- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- A18.-10-1095/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00469-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Neringa Girnytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. B.
- Nukentėjusysis
- D. P., B. B.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. 2020 m. spalio 7 d. apie 11.12 val. nevykdė teisėtų statutinių valstybės tarnautojų – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiųjų tyrėjų D. P. ir B. B. nurodymų – reikalavimų, t. y. kieme, viešoje vietoje prie Panevėžio m., Dainavos g. 8 namo, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, pabėgo iš policijos pareigūnų tarnybinio nežymėto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnams šaukiant „Stok, policija!“, nesustojo. Sulaikymo metu prie (duomenys neskelbtini) namo aktyviais savo veiksmais vengė sulaikymo, priešinosi sulaikant, stumdėsi, stangrino rankas, todėl policijos pareigūnai panaudojo kovinių imtynių veiksmus ir spec. priemones – antrankius.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. teismo posėdyje nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Įvykio dieną nuvyko į policijos komisariatą dėl dokumentų pasirašymo. Iš karto išėjus prisistatė policijos pareigūnai, sakydami, jog reikia atlikti kratą. Sutiko ir išvyko su pareigūnais į namus. Buvo labai susijaudinęs, nes viskas jam buvo labai netikėta. Pareigūnai apžiūrėjo jį, bet nieko nerado, tikrino namus, po to pasakė, kad reikia nueiti į rūsį. Norėjo pasitarti su advokatu, bet jam neleido. Pareigūnai rūsyje taip pat nieko nerado. Nuėjus į pareigūnų automobilį jie viską surašė. Kadangi visi dokumentai buvo užpildyti, jis pasakė, kad eina pasitarti su advokatu, atsidarė automobilio dureles, išlipo iš automobilio ir sparčiu žingsniu išėjo ieškoti advokato, su kuriuo galėtų pasitarti. Niekur nebėgo, reikalavimo sustoti negirdėjo. Pareigūnai jį pasivijo nuėjusį apie 50 m ((duomenys neskelbtini)). Jį iš nugaros pareigūnas D. P. parvertė ant žemės, nors jis nesipriešino sulaikomas, uždėjo antrankius, vėl nuvedė atgal į butą, iš naujo viską peržiūrėjo, paklausė, iš kur cigaretės, bet jis pirmą kartą tas cigaretes matė. Vėliau jis buvo nuvežtas į policijos komisariatą. Sulaikytas policijos komisariate išbuvo iki 4 val. Ar buvo sulaikymo pagrindas paaiškintas, neatsimena. Ar prieš kratą buvo kažkas paaiškinta, neatsimena. Pareigūną D. P. iš matymo žino dar iki kratos atlikimo, nes pats yra buvęs pareigūnas. Automobilyje sėdėjo jis ir 3 pareigūnai. Kad automobilyje būtų iškritusios cigaretės, neatsimena. Automobilis nebuvo užrakintas. Dėl ko iš naujo reikėjo daryti kratą gyvenamosiose patalpose, nesuprato, manė, kad krata jau baigta. Namuose pas jį jokių cigarečių nerado. Kratos metu reikalavo, kad būtų kviestiniai asmenys. Jo nuomone, sulaikymas ir visi kiti veiksmai buvo atlikti neteisėtai. Jo būsena minėtą dieną buvo labai bloga, vartojo raminamuosius vaistus. Jo sulaikymą matė ir kiti žmonės, kažkokia moteris net sakė, kodėl nekaltam žmogui deda antrankius. Telefonas kratos metu buvo iš jo paimtas, jam nebuvo leista skambinti. Pareigūnams nesipriešino, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Tikslo pažeisti įstatymus neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nukentėjusysis D. P. parodė, kad spalio mėn. su įtariamuoju A. B. buvo atliekami procesiniai veiksmai – krata. A. B. paėmė iš policijos komisariato, jam buvo paaiškinta, kad reikalinga atlikti kratą jo bute, jis sutiko, nesipriešino, nuvažiavo atlikti kratą į jo butą. Prieš atliekant kratą buvo pateikta nutartis dėl kratos atlikimo, t. y. A. B. buvo informuotas dėl atliekamų kratos veiksmų. Atvykus į A. B. butą (duomenys neskelbtini). pastebėta, kad buvo kontrabandinių cigarečių, buvo nuspręsta nusileisti į rūsį. Išėjus iš rūsio visi atsisėdo į automobilį. Rašant protokolą tarnybiniame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nežymėtas, kišenėje pas A. B. buvo pastebėtos kontrabandinės cigaretės. A. B. pradėjo panikuoti, elgtis neadekvačiai, atsidarė automobilio dureles ir pabėgo iš automobilio. Jis ir B. B. pradėjo vytis A. B., šaukė „Stok, policija!“ (A. B. tikrai turėjo tai girdėti), tačiau A. B. nepakluso jų reikalavimams ir nesustojo. Prie A. B. pirmas pribėgo jis, jį sulaikė ir uždėjo antrankius, A. B. priešinosi, stangrino rankas. Vėliau buvo „išimtos“ kontrabandinės cigaretės ir asmuo sulaikytas. Sulaikius A. B., buvo užbaigta krata. A. B. visas drebėjo, jam buvo nervinis šokas. Buvo surašytas sulaikymo protokolas ikiteisminiame tyrime dėl vengimo atlikti procesinius veiksmus ir A. B. pristatytas į areštinę. Administracinio sulaikymo protokolo nerašė. Gynėją turėti A. B. nepageidavo. Sulaikymą matė ir kiti asmenys. Ar A. B. pasirašė kratos protokolą, neatsimena. Asmeninė žala jam nebuvo padaryta. A. B. bėgo galimai dėl to, kad vengė procesinių veiksmų ir kad išvengtų administracinės atsakomybės už kontrabandines cigaretes. Surašė tarnybinius pranešimus, kad asmens kratos metu ir gyvenamųjų patalpų kratos metu buvo rastos cigaretės.
Teismo posėdyje nukentėjusioji B. B. parodė, kad kartu su A. B. iš komisariato vyko atlikti kratą A. B. gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose (rūsyje). Po to atsisėdus į automobilį pamatė, kad A. B. dar ir kišenėje turi cigarečių. D. P. susižiūrėjo dokumentaciją, ji atsisėdo šalia A. B.. A. B. buvo labai sutrikęs ir prasidaręs automobilio dureles pradėjo bėgti. Ji (B. B.) ir jos kolega pradėjo vytis A. B.. Tiek ji, tiek ir kolega D. P. šaukė: „Stok, policija!“, bet A. B. nesustojo, toliau bėgo. Vijosi A. B. dėl to, kad privalėjo užkardyti neteisėtus veiksmus. Toli A. B. nenubėgo, nes buvo pavytas D. P., o po to pribėgo ir ji, vydamasi visada matė A. B., jis nesileido sulaikomas, stangrino rankas, neleido uždėti antrankių, nes laikė ranką po savimi. Po A. B. sulaikymo grįžo į gyvenamąją vietą pabaigti kratos. A. B. prieš atliekant kratą buvo paaiškintos jo teisės. Buvo laikino sulaikymo protokolas, ji surašė pranešimą dėl teisėtų nurodymų nevykdymo. Pats A. B. sakė, kad bėgo, nes išsigando dėl kišenėje esančių cigarečių. Turtinė žala jai nepadaryta. A. B. apklausos ji nevykdė, ką jis kalbėjo, nėra užprotokoluota.
Teismo posėdyje liudytoja T. B. parodė, kad 2020 m. spalio pradžioje buvo atliekama krata A. B. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir pagalbinėse patalpose. Atsisėdus į tarnybinį automobilį kartu su A. B., pamatė, kad A. B. pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini). pusės, jį pradėjo vytis kolegos B. B. ir D. P., bėgdami pareigūnai šaukė „Stok, policija“, bet A. B. nepakluso, stangrino rankas, nesutiko su sulaikymu. Vėliau pabaigė kratą. Kratą vykdė 3 pareigūnai. A. B., prieš vykstant atlikti kratą, sulaikytas nebuvo. Prieš atliekant kratą jam buvo išaiškintos jo teisės, supažindintas su nutartimi dėl kratos. Atsisėdus į automobilį krata dar nebuvo baigta. Automobilyje bendravo su A. B.. Kadangi namuose buvo rasta kontrabandinių cigarečių ir automobilyje jam iškrito kontrabandinės cigaretės, A. B., norėdamas išvengti administracinės atsakomybės, pradėjo bėgti. Sulaikius A. B. buvo pabaigtas pildyti kratos protokolas. Pokalbiai su A. B. nebuvo protokoluoti.
Teismo posėdyje liudytojas R. G. parodė, kad buvo gauti tarnybiniai pranešimai, jog A. B. atliekant kratą pasišalino iš automobilio, nevykdė reikalavimų. Prašė papildomos informacijos, bet jos negavo. A. B. paaiškinimą atsisakė rašyti, su juo 2020 m. spalio 7 d. nebendravo. Kokios buvo taikytos teisenos priemonės, nežino. Gavo A. B. bėgimo maršrutą, bandė išsiaiškinti įvykį mačiusius liudytojus, gauti vaizdo įrašus, bet liudytojų nenustatė, vaizdo įrašų negavo.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus.
Visų pirma teismas pažymi, kad ANK 506 straipsnio 4 dalis nėra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, kaip teigia A. B. atstovas, dėl to administracinio nusižengimo protokole neturėjo būti nurodyti teisės aktai, kuriuos A. B. kaltinamas pažeidęs. A. B. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė administracinio nusižengimo protokole suformuluota aiškiai, konkrečiai, administracinio nusižengimo protokolas atitinka ANK tokiam dokumentui keliamus reikalavimus, todėl A. B. galimybės gintis teisme nebuvo suvaržytos.
Kad atsirastų administracinė atsakomybė pagal minėtą ANK straipsnį, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju vyriausieji tyrėjai) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Sprendžiant dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo svarbu nustatyti pareigūnų nurodymų ar reikalavimų nevykdymo aplinkybę, tai, kad tie nurodymai ar reikalavimai buvo teisėti, ir asmens kaltę dėl jų nevykdymo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, paties A. B., liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų nustatyta, kad pas A. B. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) buvo atliekama krata, taip pat atlikta A. B. asmens krata (b. l. 51–55). Kratą atlikinėjo vyriausieji tyrėjai T. B., B. B. ir D. P., kratoje dalyvavo ir pats A. B.. Atlikus kratos veiksmus gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose visi nurodyti asmenys sėdėjo tarnybiniame automobilyje, kuriame pareigūnai pildė būtiną dokumentaciją. Nėra pagrindo netikėti kratoje dalyvavusių pareigūnų, kurie buvo apklausti teisme, nuosekliais parodymais, kad tuo metu, kai A. B. savavališkai pasišalino iš tarnybinio automobilio, kratos protokolas dar nebuvo baigtas pildyti, nors pagal teisinį reglamentavimą vienas kratos protokolo egzempliorius turėjo būti paliktas A. B., kaip asmeniui, pas kurį buvo daroma krata (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 149 straipsnio 10 dalis). Be to, kaip nurodė apklausti kratą atlikinėję vyriausieji tyrėjai, prieš A. B. pasišalinant iš tarnybinio automobilio pas jį buvo pastebėtos Lietuvos Respublikos banderolėmis nepaženklintos cigaretės. Tai, kad atlikus patalpų ir paties A. B. kratas rasta cigarečių „Minsk“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, nurodyta tiek kratų protokoluose, tiek ir Administracinių nusižengimų registre (b. l. 57–59). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 149 straipsnio 6 dalį darant kratą daiktai ir dokumentai, kurių apyvarta įstatymų uždrausta, turi būti paimami neatsižvelgiant į jų ryšį su tyrimu. Būtent dėl to, kad krata dar nebuvo baigta ir esant pagrįstam įtarimui dėl galbūt daromo administracinio nusižengimo, susijusio su disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis pažeidžiant nustatytą tvarką, besišalinantį A. B. ir vijosi policijos pareigūnai.
Teismas kritiškai vertina A. B. parodymus, kad jis ne išbėgo, o išėjo, kad negirdėjo reikalavimo sustoti, kad nesipriešino sulaikomas. Iš liudytojos T. B., nukentėjusiųjų parodymų ir rašytinių įrodymų matyti, kad į A. B. pabėgimą pareigūnai sureagavo nedelsdami, vijosi jį nuo jo neatitolę (visą laiką matė A. B. bėgantį priekyje) ir vydamiesi ne kartą garsiai teisėtai reikalavo sustoti, tačiau A. B. šio reikalavimo nevykdė ir bėgo toliau, kol jį pasivijo pareigūnas D. P., o po to pribėgo ir B. B., kuriems bandant A. B. sulaikyti ir uždėti jam antrankius jis priešinosi, stumdėsi, stangrino rankas. Iš esmės tokias pačias esmines įvykio aplinkybes B. B. ir D. P. nurodė ir įvykio dieną surašytuose bei užregistruotuose tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 7–10).
Priešingai nei tvirtina A. B. atstovas, byloje nėra duomenų, kad apklausti vyriausieji tyrėjai turėtų suinteresuotumą apkalbėti A. B., todėl pagrindo abejoti jų parodymų objektyvumu ir patikimumu nenustatyta. Nustatyta, kad pareigūnų reikalavimai sustoti buvo išreikšti aiškiai ir suprantamai, buvo teisėti ir nebuvo aplinkybių, kurios pateisintų jų nevykdymą. Teismas neturi pagrindo manyti, kad pareigūnai analizuojamoje situacijoje elgėsi neteisėtai. A. B., kaip buvusiam pareigūnui, neabejotinai yra žinoma pareiga nedelsiant vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus ir nurodymus, nesipriešinti policijos pareigūnams, tačiau jis šiuo atveju elgėsi priešingai ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Administracinis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, t. y. suprantat savo veiksmų neteisėtumą ir norint taip elgtis. Tai, kad kiti įvykio liudytojai, matę A. B. sulaikymą, administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyti (b. l. 19), nepašalina A. B. atsakomybės. A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jo asmenybę, neteistas (LITEKO duomenys), administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus A. B. baudą, nedaug viršijančią minimalų jos dydį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635–637 straipsniais,
nutaria:
A. B. pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, padarymo ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.
Išaiškinti A. B., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant ROIK (duomenys neskelbtini)bei įmokos kodą – 1001, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose).
Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą, ji išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatyta tvarka.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.