Nr. 0157 – 3798,08 Lt sumai, be to, 2013-07-12 d. juridinė kontora „Gratum“ raginimu Nr. 13KAZ/712 pareikalavo atsakovo padengti skolos likutį, tačiau atsakovas skolos pilnai nesumokėjo. Ieškovas prašė teismo išieškoti iš atsakovo 780,00 Lt skolą, 54,84 Lt delspinigių, 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-4, 60-62).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-20 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 780 Lt skolą, 54,84 Lt delspinigių, 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1898,55 Lt bylinėjimosi išlaidų. (b.l. 129-133). Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog iš visos šios civilinės bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių buvo susiklostę prievoliniai krovinių vežimo teisiniai santykiai ir šalys buvo susitarusios, kad krovinio pervežimas bus vykdomas sutinkamai su 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (CMR) Konvencijos sąlygomis, be to, ieškovas įvykdė pervežimus krovinio vežimo važtaraštyje nurodytu maršrutu, todėl pagal krovinio vežimo sutarties bei CMR Konvencijos nuostatas atsakovas įgijo pareigą sumokėti ieškovui sutartą užmokestį už suteiktas vežimo paslaugas. Teismas pažymėjo, kad jeigu atsakovas buvo nustatęs tokią aplinkybę, jog ieškovas netinkamai ar ne laiku įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ar kitaip pažeidė atsakovo teises bei teisėtus interesus, atlikdamas minėtą pervežimą, tai atsakovas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl tariamai pažeistų teisių gynimo, tačiau tokių duomenų šioje civilinėje byloje nėra ir šalys tokių rašytinių įrodymų į šią civilinę bylą nepateikė, be to, kaip matyti, atsakovas pilnai sumokėjo ieškovui už suteiktas pervežimo paslaugas, todėl teismas konstatavo, kad ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai (LR CPK 176 str. - 179 str.). Taip pat pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus dėl ieškovui pateiktos pretenzijos pagrįstumo. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog atsakovas visgi nustatytu laiku nesumokėjo ieškovui už krovinio pervežimo paslaugas, ko pasėkoje ieškovas patyrė papildomų ir būtinųjų ikiteisminių bylinėjimosi išlaidų, kurios yra pilnai įrodytos šioje civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais (LR CPK 176 str. – 179 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas UAB „Unikort“ apeliaciniu skundu (b.l. 136-141) prašo panaikinti 2013-12-20 sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė, kokiu pagrindu ieškovas prašo priteisti skolą ir iš ko ta skola susidaro. Nurodo, jog nepagrįstai ieškovas remiasi Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, nes šiuo straipsniu galima vadovautis tik priteisiant teisines išlaidas patirtas civilinėje byloje, o ieškovas nagrinėjamu atveju prašo priteisti išlaidas, patirtas skolos administravimui, kurios nėra patirtos byloje ir todėl neįeina į CPK reguliavimo sritį. Ieškovo prašomos priteisti išlaidos negali būti laikomos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Be to, ieškovas nepagrindžia ir nepaaiškina, iš ko susideda jo prašoma priteisti 780 Lt dydžio skolos suma. Apelianto nuomone, ši suma nebuvo būtina ir yra nepagrįsta. Apeliantas nurodo, jog teismas savo sprendimo neargumentuoja ir nemotyvuoja, kodėl ieškovo patirtos ikiteisminio skolos administravimo išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, jog pagal ieškovo parengtą pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu. Todėl teismas neatskleidė ginčo esmės, neišanalizavo priteistos sumos pagrįstumo ir sprendimas yra laikytinas be motyvų, kas atitinka absoliutų sprendimo negaliojimą pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Taip pat apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, nes ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl ir bylinėjimosi išlaidos negali būti atlyginamos. Be to, nurodo, kad dalis ieškovo patirtų išlaidų - 915 Lt susijusios su teisines paslaugas teikiančios įmonės parengtais dokumentais, todėl negali būti laikomos išlaidomis advokato pagalbai apmokėti.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 179-183) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas savo sprendimą argumentavo ir motyvavo. Teismas tinkamai kvalifikavo šalių santykius ir tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Teismas nurodė, jog atsakovui laiku nesumokėjus už ieškovo suteiktas paslaugas, ieškovas patyrė būtinųjų ikiteisminių bylinėjimosi išlaidų, kurios yra įrodytos ir priteistinos. Atsakovui elgiantis nesąžiningai, ieškovas turėjo kreiptis į teisnių pasaugų įmonę dėl teisinės pagalbos suteikimo ir dėl to patyrė 780 Lt išlaidų. Nurodo, jog būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t.y. jam keliant nepagrįstus reikalavimus ir neva tai įgyvendinat jo tarimą teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, tuo pačiu atsisakant atsiskaityti su ieškovu už jo suteiktas paslaugas, ieškovas įtardamas atsakovą elgiantis neteisėtai kreipėsi į teisininkus pagalbos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantas nurodo, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir yra pagrindas konstatuoti absoliutų jo negaliojimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokį argumentą, kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2013 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013).
Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, jog iš tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Sprendime nurodyta, jog atsakovas laiku nesumokėjo ieškovui už krovinio pervežimo paslaugas, ko pasėkoje ieškovas patyrė papildomų ir būtinųjų išlaidų, kurios įrodytos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Todėl nors ir glaustai bei lakoniškai, tačiau teismo sprendimas yra motyvuotas ir konstatuoti absoliutaus negaliojimo pagrindo nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas laiku pagal sutartį neatsiskaitė. Tačiau sprendime teismas neanalizavo ir nenustatė, kada konkrečiai atsakovui kilo prievolė atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Iš šalių sutarties matyti, jog pareiga atsiskaityti pagal sutartį kyla per sutartą terminą (22 darbo dienas – kaip tai numato sutartyje susitartos apmokėjimo sąlygos) nuo sąskaitos už vežimą, dviejų CMR važtaraščių originalų gavimo dienos (sutarties 7 p.). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovo išrašytą sąskaitą atsakovui už vežimą ir CMR važtaraščio kopiją atsakovas gavo 2013-04-10 (b.l. 49-50), tačiau CMR važtaraščio originalą – tik 2013-04-29 (b.l. 48, 51). Pats ieškovas pripažino, jog su sąskaita atsakovui buvo pateikta tik CMR važtaraščio kopija, o CMR važtaraščio originalas buvo atsakovui išsiųstas 2013-04-26. Kaip aukščiau minėta šalių sutartis numatė, jog užsakovas, šiuo atveju atsakovas, turi pareigą atsiskaityti tik data, kuomet gauna sąskaitą ir du CMR važtaraščių originalus, iš kurių vienas gali būti patvirtinta kopija. Ieškovas gi su sąskaita pateikė tik važtaraščio kopiją. Tokiu būdu pagrįstas apelianto argumentas, jog terminas įvykdyti prievolę atsakovui prasidėjo 2013-04-29 ir atsakovas savo pinginę prievolę ieškovui turėjo įvykdyti iki 2013-05-30, t.y. per 22 darbo dienas. Pažymėtina, jog ir pats ieškovas savo 2013-05-22 raginime nurodė terminą atsakovui piniginei prievolei sumokėti iki 2013-05-31 (b.l. 25-26). Atsakovas savo prievolę ieškovui įvykdė 2013-07-12 (b.l. 17), t.y. praleidęs įvykdymo terminą. Tačiau vertinat 780 Lt skolos priteisimo pagrįstumą, atsižvelgtina į tai, jog minėta suma ieškovo buvo patirta už skolos administravimą, kuomet prievolės mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, t.y. rengiant ir teikiant 2013-05-22 pretenziją (b.l. 25-26), todėl tokių išlaidų priteisimas negali būti siejamas su atsakovo prievolės pagal sutartį įvykdymo termino praleidimu. Apeliantas pagrįstai nurodo, jog minėtos ieškovo 780 Lt patirtos išlaiduos, kurias jis sumokėjo juridinei kontorai „GRATUM“ už teisines paslaugas, negali būti vertinamos kaip bylinėjimosi išlaidos bylos nagrinėjimo procese.
Nagrinėjamu atveju šių išlaidų pagrįstumo klausimas vertintinas siejant jų atsiradimą su ieškovo atsakovui reikalavimo pagrįstumu. Civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatytos visos įstatyme numatytos sąlygos. Tokiu būdu vertinant, ar pagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti jo išlaidas, kurias jis patyrė rengdamas raginimą atsakovui, reikalinga nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus bei priežastį ryšį tarp atsakovo veiksmų bei ieškovo patirtų išlaidų (CK 6.245 str.). Atsakovas savo prievolę pagal sutartį turėjo įvykdyti iki 2013-05-30, todėl iki nurodyto termino atsakovas turėjo teisę ieškovui pagal jo pateiktą sąskaitą nemokėti, t.y. jo nemokėjimas negali būti laikomas neteisėtu neveikimu. Tokiu būdu ieškovas, reikšdamas atsakovui 2013-05-22 raginimą dėl prievolės nevykdymo ir dėl to patirdamas papildomų išlaidų, veikė savo rizika ir negali reikalauti tokių išlaidų atlyginimo iš atsakovo. Tokiu būdu ieškovo reikalavimas dėl 780 Lt skolos priteisimo, kurią sudaro už „GRATUM“ teisines paslaugas sumokėta suma, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovo reikalavimo priteisti 780 Lt skolą pagrįstumo. Taip pat nepagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti netesybas nuo šios nesumokėtos sumos. Todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas ir ieškovo reikalavimas atmestinas.
Apeliantas ginčydamas sprendimą prašo jį panaikinti visa apimtimi ir ieškinį atmesti visiškai. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl ieškovo reikalavimo priteisti delspinigius. Kadangi atsakovas prievolės įvykdymo terminą praleido, tai vadovaujantis CK 6.210 str. 2 d. iš atsakovo ieškovo naudai buvo pagrįstai priteistos palūkanos, kurias ieškovas įvardija kaip delspinigius, bei procesinės 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos. Tačiau priteistų palūkanų suma mažintina iki 7,78 EUR (26,85 Lt), kas sudaro palūkanų sumą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2013-05-31, kuomet prievolė turėjo būti įvykdyta, iki 2013-07-12, kuomet atsakovas sumokėjo pagal sutartį ((3798,08x6 proc.)/365x43). Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visą prašomą sumą 54,84 Lt delspinigių, tai sprendimas iš dalies keistinas.
Apeliantas taip pat ginčija teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme naudojosi juridinės kontoros „GRATUM“ teisinėmis paslaugomis (b.l. 35, 36, 63, 64). Vėliau ieškovas sudarė sutartį (2013-11-20) ir jį byloje atstovauja advokatas R. R. (b.l. 79). Pagal į bylą pateiktus ieškovo įrodymus dėl 485 Lt ir 430 Lt apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme matyti, kad minėta suma buvo sumokėta juridinei kontorai „GRATUM“ (b.l. 35-36, 63-64). Taigi, bylos duomenimis teisinę pagalbą ieškovui teikė juridinis asmuo. Teismas pažymi, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą juridinių asmenų vardu bylas teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas (CPK 55 str.). Taip pat juridinių asmenų atstovais teisme gali būti CPK 56 str. 1 d. 1,2,3 p. išvardinti asmenys. CPK nenumato galimybės būti atstovu teisme teisines paslaugas teikiančiam juridiniam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atstovavimas teisme apima ir procesinių dokumentų surašymą, todėl šiuo atveju juridinė kontora „GRATUM“ kaip juridinis asmuo negalėjo atstovauti ieškovui teisme, kas reiškia, kad tuo atveju, kai asmenį atstovauja netinkamas atstovas, negali būti priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovo buvo priteista 915 Lt bylinėjimosi išlaidų, yra nepagrįsta ir todėl naikintina.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai vertino įrodymus byloje, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškinio pagrįstumo visoje apimtyje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.
Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių, patirtos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje.
Pagal CPK 93, 98, 88 str. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 3,2 procentai visų reikalavimų : 26,85/834,84x100) ieškovui iš atsakovo priteistina 0,66 EUR (72x3,2%=2,30 Lt) žyminio mokesčio, 8,34 EUR (900x3,2%=28,8 Lt) (b.l. 80-81, 121-122) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 0,10 EUR (11,55x3,2%=0,36 Lt) kitų išlaidų, t.y. iš viso 9,10 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Pirmosios instancijos teisme patirtos pašto išlaidos valstybės naudai priteistinos tik iš ieškovo proporcingai atmestų reikalavimų daliai – 3,99 EUR (14,24x96,8%=13,78 Lt), nes iš atsakovo priteistinų išlaidų dalis nesudaro minimalaus priteistino dydžio sumos (CPK 96 str.).
Apeliantas pateikė įrodymus, jog patyrė 1210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l.163-164) bei sumokėjo 72 Lt žyminio mokesčio (b.l. 165). Apeliacinis skundas yra patenkintas 96,8 proc. apimtyje, todėl iš ieškovo apelianto naudai priteistina 339,22 EUR (1210x96,8%=1171,28 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 20,18 EUR (72x96,8%=69,69 Lt) žyminio mokesčio, t.y. iš viso 359,40 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 184-186), tai atmestų reikalavimų daliai iš apelianto ieškovo naudai priteistina 8,34 EUR (900x3,2%=28,8 Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „Unikort“, į.k 124294814, ieškovo UAB „Kazand“, į.k. 302323763, naudai 7,78 EUR (26,85 Lt) palūkanų, 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos (t.y. 7,78 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. nuo 2013-08-20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 9,10 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Kazand“, į.k. 302323763, 3,99 EUR pašto išlaidų valstybės naudai.“
Priteisti iš ieškovo UAB „Kazand“, į.k. 302323763, atsakovo UAB „Unikort“, į.k. 124294814, naudai 359,40 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo UAB „Unikort“, į.k 124294814, ieškovo UAB „Kazand“, į.k. 302323763, naudai 8,34 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.