Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-11-16 · Byla Nr. AN2.6.-11915-1033/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-11-16
Bylos Nr.
AN2.6.-11915-1033/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-10350-2016-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Pažeidėjas
E. Ž.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. AN2.6.-11915-1033/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-10350-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4; 2.7.4.7.; 2.14.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. lapkričio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Ingai Klimovičienei, Audronei Augustinaitei, Virginijai Miliauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. Ž.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įstatyminei atstovei T. L.,vaiko teisių apsaugos specialistėms Zinai Bubulienei, Gitai Jonušienei,

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) mokinio, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. 2016 m. liepos 31 d., apie 01.21 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Peugeot 106“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,24 promilės neblaivumas, paklaida ± 1,7 proc.), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą, eismo įvykio metu apgadino automobilį ir tvorą, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 ir 226 punktų reikalavimus.

Sukeldamas eismo įvykį būdamas neblaivus, kurio metu apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, E. Ž. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

Vairuodamas automobilį, kuris nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, E. Ž. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje.

E. Ž. teismo posėdžio metu sutiko, kad buvo neblaivus, tačiau nesutiko, kad vairavo automobilį. Paaiškino, kad prisiimti atsakomybę jį prigąsdino kaimynas, kurio vardo nežino, kuriam buvo sugadinti vartai. Kaimynas prašė duoti 200 eurų, kol neatvažiavo policija. Automobilyje važiavo 4 žmonės, kas tokie nežino, tai kaimyno draugai. Visi pabėgo, o jis liko. Buvo automobilio gale, miegojo, kai sudaužė automobilį. Smūgis buvo stiprus. Jis atsibudo, kai sudaužė mašiną, išlipo ir matė kaip kiti bėga. Policijai pasakė, kad vairavo jis. Kaimynai jį prigąsdino, kad bus blogiau. Ar važiavo automobiliu asmuo, kuriam sugipsuota ranka (D. T.), nežino, nes nematė. D. T. yra jo kaimynas, kuris gyvena kažkur netoliese, automobiliu važiavo D. draugai, sakė, kad buvo Naujojoje Vilnioje, išgėrė. D. draugai A. ir R., kurie gyvena Naujojoje Vilnioje. D. ranka buvo subintuota. Automobilį nusipirko iš A. P. už 10 eurų. Turi pirkimo sutartį, tik nėspėjo automobilio perregistruoti „Regitroje“. Motina apie šį įvykį žino. Alkoholį vartojo prie savo namų. Įvykį filmavo kažkuri iš liudytojų.

Įstatyminė atstovė T. L. teisme paaiškino, kad ją pažadino kaimynas 4 val. nakties, kuris paskambinęs pasakė, kad yra policija, jos sūnus E. sėdi pas pareigūnus mašinoje. Policininkai jai nedalyvaujant surašė protokolą, parašė ką norėjo, jai davė pasirašyti, kad pasiima vaiką. Jokių suaugusių nebuvo. Kai sūnus išgeria, bijo grįžti namo, todėl ir nusipirko sugadintą automobilį. Tas automobilis buvo sugadintas, jį norėjo išardyti ir priduoti į metalo laužą, automobilio nebuvo galima užvesti ir juo važiuoti. Automobilį laikė jų namo kieme, vaikai buvo pradėję jį ardyti. Sūnus sėdėjo automobilyje, gal kažkas ir atnešė alaus, vakare buvo užėjęs sūnaus klasiokas. Ji galvojo, kad sūnus miega namuose. D. T. yra kaimynas, kuris jai ir skambino, ji pamanė, kad juokauja. Tada atbėgo D. T. žmona ir pranešė, kad yra atvykusi policija. Šis įvykis atsitiko netoli namų, maždaug už 300 metrų. Kaimynas dėl tvoros pretenzijų neturi. Sūnus buvo apsirengęs džinsiniais šortais, raudonais marškinėliais su baltu užrašu.

Vaiko teisių apsaugos specialistė Zina Bublienė teisme paaiškino, kad skyrius neturi jokios informacijos apie E. Ž., jokių pranešimų ir nusiskundimų.

Liudytojas R. J. teisme paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patruliu. Į įvykio vietą atvyko pirmi, atvykus pamatė, kad yra išversta tvora, prie automobilio stovėjo šis pilietis (nurodomas E. Ž.) ir jo draugas, kurio buvo sulaužyta ranka iš anksčiau, kurio pavardės nežino. Šie asmenys stovėjo prie atidaryto automobilio kapoto ir kažką darė. Taip pat stovėjo dviejų namų gyventojai, kurie pasakė, kas vairavo, o kas automobilyje tik sėdėjo. Automobilyje tuo metu niekas nesėdėjo, paties vairavimo fakto nematė. E. Ž. paklausė vardo ir pavardės, E. Ž. pasodino į automobilį ir laukė atvykstančios eismo priežiūros. Įvykio metu nuotraukų nedarė, nefilmavo, to nedarė ir kiti ten buvę. E. Ž. neblaivumą nustatė eismo priežiūra. Tiesioginių grasinimų E. Ž. atžvilgiu iš kaimynų nebuvo, kaimynai tiesiog buvo pasipiktinę dėl tvoros ir, kad vaikai kieme bėgiojo. Atvažiavus eismo priežiūrai, perdavė E. Ž. ir jo draugą, bet draugas buvo nereikalingas, todėl nuėjo namo, nes gyveno netoli. Šiuos asmenis paliko kitiems atvykusiems pareigūnams ir išvažiavo.

Liudytojas E. T. teisme paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių patrulių rinktinės vyr. patruliu. Gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) g. įvyko eismo įvykis, automobilis atsitrenkė į tvorą, sulaikyti du jaunuoliai. Atvykus, rado patrulį, kuris buvo sulaikęs jaunuolius, ir automobilį, kuris buvo sudaužytas ir atsitrenkęs į tvorą. Pradėjus aiškintis aplinkybes kas vairavo automobilį, šis jaunuolis (nurodomas E. Ž.) pasakė, kad vairavo automobilį, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į tvorą. E. Ž. buvo nustatytas girtumas ir surašytas protokolas. Surašius protokolą, E. Ž. pradėjo teigti, kad dar kažkokie draugai buvo, bet pabėgo. Liudininkai sakė, kad buvo tik du jaunuoliai. Iš karto po smūgio išėjo gyventojai, kurie matė tik du jaunuolius. Tuo labiau, kad kitas jaunuolis, kuris buvo šalia, buvo sugipsuota ranka. E. Ž. iš karto pasakė, kad būtent jis pats (E. Ž.) vairavo automobilį, nesuvaldė, atsitrenkė. Jis negirdėjo, kad kaimynai, namo gyventojai būtų grasinę ar gąsdinę E. Ž.. E. Ž. pradžioje teigė, kad jis vairavo automobilį. Kai pildė protokolą ir pasakė, kad reikės vykti į teismą, tada E. Ž. pradėjo aiškinti, kad vairavo ne jis, o buvo dar du jaunuoliai, kurie iššoko iš automobilio ir pabėgo. E. Ž. šių asmenų vardų ir nieko nežino, negalėjo nurodyti. Pildant protokolą, E. Ž. pasikonsultavo su draugu, kuris buvo sugipsuota ranka, ir tada E. Ž. atėjęs pasakė, kad vairavo ne jis. E. Ž. nebuvo nuvežę į policijos komisariatą. Užpildė protokolą, kitus dokumentus ir perdavė E. Ž. atėjusiai motinai. Eismo įvykis įvyko netoli jaunuolių gyvenamosios vietos, kažkas nuėjęs pakvietė E. Ž. motiną. Negali pasakyti ar įvykio metu kas nors filmavo ar fotografavo, neatsimena. Gali būti, kad jo porininkas darė sugadinto automobilio nuotraukas. Kai suvedinėji duomenis į kompiuterį, tai iš nuotraukų iš karto rašomi apgadinimai, taip patogiau.

Liudytoja S. V. teisme paaiškino, kad liepos mėn. pabaigoje, vėlai naktį, apie 24.00 val., sėdėjo lauke pavėsinėje ((duomenys neskelbtini), Vilniuje), išgirdo garsą, išbėgo pažiūrėti kas atsitiko ir pamatė, kad automobilis įsirėžė į jos tvoros stulpą. Stulpas nuvirto, automobilis buvo sugadintas. Iš automobilio išlipo du jaunuoliai, kurie prisipažino, kad tai padarė jie. Sakė, kad žalą atlygins, atsiprašė. Tačiau vėliau pradėjo išsisukinėti, kad neaišku kur gyvena, ir jie, ar ne jie. Todėl ji iškvietė pareigūnus. Jaunuolius ji pamatė, kai pastarieji jau stovėjo prie automobilio. Buvo du jaunuoliai, vienas iš jų su sulaužyta, sugipsuota, ranka, o kitas jaunesnis. D. T. ji pažįsta, o E. nepažįsta, nes šis gyvena toliau. E. Ž. pasakė, kad jis vairavo, žadėjo atlyginti žalą. Gali patvirtinti, kad E. Ž. buvo įvykio vietoje. Kai išgirdo garsą, tai po kokių 2 minučių buvo įvykio vietoje. Jos namuose buvo svečių, tai jie visi, ji, jos vyras, T. B. su vyru nuėjo į įvykio vietą. A. Š. irgi atėjo iš karto. Pradžioje automobilis atsitrenkė į A. Š. tvorą, o po to į jos tvoros stulpą, kuris sustabdė automobilį. Jos ir A. Š. yra gretimi sklypai, yra kaimynai. Pradžioje kalbėjosi su E. Ž., kad nekviesti pareigūnų, kad jie sutvarkys ir jos, ir kaimynės tvorą. Vėliau, kai pradėjo tartis kada jie ateis, kada tai padarys, tai prasidėjo pasisakymai, kad jie nežino kur gyvena, pradėjo išsisukinėti. Iš išvaizdos matėsi, kad jaunuoliai yra apsvaigę. Įvykio vietoje buvo tamsu, apšvietimo nėra, bet buvo atėję į įvykio vietą su žibintuvėliais. Pagarsinus S. V. pareiškimą byloje (b. l. 11), patvirtina, kad taip ir buvo. Būtent, kai atėjo ji, tai jaunuoliai jau stovėjo prie automobilio, tačiau T. B. atėjo anksčiau, A. Š. fotografavo ir telefonu nufilmavo. Ji pažįsta D. T., bet negali pasakyti jo adreso. D. T. namas yra priešais jos namą. Tvoros stulpas buvo geležinis, stulpas sveikas, tik išvirto iš pagrindo. Jaunuoliai žalos neatlygino, žalą atlygino draudimas. Įvykio vietoje jokio S. nebuvo. Pas ją svečiavosi jos sūnėnas A. B. su žmona T. B.. Dėl reikalavimo jaunuoliams sumokėti 200 eurų, nieko negali pasakyti, nes buvo sumaištis ir ji nežino kas ten ką kalbėjo ar prašė.

Liudytoja T. B. teisme paaiškino, kad buvo svečiuose pas S. V., kuri yra jos vyro giminaitė. Sėdėjo lauke pavėsinėje, ruošėsi eiti namo. Ji su vaiku nuėjo prie automobilio, vaiką pasodino į kėdutę ir laukė ateinančio vyro, kai išgirdo stiprų garsą, tokį, kad kažkas kažkur įvažiavo. Jos automobilis nuo kelio stovėjo apie 10 – 15 metrų atstumu. Po išgirsto smūgio ji nuėjo prie kelio po kokių 30 sekundžių, pamatė, kad vairuotojo pusėje prie automobilio stovi jaunuolis (nurodomas E. Ž.), dešinėje, keleivio pusėje – kitas vaikinas, sugipsuota ranka. Abu jaunuoliai stovėjo ir žiūrėjo kokią žalą padarė, kur įvažiavo, kas atsitiko automobiliui. Ji priėjusi paklausė ar viskas gerai, atsakė taip, yra sveiki. Paklausė ar mato ką padarė. E. Ž. pasakė, kad sėdėjo prie vairo, mato ką padarė, apgailestauja ir klausė ar galima susitarti. Tuo metu į gatvę išėjo S. V. su šeima ir kaimynė A.. Visi pasakė, kad yra blogai dėl to kas atsitiko, į ką jaunuoliai pasakė, kad sutvarkys ir padarys ką tik jie gali, kad tik nekviesti policijos. Bendraujant su jaunuoliais ji paklausė kur jie gyvena ir kieno automobilis. Abu jaunuoliai atsisakė atsakyti į klausimą kur gyvena, jai atsakė, kad nėra skirtumo, atvyks ir viską sutvarkys, o automobilis yra skolintas iš draugo, pažįstamo ar klasioko. Atsisakė pasakyti automobilio savininko vardą, pavardę. Ji nusprendė ir iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, E. Ž. pasakė, kad vairavo, prisipažįsta. Pareigūnas pasakė, kad užtenka parašyti vieną kolektyvinį pareiškimą, nes E. Ž. prisipažino, kad vairavo. Atvažiavus antram ekipažui, prie jų po keleto minučių priėjo pareigūnas, kuris pasakė, kad pareiškimą reikia perrašyti, reikia kiekvieno žmogaus atskiro pareiškimo. Tai ji (liudytoja), S. V. ir A. Š. parašė atskirus pareiškimus. E. Ž. paklausė jos ar ji matė kaip stovėjo dar kiti du vaikinai prie automobilio ir, kurioje pusėje tie vaikinai srovėjo. Ji paklausė E. Ž. kurioje pusėje jie stovėjo, E. Ž. atsakė, kad stovėjo toje automobilio pusėje, iš kurios ji atėjo. Ji jokių pašalinių asmenų nematė, nors ten ir nėra šviesos, bet kelias platus ir asmenys matytųsi. Kai ji pasakė E. Ž., kad iš tos pusės, iš kurios ji atėjo, tikrai nieko nebuvo, tada E. Ž. pasakė, kad stovėjo iš kitos pusės, pradėjo keisti parodymus. Jai priėjus prie automobilio buvo tik du jaunuoliai, nieko kito. Ji pirmoji atėjo prie automobilio. Nematė, kaip jaunuoliai išlipo iš automobilio, matė, kad vienas stovi vienoje automobilio pusėje, kitas – kitoje. Po kokios 1 ar 1,5 minutės atėjo S. V. su šeima ir A. Š. su šeima. Jokių grasinimų, kad atlygintų žalą ir panašiai, jaunuoliams nebuvo. Jaunuoliai iš karto prašė nekviesti policijos, žadėjo, kad viską sutvarkys. Pradžioje bandė tartis, bet kai nieko nepasakė, išskyrus vardus, tai ji (liudytoja) nusprendė ir iškvietė policiją. Nebuvo reikalo grasinti, nes turtas apdraustas. Anksčiau su E. Ž. neteko susidurti. Jos atžvilgiu iš jaunuolių buvo grasinimai, nes ji kvietė policiją. E. Ž. motinos įvykio vietoje nebuvo ir vėliau atėjusi nebuvo. Ji (liudytoja) iš įvykio vietos išėjo apie 3 val. nakties, policijos pareigūnai su jaunuoliais dar liko. Tik iš jos telefono buvo kviesta policija, S. V. tuo metu stovėjo šalia. Ji pati nefotografavo, nefilmavo, kaimynė A. Š. tikrai fotografavo ir atrodo filmavo. Nematė, kas galėjo trenkti D. T.. Neprisimena kaip buvo apsirengęs E. Ž. įvykio metu, pamena, kad kitas vaikinas buvo juodais marškiniais. Pagarsinus liudytojos T. B. paaiškinimą (b. l. 10), patvirtino savo parodymus duotus policijos pareigūnams ir, kad vairuotojas buvo apsivilkęs raudoną „maikutę“.

Liudytojas E. V. teisme paaiškino, kad sėdėjo lauke pavėsinėje, kai išgirdo triukšmą, po kokių 2 minučių priėjo ir pamatė prie automobilio stovinčius jaunuolį (nurodomas E. Ž.) ir dar vieną jaunuolį, kuris yra kaimynas. Pastarųjų paklausus kaip čia taip atsitiko, pasakė, kad jie važiavo, nepamatė ir taip atsitiko. Abu jaunuoliai šnekėjo, žadėjo viską sutvarkyti. E. Ž. sakė, kad vairavo. E. Ž. paklausus kur gyvena, atsakė, kad nežino, pradėjo išsisukinėti. Jam (liudytojui) atėjus su šeima, jaunuoliai stovėjo prie automobilio. Daugiau jaunuolių prie automobilio nebuvo. Girdėjo kaip E. Ž. sakė, kad vairavo automobilį ir kaip prašė nekviesti policijos. Jaunuolių atžvilgiu grasinimų negirdėjo ir nematė, kad kažkas būtų sudavęs smūgį E. Ž. draugui. Su E. Ž. anksčiau nebuvo turėjęs įvykių, o su D. T., tai buvo įvykis prieš kokius 3 metus, buvo nakties metu įėjęs į jo šiltnamį. D. T. yra jo kaimynas, gyvenantis priešais. Pareigūnai jaunuolių išvežę nebuvo, paleido vietoje. Žalą už tvorą atlygino draudimas. Iš jaunuolių nereikalavo 200 eurų.

Liudytoja A. Š. teisme paaiškino, kad buvo apie 00.30 val. ji buvo verandoje. Automobilis rėžėsi per pusę tvoros, šoko į kaimyno tvoros stulpą nuo jos tvoros. Buvo greitis, automobilis trenkėsi kariu žibintu ir automobilį apsuko. Visi išlėkė į lauką. Buvo du vaikinai – D. ir Ž., kurie buvo apgirtę ir išlipę iš automobilio. Abu stovėjo iš vairuotojo pusės. Matė tik du asmenis. Buvo tamsu, švietė jų žibintai, aplink automobilį gerai matėsi. Dienos metu matė, kaip tas automobilis lakstė. Ž. gyvena kažkur toliau soduose. Ji E. Ž. nėra mačiusi. Ji buvo verandoje, kaimynai buvo pavėsinėje. Jie visi kartu išėjo ir E. Ž. pasakė, kad vairavo, rytoj ateis ir viską sutaisys. E. Ž. prašė nekviesti policijos. E. Ž. sakė, kad paėmė draugo automobilį ir sudaužė. D. pasakė, kad iš viso nepažįsta E. Ž.. Tada nusprendė kviesti policiją. D. sugipsuota ranka sugebėjo vairuoti motorolerį, tai galėjo vairuoti ir automobilį. E. Ž. prisipažino, kad vairavo. Iš pradžių galvojo nekviesti policijos, D. sklypas yra priešais jos sklypą. Abu vaikinai nufotografuoti prie automobilio. Vaikinai nieko negrasino. E. Ž. vos neverkė, kad mama jį užmuš. E. Ž. buvo visiškai neadekvatus, D. T. taip pat buvo apsvaigęs. Ji E. Ž. motinos nematė. Ji buvo nuėjusi į namus, o kaimynė ją pakvietė, kai atvažiavo policija. Tvora nesutvarkyta, turtas neapdraustas. Ji (liudytoja) negirdėjo, kad E. Ž. būtų grasinę. Ji iš karto paklausė kas vairavo, E. Ž. prisipažino vairavęs, jokių grasinimų nebuvo. Ji fotografavo fotoaparatu, turi fotonuotraukas, kurias gali pateikti teismui. Vėliau po įvykio E. Ž. nebuvo atėjęs atsiprašyti. Tą kartą E. Ž. matė pirmą kartą. Kitą dieną apie pietus buvo atėjęs D. T. ir jos vyrui pasakė, kad automobilio nevairavo. Kaimynui tvoros taip pat nesutaisė.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame paaiškinime E. Ž. nurodė, kad jis nevairavo mašinos, tiesiog pasakė, kad vairavo, nes jam grasino nepažįstami žmonės. Jis sėdėjo automobilio „Peugeot“ gale. Automobilyje buvo keturiese – A. vairavo, R., D. ir jis (b. l. 8).

Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3-ojo būrio vyresniojo patrulio, viršilos E. T. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2016-07-31, apie 02.00 val., atvyko į eismo įvykio vietą (duomenys neskelbtini), kur automobilis „Peugeot 106“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į tvorą. Buvo sulaikyti du jaunuoliai, kurių vienas – E. Ž., paaiškino, kad jis vairavo ir atsitrenkė į tvorą, o jo draugas D. T. sėdėjo šalia, abu nesusižalojo. E. Ž. buvo nustatytas 1,24 promilės neblaivumas, D. T. – 2,25 promilės neblaivumas. Taip pat vairuotojas neturėjo teisių. Vairuotojui (E. Ž.) surašant protokolą, E. Ž. jau pradėjo sakyti, kad gal ne jis vairavo, o jo kiti draugai. E. Ž. nežinojo ką paaiškinti ir parašyti. E. Ž. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 straipsnį (b. l. 4).

Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio R. J. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2016-07-31, apie 01.50 val., patruliuojant kartu su v. patruliu V. U. buvo gautas pranešimas iš VPK, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvyko eismo įvykis. Nuvykus į eismo įvykio vietą į juos kreipėsi 10 ir 12 namo gyventojai, į kurių tvorą įvažiavo automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Gyventojai paaiškino, kad po eismo įvykio prie automobilio sukinėjosi E. Ž. ir D. T., kurio kairė ranka sulaužyta iš anksčiau (b. l. 5).

Eismo įvykio vietos schemoje ir papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvoros apgadinimai (b. l. 6-7).

Liudytoja A. Š. paaiškinime nurodė, kad turi vasarnamį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2016-07-31, apie 00.30 val., būdama verandoje išgirdo triukšmą. Išėjusi į gatvę pamatė, kad į tvorą įvažiavo automobilis. Iš automobilio išlipo du vyrai, vyras raudonais marškinėliais pasakė, kad vairavo jis, o kitas sėdėjo šalia su sutvarstyta ranka. Įvykio vietoje buvo po 1 minutės, nes tik išgirdusi triukšmą išbėgo pažiūrėti. Jos ir kaimynų tvora buvo stipriai pažeista, automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo skersai kelio (b. l. 9).

Liudytoja T. B. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad ji 2016-07-31, apie 00.30 val., buvo su šeima svečiuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kai išgirdo smūgio garsą, po kurio iš karto išėjo į kelią, nes buvo lauke ir pamatė, kad automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi prie tvoros devyniasdešimt laipsnių kampu, o automobilio priekyje stovėjo du vaikinai. Vienas iš jų buvo su raudonais marškinėliais, kitas – su tvarsčiais surišta ranka. Vaikinas su raudonais marškinėliais, kaip vėliau policija nustatė, kad tai E. Ž., prisipažino, kad vairavo, tik priėjus prie jo į klausimą: „kas vairavo?“ iš karto pasakė, kad jis ir pripažįsta, kad kaltas. Daugiau pašalinių žmonių nebuvo. Po to atėjo ir kiti tvoros savininkai. Antrasis vaikinas pasakė, kad sėdėjo šalia ir kad jo pažeista ranka, todėl jis net vairuoti negalėjo, bet pradėjo grasinti, kaip ji suprato dėl to, kad ji iškvietė policiją (b. l. 10).

Šalies argumentai

Liudytoja S. V. pareiškime nurodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2016-07-31 naktį, apie 00.30 val., išgirdusi triukšmą ir išėjusi į gatvę pamatė, kad į jos tvorą atsitrenkė automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Išgirdę triukšmą atbėgo ir kiti kaimynai, kurių tvora taip pat buvo pažeista. Iš automobilio išlipo du vyrai. Vyras raudonais marškinėliais (E. Ž.) pareiškė, kad vairavo jis, o kitas sėdėjo šalia. Įvykio vietoje buvo po 1 minutės, nes sėdėjo pavėsinėje lauke. Jos ir kaimynų tvora yra pažeista (b. l. 11).

Iš patikros sertifikato ir alkotesterio duomenų nustatyta, kad alkotesteriu Alkotest 6810 Nr. ARBL-0762 E. Ž. 2016-07-31 02.28 val. nustatytas lengvas 1,28 promilės neblaivumo laipsnis. Alkotesteris yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2016-08-08 (b. l. 12-13).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. Ž. neigė, kad vairavo automobilį „Peugeot“, tačiau vertinant jo paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir parodymus teisme matyti, kad parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, priešingai nei liudytojų, kurie iš karto po įvykio atvyko į eismo įvykio vietą. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek liudytojams, tiek ir policijos pareigūnams iš pradžių E. Ž. savo kaltę dėl eismo įvykio pripažino. Teismas atsižvelgia į tai, kad liudytojų paaiškinimai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir parodymai teisme yra nuoseklūs, logiški, neprieštaringi, vieni kitus papildo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų ir policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių ar pagrindų, kad liudytojai ir policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūtų pažeidimų padarymu, duoti apie jį melagingus parodymus. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, E. Ž. nurodytas aplinkybes dėl to, kad jis nevairavo automobilio, kad automobilyje buvo keturiese ir vairavo asmuo, kuris pabėgo, o jis kaltę pripažino, nes išsigando grasinimų, teismas laiko jo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Administracinius pažeidimus patvirtina byloje ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 4-5), eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 6-7), liudytojų A. Š., T. B. paaiškinimai ir S. V. pareiškimas (b. l. 9-11), patikros sertifikatas ir alkotesterio duomenys (b. l. 12-13), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 14-15), VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių nustatyta, kad automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas A. P. (b. l. 22), transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios nustatyta, kad 2016-07-20 A. P. pardavė automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), E. Ž. (b. l. 33), fotonuotraukos iš įvykio vietos (b. l. 67-77), kita bylos medžiaga.

E. Ž. veikos teisingai kvalifikuotos pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį, nes jis pažeidė Kelių eismo taisykles vairuodamas automobilį, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino kitiems asmenims priklausantį turtą.

E. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad pažeidimą padarė būdamas nepilnametis (ATPK 31 str. 1 d. 8 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, pavojingumą, jų padarymo aplinkybes, į nustatytą lengvą neblaivumo laipsnį, į pažeidėjo asmenybę (yra 16 metų amžiaus, mokosi, nebaustas administracine tvarka), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių. Pagal ATPK 24 straipsnio 4 dalį, už administracinius teisės pažeidimus nepilnamečiui gali būti skiriama ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos šiame kodekse. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis ATPK 24 straipsnio 4 dalies nuostatomis, E. Ž. skirtinos ATPK 127 straipsnio 3 dalies ir 123 straipsnio 5 dalies sankcijose nustatytos pusės dydžio minimalios piniginės baudos be transporto priemonės konfiskavimo.

Paskirtos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje nustatyta tvarka apėmimo būdu griežtesne nuobauda apimant švelnesnę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 13, 21¹, 24, 30, 30², 33, 283-284, 286-287, 302² straipsniais, teismas

nutarė:

E. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 724 Eur (septynių šimtų dvidešimt keturių eurų) baudą.

E. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, E. Ž. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 724 Eur (septynių šimtų dvidešimt keturių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16060092828. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 str. 1, 3 d.).

2) atsižvelgiant į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos LR Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 313 str. 3 d.).

3) kai teisės pažeidimą padarę nepilnamečiai nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus neturi savarankiškų pajamų, bauda išieškoma iš tėvų arba juos atstojančių asmenų šio kodekso 314 straipsnyje nustatyta tvarka (ATPK 313 str. 2 d.).

Teisėjas (parašas) Rolandas BužinskasNuorašas tikrasTeisėjasRolandas Bužinskas2016-11-16