Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant Aistei Bautrimienei, dalyvaujant ieškovės atstovei O. G., atsakovo atstovei advokatei Sigitai Černienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Inspekcija) ieškinį atsakovui K. A., tretiesiems asmenims Alytaus miesto savivaldybės administracijai, Y. M. K., E. M. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2014 m. gegužės 14 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausioji specialistė patikrinusi faktinius duomenis vietoje nagrinėjant 2014 m. balandžio 23 d. „Karštąja linija“ gautą skundą, nustatė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini), savavališkai rekonstruojamas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Statinio statybos rūšis – rekonstrukcija. Statinio kategorija – nesudėtingas, po rekonstrukcijos neypatingas, statinys. Atliktų statybos darbų mastas – gyvenamasis namas rekonstruojamas pristatant priestatą 4,09 x 2,70 m ploto, 5,25 m aukščio; visa stogo konstrukcija keičiama iškeliant sienas iš kiemo pusės ir pastatant antrą aukštą (plotas, paskaičiavus pagal sienų išorės matmenis ~ 100 kv. m); gyvenamojo namo aukštis aukščiausioje vietoje 6,68 m; atstumas nuo pastato iki žemės sklypo ribos ~ 0,80 m. ir kt. Žemės sklypas bei gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui Y. M. K., žemės sklypo ir gyvenamojo namo naudotojas ir statytojas – atsakovas K. A.. Nustačius savavališkos statybos faktą, vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu, statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 23.1 punktu 2014 m. gegužės 28 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-10-140528-00011-(14.12) ir jį 2014 m. gegužės 29 d. įteikė atsakovui asmeniškai. 2014 m. birželio 4 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-10-14064-00011-(14.51) ir iš atsakovo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 4 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius: išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas gyvenamojo namo dalis (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 2 d.). Nurodyme taip pat nurodyta, jog atsakovas turi teisę Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais kreiptis į šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas už pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 159¹ straipsnio 1 dalyje, buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jis pagal administracinį nurodymą, įrašytą 2014 m. gegužės 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokole fiziniam asmeniui Nr. ATP-10-140529-00014-(14.11), 2014 m. birželio 9 d. sumokėjo 100 Lt baudą. Inspekcijos Alytaus skyrius, remdamasis statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 35¹.1 ir 35¹.2 punktais, 2014 m. birželio 17 d. raštu Nr. 2D-9587-(14.17) Alytaus miesto savivaldybės administraciją ir VĮ Registrų centro Alytaus filialą informavo apie atsakovui surašytą savavališkos statybos aktą. Vyriausiasis specialistas 2014 m. gruodžio 9 d. patikrinęs nurodymo įvykdymą surašė privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktą Nr. NPA-10-141209-00079-(14.51), kuriame konstatavo, jog atsakovas nurodymo neįvykdė ir savavališkai pastatytų gyvenamojo namo dalių nustatytu laiku neišardė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-492/2008, 2009 m. birželio 19 d. nutartis Nr.3K-3-240/2009, 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-616/2012; 2013 m. kovo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-180/2013). Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarka nustatyta Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, statybos techniniuose reglamentuose bei kituose teisės aktuose.

Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 ir statybos techninį reglamentą STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-813, gyvenamasis namas, atlikus rekonstrukcijos darbus, nepriskiriamas ypatingam ar nesudėtingam statiniui, todėl pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 94 dalį priskiriamas neypatingų statinių kategorijai. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi, statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 9 punktu atsakovo atlikti statybos darbai kvalifikuotini kaip statinio rekonstravimo darbai. Tokiems statybos darbams atlikti atsakovas privalėjo parengti rekonstravimo projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį (Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 2 p., 23 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, jog gyvenamasis namas rekonstruojamas arčiau žemės sklypo ribos, negu numatyta teisės aktuose (naujos konstrukcijos įrengiamos arčiau, negu numatyta teisės aktuose), leidimui rekonstruoti statinį gauti atsakovas, be kitų teisės aktuose numatytų dokumentų, privalo pateikti gretimo žemės sklypo savininko E. M. rašytinį sutikimą (Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 33.2 p., 34 p.). Atsakovas iki šiol gyvenamojo namo statybai neturi ir nepateikė statybą leidžiančio dokumento.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nurodyta, jog savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta, jog statytojo teisė įgyvendinama, kai: <...> statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) <...>. Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose reglamentuota, kad be kita ko statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; <...>; šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Kadangi atsakovas per nustatytą terminą pagal statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų nurodymą neišardė savavališkai pastatytų, perstatytų gyvenamojo namo dalių, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismo nustatytas terminas nugriovimo darbams atlikti turėtų būti realus, atspindintis statytojui būtinų atlikti procedūrų apimtį, todėl atsakovui nustatytinas šešių mėnesių terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, jei atsakovas per šešis mėnesius neįvykdys nustatytų įpareigojimų, įpareigoti jį mokėti 15 Eur baudą į Inspekcijos sąskaitą.

Nors ieškinys tenkinamas iš dalies, tačiau bylinėjimosi išlaidos neturi būti skirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, kadangi ieškinio esmę sudaro savavališkos statybos padarinių pašalinimas, o bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad statinys pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir pripažintas pastatytas neteisėtai, todėl kaltas dėl bylinėjimosi proceso ir turi atlyginti šio proceso metu susidariusias išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d.). Iš atsakovo priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos – 41,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, ir 19,72 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, įmokos kodas 5660 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 83 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 273 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą K. A. per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti pertvarkytas, perstatytas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalis pagal namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis.

Jei atsakovas K. A. per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdys nustatytų įpareigojimų, įpareigoti K. A. mokėti 15 Eur baudą į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5445, už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. A. 60,72 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.