Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, senatvės pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 24 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 255 straipsnio 1 dalį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, 2024 m. rugpjūčio 19 d. išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. smurtaudamas artimoje aplinkoje šeimos nariui – sugyventinei Z. R. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2024 m. lapkričio 21 d., apie 9.30 val., namuose adresu, (duomenys neskelbtini), tyčia, ranka suėmė nukentėjusiajai Z. R. kairės rankos riešą ir jį spaudė, po ko, tyčia, dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai Z. R. į veido sritį, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai Z. R. fizinį skausmą.

Dėl byloje surinktų įrodymų

Kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nesuprato, kad dvi bylos vienoj yra, už tai taip ir sakė. Vieną kartą nukentėjusiajai tikrai sudavė, nes gynėsi. Pripažįsta kaltę. Abu buvo neblaivūs. Su nukentėjusiąja susitaikė.

Po kaltinamojo V. P. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. P. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

Kaltinamojo V. P. apklausos protokolu, kuriuo parodė, kad Z. R. yra jo sugyventinė apie 8 metus, gyvena iš bendrų pinigų, veda bendrą ūkį. Bendrų vaikų neturi, gyvena tik dviese adresu, (duomenys neskelbtini). 2024- m. lapkričio 19 d. jis išėjo iš namų ir dvi paras negrįžo. Buvo pas draugę, kurios anketinių duomenų nepateiks. Jam išėjus iš namų jis pasiėmė 100 eurų savo pensijos, jos pinigų neėmė. Jos pensijos pinigus buvo paėmęs sumokėti mokesčius su jos žinia, yra visi čekiai, kad sumokėjo. 2024 m. lapkričio 19 d. pasiėmė savo pensiją ir nuėjo pas draugę į svečius. 2024 m. lapkričio 21 d. ryte, tikslaus laiko nepamena, grįžo namo adresu, (duomenys neskelbtini), grįžo šiek tiek išgėręs, atsinešė degtinės 0,7 l talpos. Iš pradžių ji jo neįleido į namus, vėliau ji įleido jį. Jam įėjus tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Alkoholį vartojo ji, jis nespėjo. Pas ją buvo pustuštis 0,5 l talpos degtinės butelis. Konflikto metu ji jį kaltino, kad turi kitą moterį ir panašiai. Konflikto metu neatlaikė jam kantrybė ir jis jai suėmė už kairės rankos riešo, o dešinės rankos kumščiu sudavė į galvos sritį. Pripažįsta, kad tokiu būdu jai sukėlė fizinį skausmą, dėl to nuoširdžiai gailisi, blaivas sudavęs jai nebūtų. Jis ją paleido, jie toliau konfliktavo, tada ji jam tuščiu degtinės buteliu sudavė per galvą, po ko rankos delnu trenkė jam per veidą ir taip sukėlė jam fizinį skausmą, kurį įvertintų 10 balų. Dėl jam sukelto fizinio skausmo jis iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai atvykę nustatė jiems girtumus, į namus iškvietė greitosios medicininės pagalbos darbuotojus, kurie jį apžiūrėjo, išvežė į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur jam darė galvos tamografiją. Po apžiūros buvo paleistas gydytis ambulatoriškai, vėliau buvo laikinai sulaikytas. Pilnai prisipažįsta, kad susimušė abu. Abu kalti. Dėl to gailisi. Su Z. R. toliau gyventi nežada, kol baigsis ikiteisminis tyrimas gyvens savo garaže, kuriame yra jo automobilis, o jame patalai, adresas, (duomenys neskelbtini) garažas. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka atlikti laisvės apribojimo bausmę. Konflikto metu buvo tik dviese (b. l. 101–104).

Nukentėjusioji Z. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju susitaikė. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusiosios Z. R. apklausos protokolu, kad V. P. yra jos sugyventinis apie 7 metus, gyvena iš bendrų pinigų, veda bendrą ūkį. Bendrų vaikų neturi, gyvena tik dviese adresu, (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 19 d. jos sugyventinis V. P. išėjo iš namų ir dvi paras negrįžo. Jam išėjus iš namų dingo jų bendrų 100 eurų pinigų. Suprato, kad pinigus išsinešė pragerti. 2024 m. lapkričio 21 d. ryte, jis, tikslaus laiko nepamena, grįžo namo adresu, (duomenys neskelbtini), grįžo šiek tiek išgėręs, atsinešė degtinės 0,5 l talpos, priprašė jos kartu su juo išgerti. Išgėrė kelis stikliukus. Tada kambaryje tarp jos ir sugyventinio V. P. įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad jis pragėrė jų pinigus, kad lankosi pas kitą moterį ir panašiai. Konflikto metu jis ją visokiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo. Tada jis ją suėmė už rankos, ją suspaudė, su kaire ranka laikė už jos kairės rankos riešo, o dešinės rankos kumščiu sudavė į veido sritį. Taip jis jai sukėlė fizinį skausmą, kurį vertina 7 balais. Tada jis ją paleido ir jie toliau konfliktavo, jis ją visaip įžeidinėjo, jai neatlaikė nervai, dėl ko ji ranka jam sudavė per veidą, tą pamena, kad su buteliu trenktų nepamena, bet galėjo, dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45650-24. Būtų jam už tuos žodžius sudavusi ir blaiva. Policiją iškvietė sugyventinis, dėl vykusio konflikto. Atvyko policijos pareigūnai, jiems nustatė girtumus, juos abu sulaikė. Ją apžiūrėjo greitosios medicinos darbuotojų ekipažas, kuris po apžiūros pristatė ją į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur po apžiūros buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Kol baigsis ikiteisminis tyrimas gyvens savo namuose adresu, (duomenys neskelbtini). Tai yra nuosavas jos būstas. Jis pirmas pradėjo prieš ją smurtauti. Pripažįsta, kad susimušė abu. Dėl to gailisi. Konflikto metu buvo tik dviese. Dėl jai sukelto fizinio skausmo pas med. ekspertus nevyks nei pati, nei vežama policijos pareigūnų, nes ją apžiūrėjo medikai. Civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo byloje nereikš. Sugyventinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, yra buvęs pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl kurio sugyventinis turi teistumą. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Parodymų patikrinimą vietoje atlikti atsisako. Ji sugyventiniui atleidžia, pretenzijų jam nebeturi (b. l. 37–40).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kad 2024 m. lapkričio 21 d., apie 09.30 val., namuose adresu, (duomenys neskelbtini), konflikto metu neblaivus (2,67 prom.) V. P. sumušė neblaivią (2,23 prom.) sugyventinę Z. R., tai yra suėmęs ranka už veido stipriai stūmė, dėl ko nukentėjusioji nuvirto ant grindų ir susižalojo dešinę koją. Nukentėjusiąją apžiūrėjo atvykę medikai, į gydimo įstaigą nesivežė. Šeimoje nepilnamečių asmenų nėra. Apie įvykį informuotas Specializuotos kompleksinės pagalbos centras. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota. V. P. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (b. l. 5–7).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėjus įvykio vietą niekas nepaimta, fotografuota (b. l. 8–10, 11–15).

Asmens apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota nukentėjusiosios Z. R. kūno apžiūros eiga. Apžiūros metu užfiksuota, ant kairės rankos riešo matoma apie 5 cm. dydžio mėlynos spalvos kraujosruva, ant veido kairėje pusėje, ties smilkiniu matoma apie 3 cm. dydžio mėlynos spalvos kraujosruva, prie kairės akies susidariusi mėlynė, apžiūros metu fotografuota (b. l. 41–43, 44–47).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota iš BPC gauto garso įrašo apžiūra (b. l. 23–25).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota iš pareigūnų kūno kamerų „Body“ vaizdo įrašo apžiūra (b. l. 30–34).

Tarnybinis pranešimas, kad įvykio metu, alkoholio kiekio matuokliu „Drager alkotest Nr. ARTB-0180“, sertifikato Nr. 2197897, kuris galioja nuo 2024 m. spalio 8 d. iki 2025 m. balandžio 7 d., nukentėjusiajai Z. R. nustatytas 2,23 prom. girtumas, įtariamajam V. P. 2,67 prom. girtumas (b. l. 26–29).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Kaltinamojo V. P. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus tarpusavio konfliktui, tyčia, ranka suėmė nukentėjusiajai Z. R. kairės rankos riešą ir jį spaudė, po ko, tyčia, dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai Z. R. į veido sritį, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai Z. R. fizinį skausmą.

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo V. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, t. y. būdamas recidyvistu.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu.

Šiuo atveju kaltinamas V. P. teisiamas antrą kartą. Nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas nebuvo išnykęs, tačiau tuo pačiu pastebėtina, kad pastaruoju metu administracine tvarka V. P. nebuvo baustas, galiojančių nuobaudų neturi, todėl manytina, kad jis nėra linkęs sistemingai nusikalsti, ir nusikalstamų veikų darymas nėra dėsningas jo elgesio padarinys. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas nemato pagrįsto pagrindo pripažinti V. P. recidyvistu.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamasis V. P. teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 117–121), padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, administracine tvarka nebaustas (b. l. 134–135), senjoras. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis) be intensyvios priežiūros, nustatant draudimą. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti kaltinamąjį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Byla teisme išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino savo kaltę, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktą bausmę įskaitytinas V. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. lapkričio 21 d., 10.25 val., iki 2024 m. lapkričio 22 d., 14.41 val., ir laikytina, kad jis atliko 6 (šešias) laisvės apribojimo dienas.

Kadangi nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, V. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją atlikti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam V. P. paskira kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vaizdo ir garso įrašai paliktini saugoti prie elektroninės baudžiamosios bylos, kaip baudžiamosios bylos medžiagos dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. P. laisvės apribojimą 10 (dešimt) mėnesių, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

V. P. į atliktos bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. lapkričio 21 d., 10.25 val., iki 2024 m. lapkričio 22 d., 14.41 val. ir laikyti jį atlikusį 6 (šešias) laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją atlikti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. P. kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinius įrodymus – vaizdo ir garso įrašus – palikti saugoti prie elektroninės baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.