Kauno apygardos teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. P. (toliau – J. P.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarimo J. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarimu J. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51³ straipsnio 9 dalį už tai, kad 2016 m. rugsėjo 29 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros patikrinimo aktu Nr. KP-239 buvo nustatyta, jog J. P., būdamas UAB „F.“ direktoriumi, neužtikrino reikiamo atliekų tvarkymo, t. y. UAB „F.“ neteisėtai išpylė 30 m³ statybinių atliekų (duomenys neskelbtini) girininkijos 73 kvartalo 18 sklype privačiame miške, 78 kvartalo 2 sklype privačiame miške ir 74 kvartale valstybiniame miške, dėl ko, buvo užteršta aplinka. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 51³ straipsnio 20 dalį už tai, kad UAB „F.“ užsiima atliekų surinkimu ir vežimu, todėl vadovaujantis Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 15.4 punktą, įmonė privalo vesti atliekų tvarkymo apskaitos žurnalą. J. P. neteisingai veda atliekų tvarkymo apskaitą – Atliekų tvarkymo apskaitos žurnale grafoje „atliekų gavėjas“ nenurodytas įmonės pavadinimas, PVM sąskaitoje faktūroje Nr. FUP 1276 (2016-06-01), Nr. FUP 1335 (2016 m. liepos 29 d.) nenurodyti atliekų kodai ir kiekiai tonomis. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 8 punkto reikalavimus, kurioje nurodyta, kad atliekų turėtojas, pats arba per vežėją perdavęs atliekas atitinkamas atliekas apdorojančiai įmonei, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą (pvz. sąskaita faktūra, atliekų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuose nurodyti perduotų atliekų rūšis, atliekų kodas ir svoris, atliekų perdavimo data) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. D1-367 patvirtintų Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos taisyklių 6 priedo 7.7.2 punktų reikalavimus, pagal kuriuos, lentelės dalyje „Atliekų gavėjas“ nurodoma: skiltyje „pavadinimas/vardas, pavardė“ – atliekų gavėjo pavadinimas/vardas, pavardė: juridinio asmens pavadinimas, jei atliekos perduotos juridiniam asmeniui ar jo padaliniui: vardas ir pavardė, jei atliekos perduotos fiziniam asmeniui, vykdančiam individualią veiklą. Be to, J. P. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 51³ straipsnio 9 dalį už tai, kad 2016 m. rugsėjo 12 d. – 2016 m. spalio 5 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros patikrinimo aktu Nr. KP-204, buvo nustatyta, jog VĮ Kauno miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 104 kvartalo 16 sklype esančiame miške, ant miško keliuko UAB „F.“ užsiimanti atliekų surinkimu ir vežimu, atvežė ir išpylė statybines ir buitines atliekas. Su kalibruota liniuote išmatavus atliekų kiekį nustatyta, kad į aplinką išversta 10 kub. metrų nerūšiuotų nepavojingų statybinių atliekų (mineralinės vatos, putų polistirolo, gipskartonio plokščių atraižų ir kt.) ir įvairių buitinių atliekų. J. P. atliekas surinko ir perdavė atliekų tvarkymo įmonei. Taip pat J. P. būdamas UAB „F.“ direktoriumi, neužtikrino reikiamo atliekų tvarkymo, t. y. UAB „F.“ neteisėtai išpylus 10 kub. m. statybinių ir buitinių atliekų, buvo užteršta aplinka. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį, kurioje nurodyta, kad atliekas surenkančios ir (ar) vežančios įmonės surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius, laikydamosi šio Įstatymo 41 straipsnio reikalavimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įstatymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimus, kurių duomenimis, atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, išskyrus 71 punkte numatytus atvejus, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti.Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutarimu už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51³ straipsnio 9 dalyje (dėl aplinkos užteršimo E. girininkijos miške), J. P. buvo paskirta 2172 (dviejų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų) bauda; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51³ straipsnio 20 dalyje – 86 (aštuoniasdešimt šešių eurų) bauda; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51³ straipsnio 9 dalyje (dėl aplinkos užteršimo (duomenys neskelbtini) girininkijos miške) – 2172 (dviejų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų) bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, J. P. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 2172 (dviejų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų) bauda.Apeliaciniu skundu J. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apelianto teigimu, tiek 2016 m. rugsėjo 30 d., tiek 2016 m. gruodžio 30 d. jam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai turi esminių trūkumų, kurie nebuvo pašalinti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Iš administracinių teisės pažeidimų protokolų, pasak J. P., nėra aišku, kada ir kokius konkrečius pažeidimus apeliantas įvykdė. 2016 m. rugsėjo 30 d. protokole nurodyta pažeidimo data ir laikas: 2016 m. rugsėjo 22 d., 10 val. 0 min. - 2016 m. rugsėjo 30 d. 11.00 val., o 2016 gruodžio 30 d. protokole – 2016 m. rugsėjo 12 d., 10 val. 0 min. - 2016 m. gruodžio 20 d. 11.50 val. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai, pasak apelianto, patvirtina, kad pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. protokolą pažeidimas, numatytas ATPK 51³ straipsnio 9 dalyje, galėjo būti padarytas ne vėliau kaip 2016 m. liepos 12 d., ką patvirtina ir UAB „V.“ darbuotojo R. J. 2016 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinimas, pagal kurį, paskutinės statybinės atliekos buvo išvežtos 2016 m. liepos 12 d. (apeliaciniame skunde nurodyta 2015 m. liepos 12 d., tačiau, įvertinus nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, akivaizdu, jog tai rašymo apsirikimas). Tuo tarpu pagal 2016 m. gruodžio 20 d. protokolą (skunde gruodžio 30 d.) pažeidimas, numatytas ATPK 51³ straipsnio 9 dalyje, galėjo būti darytas ne vėliau nei 2016 m. rugpjūčio 22 d., ką patvirtina byloje esantis (duomenys neskelbtini) girininkijos girininko pavaduotojo L. K. 2016 m. rugpjūčio 22 d. pareiškimas, kurio duomenimis, būtent 2016 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini) girininkijos miške buvo aptiktos šviežiai išverstos įvairios statybinės ir buitinės atliekos. Pažymima, kad dėl 2016 m. rugsėjo 30 d. protokole nurodyto klaidingo pažeidimo, numatyto ATPK 51³ straipsnio 9 dalyje, padarymo datos ir laiko teismas išvis nepasisakė, o dėl 2016 m. gruodžio 30 d. protokole nurodyto pažeidimo datos ir laiko nurodė, kad protokole padaryta klaida laikytina rašymo apsirikimu, kadangi pažeidimas nustatytas baigus rašyti patikrinimo aktą Nr. KP-204, t. y. 2016 m. spalio 5 d. Ir vis tik šiuo atveju apeliantui neaišku, kokį ryšį turi institucijos surašyto patikrinimo akto Nr. KP-204 data su jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo data ir laiku. Šių duomenų visuma, apelianto įsitikinimu, patvirtina, kad administracinė nuobauda vertinamu atveju jam buvo paskirta pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą iš esmės nenurodė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio J. P. kaltę išpylus 30 m³ ir 10 m³ statybinių atliekų E. ir (duomenys neskelbtini) girininkijose. Iš skundžiamo nutarimo apeliantas nesuvokia, kokie konkrečiai įrodymai patvirtina jo kaltę, kas jo teigimu užkerta jo kelią į teisingą teismą. Pasak apelianto, dėl atliekų išpylimo pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. protokolą teismas visiškai nevertino, kad AB „F.“ iš UAB „V.“ statybų aikštelės (duomenys neskelbtini), iš viso vežė tik 20 m³ atliekų ir tai darė skirtingu laiku, t. y. 2016 m. gegužės 25 d. ir 2016 m. liepos 12 d., dėl ko, pasak J. P., negalėjo išpilti E. girininkijoje 30 m³ statybinių atliekų. Be to, visas statybines atliekas iš UAB „V.“ statybų aikštelės (duomenys neskelbtini), AB „F.“ pristatė į atliekas surenkančias įmones. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai: 2016 m. gegužės 25 d. atliekų priėmimo į (duomenys neskelbtini) sąvartyną pažyma 6327, UAB „K. K.“ išvežtų krovinių ataskaita, UAB „F.“ atliekų tvarkymo ataskaita, iš kurios matyti, kad 2016 m. gegužės 25 d. ir 2016 m. liepos 12 d. atliekos buvo priduotos atitinkamoms įmonėms pagal dokumentus Nr. 6327 bei 12900, kas atitinka (duomenys neskelbtini) sąvartyno ir UAB „K. K.“ dokumentus, bei UAB „F.“ PVM SF 2016 m. birželio 1 d. Nr. FUP1274 ir 2016 m. liepos 29 d. Nr. FUP1335. Esant šiems duomenims, atsižvelgiant į tai, kad UAB „F.“ iš viso vežė tik 20 m³ atliekų, kurios buvo priduotos atliekų tvarkytojams, pasak J. P., akivaizdu, kad UAB „F.“ miške neišpylė ir netgi negalėjo išpilti institucijos rastų atliekų. Juo labiau, kad iš UAB „V.“ atliekas vežė ne tik UAB „F.“, bet ir pati AB „V.“, bei kitos jos samdytos įmonės: V., E.. Apeliaciniu skundu, be viso ko, nesutinkama ir su apeliantui paskirtos administracinės nuobaudos dyžiu. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas J. P. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, nepagrįstai neįvertino, kad Institucijai nurodžius, jog miškuose yra išpiltos šiukšlės, apeliantas be jokių privalomų nurodymų sutvarkė visas Institucijos nurodytas vietas. Tuo tarpu padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 51³ straipsnio 20 dalyje, t. y. netinkamai tvarkius dokumentus, jis taip pat pašalino. Šių duomenų visuma, J. P. įsitikinimu, jį apibūdina kaip nepiktybišką teisės pažeidėją, dėl ko, vertinamu atveju yra pagrįstas pagrindas skirti jam minimalią baudą. Juo labiau, kad ir minimali bauda yra labai didelė ir sukelia didelę finansinę naštą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

J. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste pažymėtina, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu tik tuomet, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ATPK 256 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai), įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnį, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas bei įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Aptarto teisinio reguliavimo plotmėje vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, visų pirma pažymėtina, kad apeliaciniu skundu J. P. kaltės klausimas pagal ATPK 51³ straipsnio 20 dalį dėl netinkamo atliekų apskaitos vedimo nekeliamas, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakytina. Tuo tarpu aplinkybės, turinčios reikšmės J. P. veiksmų kvalifikavimui dėl kitų jam inkriminuotų pažeidimų, įtvirtintų ATPK 51³ straipsnio 9 dalyje, (dėl atliekų išpylimo (duomenys neskelbtini) ir E. miškuose), skundžiamu apylinkės teismo nutarimu buvo įvertintos netinkamai, pažeidžiant ATPK 257 straipsnio reikalavimus, dėl ko skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas dėl J. P. inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 51³ straipsnio 9 dalyje, panaikinamas, administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje J. P. atžvilgiu nutraukiant (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). ATPK 51³ straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų nevykdymą. ATPK 51³ straipsnio 9 dalis (aktuali redakcija, galiojusi pažeidimų nustatymo metu) numato administracinę atsakomybę už didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekio laikiną laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka. Komentuojama teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl šiuo atveju J. P. veiksmuose nustatinėjant jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo požymius neišvengiamai tenka remtis kitu įstatymu ar teisės aktu. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi 2016 m. rugpjūčio 1 d.– 2017 m. gruodžio 31 d.) 14 straipsnio 8 dalyje, atliekas surenkančios ir (ar) vežančios įmonės surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius laikydamosi šio Įstatymo 4¹ straipsnio reikalavimų, t. y. neviršijant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai; neviršijant teisės aktuose nustatytų triukšmo ar kvapų normatyvų; nekeliant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar aplinkosauginiu, gamtiniu ir (ar) kultūriniu požiūriu svarbioms vietovėms. Savo ruožtu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įstatymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2011 m. gruodžio 9 d.) 7 punktas numato, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats, išskyrus atvejus, kai nepavojingosios atliekos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu.Kaip nustatyta 2016 m. rugpjūčio 22 d. L. K. pareiškimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos viršininkui, 2016 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini) girininkijos miške buvo aptiktos šviežiai išverstos įvairios statybinės ir buitinės atliekos (b. t. 1, b. l. 5). 2016 m. rugsėjo 12 d. – spalio 5 d. patikrinimo aktu Nr. KP-204 nustatyta, kad L. K. pareiškime išdėstytos aplinkybės pasitvirtino. Su kalibruota liniuote išmatavus atliekų kiekį nustatyta, kad į aplinką išversta 10 m³ nerūšiuotų nepavojingų statybinių atliekų (mineralinės vatos, putų polisterolo, gipskartonio plokščių atraižų ir pan.) ir įvairių buitinių atliekų (namų apyvokos daiktų, senų drabužių, vaikų žaislų). Nurodoma, kad atliekas iš (duomenys neskelbtini) (išverstų atliekų krūvoje rasti daiktiniai įrodymai su asmenų pavardėmis ir adresais) išvežė UAB „F.“, turinti teisę surinkti ir vežti statybines atliekas. 2016 m. spalio 5 d. UAB „F.“ direktorius J. P. įsipareigojo iki 2016 m. spalio 12 d. sutvarkyti ir išvežti rastas atliekas – perduoti jas teisėtam atliekų tvarkytojui (b. t. 1, b. l. 12-14). 2016 m. spalio 5 d. paaiškinimu, UAB „F.“ direktorius J. P. parodė, kad apie miške rastas atliekas jokių žinių neturi, tačiau pažada tai išsiaiškinti ir užterštą šiukšlėmis vietą sutvarkyti (b. t. 1, b. l. 15). Sutinkamai su atliekų priėmimo į Lapių sąvartyną pažyma, 2016 m. spalio 10 d. minėtos atliekos iš UAB „F.“ buvo pristatytos ir perduotos Lapių sąvartynui (b. t. 1, b. l. 16). 2016 m. rugsėjo 29 d. patikrinimo aktu Nr. KP 239 (duomenys neskelbtini) miške buvo apžiūrėtos trys vietos ((duomenys neskelbtini) 73 kvartale, 18 sklype privačiame miške, 78 kvartale 2 sklype privačiame miške ir 74 kvartale valstybiniame miške), kuriose aptiktos išpiltos statybinės atliekos – apie 30 m³ (išmatuota su kalibruota liniuote). Vienoje išpiltų statybinių atliekų vietoje rasti renovuojamo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentai (renovacijos projekto dokumentai). Nustatyta, kad šio pastato renovaciją atlieka UAB „V.“, kuri su UAB „F.“ yra sudariusi atliekų tvarkymo sutartį (Nr. 15-25). 2016 m. rugsėjo 30 d. UAB „F.“ direktoriaus J. P. paaiškinimu nustatyta, kad iki 2016 m. rugpjūčio 26 d. užterštas vietas jo įmonė sutvarkys (b. t. 1, b. l. 15).Nors skundžiamu nutarimu apylinkės teismas sprendė, kad tiek aptartų, tiek ir kitų nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų duomenų pakanka pagrįstai spręsti, jog patikrinimų metu (duomenys neskelbtini) ir E. miškuose rastos šiukšlės buvo paliktos būtent UAB „F.“, tačiau sutikti su tokiais apylinkės teismo motyvais, įvertinus skundžiamo nutarimo turinį J. P. apeliacinio skundo argumentų visumoje, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas nepateikė jokių objektyvių duomenų, remiantis kuriais būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiukšlės, rastos (duomenys neskelbtini) ir E. miškuose, buvo išpiltos kaltais ir tyčiniais būtent UAB „F.“ direktoriaus J. P. veiksmais. Bylos duomenimis nustatyta, kad pats J. P. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 51³ straipsnio 9 dalyje, padarymo nepripažino. Jo teigimu, UAB „F.“ užsiima statybinių atliekų išvežimu (ką iš esmės patvirtina ir šios įmonės internetiniame portale (duomenys neskelbtini) skelbiama informacija). Atliekas įmonė veža savo konteineriais, kuriuos atveža užsakovui, o kai šis užsakovas juos pripildo, UAB „F.“ išveža juos į (duomenys neskelbtini) sąvartyną (ką vertinamu atveju neabejotinai patvirtina ir byloje esantys duomenys, remiantis kuriais, pardavėjas UAB „F.“ pirkėjui UAB „V.“ 2016 m. birželio 1 d. perdavė aštuonis 10 m³ talpos konteinerius, o 2016 m. liepos 29 d. – keturis 10 m³ talpos konteinerius (b. t. 2, b. l. 21, 23)). UAB „F.“ yra sudariusi sutartis su (duomenys neskelbtini) sąvartynais. J. P. teigimu, miške buvo rasta apie 30 kubų atliekų. Iš UAB „V.“ paimtas šiukšles vežė priduoti į Lapių sąvartyną ir UAB „K. K.“ tą pačią ar sekančią dieną. Miške atliekos buvo trijose krūvose. (duomenys neskelbtini) jiems nėra pakeliui. Vairuotojui jis nedavė nurodymo atliekas išpilti miške. Žino, kokios baudos už atliekų išpylimą draudžiamojoje vietoje. Vairuotojo klausė, ar pylė atliekas miške, tačiau šis atsakė, kad tokių veiksmų neatliko. Pasak J. P., patys UAB „V.“ taip pat vežėsi savo šiukšles. Vertinant šiuos apelianto parodymus, atsižvelgiant į tai, kad sakyti tiesą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atitinkamos ATPK nuostatos neįpareigoja, tikrinant J. P. pateiktų versijų objektyvumą ir pagrįstumą bei siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, būtina aptarti ir kitų byloje apklaustų asmenų parodymus. Kaip nustatyta UAB „F.“ vairuotojo H. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstytomis vertinamo įvykio aplinkybėmis, statybines atliekas jis veža Mercedes Benz automobiliu su keltuvu. Betono atliekas pristato į UAB „K. K.“, kitas – į (duomenys neskelbtini) sąvartyną. Niekur kitur atliekų nevežė. Iš (duomenys neskelbtini) esančio objekto atliekas jis vežė du kartus: vieną kartą į (duomenys neskelbtini) sąvartyną, kitą kartą – UAB „K. K.“. Jam pasirodė keista, kad namas (sprendžiant iš byloje surinktų duomenų – renovuojamas pastatas) yra didelis, tačiau atliekų išvežimui jam buvo perduoti tik du konteineriai. Tuo metu įmonėje UAB „F.“ jis dirbo vienas (sprendžiant iš bylos duomenų – tuo metu jis buvo vienintelis UAB „F.“ vairuotojas). Liudytojo teigimu, atliekas išrūšiuodavo traktorininkas M., tačiau atliekų jis niekur neveždavo. Į mišką jis atliekų niekuomet nevežė, tokio nurodymo iš įmonės direktoriaus negavo, o jeigu ir gautų – jo nevykdytų, papildomai paaiškindamas, kad 40 m³ atliekų pervežimui reikėtų keturių konteinerių. Netikėti šio liudytojo parodymais, įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimo metu jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisinio pagrindo nėra. Tuo tarpu iš aptartų jo parodymų seka, kad J. P. inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų padarymo metu įmonėje jis buvo vienintelis vairuotojas, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad realiai tik jis galėjo išvežti ir išpilti atliekas (duomenys neskelbtini) ir E. miškuose. Nors, apklausiamas teismo posėdžio metu jis patvirtino, kad ir J. P. gali vairuoti sunkvežimius, tačiau duomenų, patvirtinančių, jog J. P. UAB „F.“ atlikdavo ne tik direktoriaus, bet ir vairuotojo funkcijas, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Jų nepateikė ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, todėl versija, jog atliekas (duomenys neskelbtini) ir E. miškuose galėjo išpilti pats UAB „F.“ direktorius J. P., atmestina kaip nepagrįsta. Tokiu būdu, UAB „F.“ vairuotojui paneigus, jog šiukšles (duomenys neskelbtini) ir E. miškuose išpylė būtent jis (ar savarankiškai, ar gavus J. P. nurodymą), įvertinus J. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateiktą versiją, jog UAB „V.“ veždavo atliekas ir savarankiškai, sprendžiant J. P. kaltės klausimą, įvertintini ir UAB „V.“ direktoriaus L. F. parodymai. Apklausiamas teismo posėdžio metu jis parodė, kad UAB „V.“ neturi teisės vežti atliekų, todėl pati atliekų iš savo objektų neveždavo, tačiau šią paslaugą jo įmonė pirko ne tik iš UAB „F.“, bet ir iš UAB „E.“. Tuo tarpu versija, jog iš UAB „V.“ surinktas atliekas miške galėjo palikti UAB „E.“ nei tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu vertinama nebuvo, dėl ko šiuo atveju visiškai neaišku, kokiais objektyviais duomenimis remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė kategorišką išvadą, jog atliekos iš UAB „V.“ statybų objekto E. miške buvo paliktos būtent UAB „F.“. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad UAB „V.“ inžinierė D. R., kuri, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų duomenų, iš esmės UAB „V.“ buvo atsakinga už šios įmonės tinkamą atliekų tvarkymą, teismo posėdžio metu patvirtino, jog UAB „V.“ ir pati veždavo savo pačių atliekas krovininiu transportu, tokiu būdu iš esmės paneigdama liudytojo L. F. parodymus ir leisdama pagrįstai abejoti jų patikimumu bei objektyvumu. Atsižvelgiant į šiuos liudytojo L. F. parodymuose esančius prieštaravimus, remtis jais sprendžiant J. P. kaltės klausimą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, nustačius, kad UAB „V.“ atliekas iš savo statybų objektų išveždavo ir pati. Šių duomenų visumoje sprendžiant J. P. kaltės klausimą akcentuotina ir tai, kad tiek (duomenys neskelbtini), tiek E. miškuose rastos atliekos buvo ne tik statybinės, bet ir buitinės, ką neabejotinai patvirtina ir byloje esančios atliekų fotonuotraukos (b. t. 1, b. l. 14, b. t. 2, b. l. 40-43). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. F. patvirtino, kad UAB „F.“ iš UAB „V.“ objektų veždavo tik statybines atliekas, kam teismo posėdžio metu betarpiškai paantrino tiek UAB „V.“ inžinierė D. R., tiek ir pats J. P.. Šie duomenys leidžia pagrįstai abejoti buitinių atliekų, rastų E. miškuose, priklausomybe UAB „F.“. Tuo tarpu atliekų, išvežtų iš (duomenys neskelbtini) esančio objekto (patikrinimo aktu nustatyta, kad atliekų krūvoje, rastoje (duomenys neskelbtini) miške, aptikti įrodymai, susiejantys šias atliekas su komentuojamu objektu), pobūdis bylos nagrinėjimo metu nustatinėjamas nebuvo, o sprendžiant iš byloje surinktų duomenų neaišku kuo remiantis šio objekto atliekos buvo susietos būtent su UAB „F.“, kartu pažymint, kad vien tik Institucijos nuomonės, išdėstytos patikrinimo akte, nustatinėjant J. P. kaltės klausimą, nepakanka. Nenustačius, jog visos (duomenys neskelbtini) ir E. miškuose rastos atliekos buvo perduotos UAB „F.“ ir šios įmonės atsakingų darbuotojų kaltais veiksmais paliktos minėtuose miškuose, spręsti J. P. kaltės klausimą pagal ATPK 51³ straipsnio 9 dalį, priešingai nei konstatuota skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, nėra jokios objektyvios galimybės, kadangi jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių būtent UAB „F.“ užteršė aplinką aukščiau minėtomis aplinkybėmis, byloje nėra. Vien tai, kad tarp šiukšlių buvo rasti dokumentai, iš renovuojamo pastato (duomenys neskelbtini), kitu atveju rasti dokumentai su asmenų pavardėmis ir adresais, nesudaro pagrindo išvadai, kad šias atliekas suradimo vietoje išpylė būtent UAB „F.“ ir todėl už pažeidimus yra atsakingas įmonės vadovas J. P.. Nors vertinamu atveju miškuose rastų atliekų bendras kiekis buvo nustatytas tinkamai, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad jas paliko būtent UAB „F.“, nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nenustatyta. Juo labiau, jog duomenų, patvirtinančių, kad UAB „F.“ užsiėmė ne tik statybinių, bet ir buitinių atliekų tvarkymu, nagrinėjimo byloje taip pat nėra. Aptartų faktinių aplinkybių visumoje nesutinkant su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu atliktu įrodymų vertinimu, o tuo pačiu ir su J. P. kalte, pastebėtina ir tai, kad jokių duomenų apie iš (duomenys neskelbtini) UAB „F.“ išvežtas atliekas, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Sprendžiant iš byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos, darytina pagrįsta išvada, kad iš esmės visas nagrinėjamų aplinkybių tyrimas buvo sukoncentruotas į aplinkybių dėl E. miške rastų šiukšlių nustatymą. Tuo tarpu pats J. P. savo 2016 m. spalio 5 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, nežinantis, kaip komentuojamos atliekos galėjo atsirasti jų aptikimo vietoje ((duomenys neskelbtini) miške). Nei juo, nei apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu J. P. nepatvirtino, kad jo valdoma įmonė vežė atliekas iš (duomenys neskelbtini) esančio objekto. Tuo tarpu vien tik Institucijos manymo, jog komentuojamas atliekas, pažeidžiant atliekų tvarkymo reikalavimus, (duomenys neskelbtini) miške paliko būtent UAB „F.“, dėl ko, atsakomybė šiuo atveju turėtų kilti įmonės direktoriui, aukštesniojo teismo vertinimu, vis tik nepakanka. Versija, jog atliekas iš komentuojamo objekto galėjo išvežti ir kita atliekų tvarkymu užsiimanti įmone bylos nagrinėjimo metu nepaneigta. Be to, net ir iš 2016 m. rugsėjo 12 d. – 2016 m. spalio 5 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros patikrinimo akto Nr. KP-204 neaišku, kokie konkretūs duomenys, siejami su UAB „F.“ buvo rasti aptiktoje atliekų krūvoje. Jie nebuvo pateikti ir bylą nagrinėjančiam teismui. Tuo tarpu duomenys, siejami su (duomenys neskelbtini) objektu, iš kurio, Institucijos vertinimu, atliekos buvo atvežtos ir paliktos E. miškuose kaltais UAB „F.“ direktoriaus J. P. veiksmais, nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis buvo rasti tik vienoje iš trijų atliekų krūvų, todėl šiuo atveju visiškai neaišku, kuo remdamasi Institucija sprendė, jog ir kitos dvi atliekų krūvos turėtų būti sietinos su UAB „F.“. Tokių duomenų nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje neįžvelgia ir aukštesnysis teismas. Pagrįstų abejonių J. P. kalte vertinamu atveju kelia ir jokių sąsajų tarp UAB „F.“ ir atliekų aptikimo vietų nebuvimas. Remiantis www.maps.lt duomenimis, UAB „F.“ buveinės vietą nuo E. skiria net 25 km atstumas, nuo (duomenys neskelbtini) – 10 km, (duomenys neskelbtini) objektą (iš kurio, Institucijos vertinimu, UAB „F.“ išvežtos atliekos buvo paliktos E. miške) nuo E. skiria net 26 km atstumas, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) – didesnis nei 62 km atstumas. Esant nustatytoms aplinkybėms, nepaneigus, jog komentuojamas atliekas (duomenys neskelbtini) ir E. miškuose galėjo palikti ir kiti asmenys (fiziniai ar juridiniai), atsižvelgiant į vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, remiantis kuria, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009), sutikti su pirmosios instancijos teismo nutarimu išspręstu J. P. kaltės klausimu, šiam padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 51³ straipsnio 9 dalyje, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Kartu pažymėtina, kad galiojančią nekaltumo prezumpciją administracinių teisės pažeidimų procese turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007), kas vertinamu atveju padaryta vis tik nebuvo. Tokiu būdu, Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarimo dalis dėl J. P. nubaudimo pagal ATPK 51³ straipsnio 9 dalį (2 pažeidimai) panaikintina, administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje J. P. atžvilgiu nutraukiant, jo veiksmų kvalifikaciją pagal ATPK 51³ straipsnio 20 dalį paliekant nepakeistą. Tuo tarpu pagrindo švelninti J. P. pagal ATPK 51³ straipsnio 20 dalį paskirtą administracinę nuobaudą, teisinio pagrindo nėra. Ji paskirta nepažeidžiant bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių, tinkamai įvertinus tiek J. P. asmenybę, tiek J. P. inkriminuotą teisės pažeidimą charakterizuojančias aplinkybes. Be to, švelninti pagal ATPK 51³ straipsnio 20 dalį J. P. paskirtą administracinę nuobaudą neprašoma ir apeliaciniu skundu. Nors J. P. apeliaciniu skundu buvo keliamas klausimas ir dėl pasibaigusių terminų nuobaudai skirti (paliekant J. P. veiksmų kvalifikaciją pagal ATPK 51³ straipsnio 20 dalį nepakeistą, šio klausimo tinkamas išsprendimas yra aktualus), tačiau pripažinti, kad vertinamu atveju nuobauda J. P. buvo paskirta pažeidus administracinės nuobaudos skyrimo terminus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Administracinės nuobaudos skyrimo terminus reglamentuoja ATPK 35 straipsnis. Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 1 dalyje, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Atsižvelgiant į J. P. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, įtvirtinto ATPK 51³ straipsnio 20 dalyje, pobūdį, akivaizdu, kad šis pažeidimas priskiriamas trunkamiesiems. Tuo tarpu patraukimo administracinės atsakomybėn senaties terminų skaičiavimui, kai pažeidimas yra trunkamasis, teisiškai svarbus yra ne šio pažeidimo pradžios, bet pabaigos momentas. Teisės doktrinoje trunkamuoju teisės pažeidimu laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą ir tokiu pažeidimu pripažįstamas veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja tam tikrų asmeniui teisės aktų pagrindu atsiradusių pareigų nevykdymą. Tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą, jį nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N575-1006/2008, N-444-628/2008). Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatyta, kad J. P. inkriminuotas atliekų apskaitos vedimo tvarkos pažeidimas nebuvo nutrauktas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens valia, atitinkamų pareigų vykdymas taip pat nepasibaigė įstatymų nustatyta tvarka, o pirmą kartą kompetentingos institucijos, turinčios teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros, pareigūnų, buvo užfiksuotas ir nustatytas 2016 m. rugsėjo 29 d. patikrinimo aktu Nr. KP-239. Taigi būtent šią dieną buvo užfiksuotas ir kartu nutrauktas teisės pažeidimo darymas, todėl ji laikytina aptariamo pažeidimo padarymo diena, reikšminga skaičiuojant nuobaudos paskyrimo senaties terminą. Tokiu būdu, pripažinus J. P. inkriminuotą teisės pažeidimą trunkamuoju, jo apeliacinio skundo teiginiai dėl neva netinkamai nustatytos jam inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo dienos, atmestini kaip deklaratyvūs. Šiuo atveju administracinės nuobauda pagal ATPK 51³ straipsnio 20 dalį J. P. turėjo būti paskirta iki 2017 m. kovo 29 d., tačiau skundžiamas apylinkės teismo nutarimas buvo priimtas tik 2017 m. kovo 31 d. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad pagal ATPK 35 straipsnio 3 dalį, ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti terminai gali būti pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo <...>. Vertinamu atveju administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartimi, t. y. nepraleidus administracinės nuobaudos skyrimo termino, todėl teigti, jog administracinio teisės pažeidimo byla J. P. atžvilgiu turėtų būti nutraukta pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui, nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

J. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarimo dalis dėl J. P. pripažinimo kaltu pagal ATPK 51³ straipsnio 9 dalį (du pažeidimai) ir dėl šių pažeidimų administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. P. atžvilgiu nutraukti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarimo dalį dėl J. P. pagal ATPK 51³ straipsnio 9 dalį (2 pažeidimai) ir ATPK 51³ straipsnio 20 dalį paskirtų administracinių nuobaudų subendrinimo, paliekant J. P. pagal ATPK 51³ straipsnio 20 dalį paskirtą 86 (aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.