- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-09
- Bylos Nr.
- 2S-530-280/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00238-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- R. Č.
- Atsakovas
- V. Č.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 530 - 280 - 2012
Dalia Stankevičiūtė Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00238-2012-8
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Č. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-389-765/2012 pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovei V. Č. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir atsakovės V. Č. priešieškinį ieškovui R. Č. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucijai, teikiančiai išvadą, – Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. Č. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nenustatyti termino susitaikymui, po santuokos nutraukimo pavardes palikti nepakeistas, išlaikymo vienas kitam neskirti, nustatyti sūnaus R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su tėvu, o dukros G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), - su motina, padalinti santuokoje įgytą turtą, iš atsakovės ieškovui priteisti kompensaciją už jai tenkančią bendro turto dalį.
Atsakovė V. Č. pateikė teismui priešieškinį, prašydama nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, nenustatyti termino susitaikymui, po santuokos nutraukimo pavardes palikti nepakeistas, išlaikymo vienas kitam neskirti, nustatyti sūnaus R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina, priteisti iš ieškovo vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki vaikų pilnametystės, priteisti iš ieškovo įsiskolinimą už vaikų išlaikymą, priteistų lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaikų motiną. Priešieškinyje atsakovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iš ieškovo priteisti po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamą laikiną materialinį išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Iš ieškovo priteisė laikiną nepilnamečių vaikų G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt kiekvienam vaikui iš ieškovo darbo užmokesčio ir iš visų kitų jo pajamų rūšių iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas šioje byloje. Nepilnamečių vaikų laikiną išlaikymą priteisė nuo 2012-05-18. Lėšų, gaunamų kaip išlaikymas, tvarkytoja paskyrė V. Č.. Tenkindamas atsakovės prašymą teismas atsižvelgė į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, bei į valstybės garantuojamą išlaikymą (CPK 376 str., LR Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 str.). Šiuo atveju ieškovas, atsakovės teigimu, neprisideda prie vaikų išlaikymo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-05-18 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – laikinąsias apsaugos priemones atsisakyti taikyti. Nurodo, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, sukuria išankstinę nuomonę, kad ieškovas savo vaikų neišlaiko. Tokia teismo nutartis pažeidžia ieškovo teisėtus interesus, proceso šalių interesų pusiausvyrą, prieštarauja CPK 144 str. ir duoda pagrindo teigti, kad atsakovei suteikiamas pranašumas. Priešingai, byloje nėra duomenų, jog ieškovas nevykdo išlaikymo pareigos. Pati atsakovė neįrodė, jog šią pareigą vykdo tinkamai. Atsakovė priešieškinį pareiškė tik po ieškinio padavimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
CK 3.196 str. 2 d. nustatyta, kad, kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiam vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.196 str. 2 d., CPK 145 str. 1 d. 11 p.), skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Todėl daroma išvada, kad, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, nagrinėjamoje byloje šios laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pagrįstai, kadangi būtina užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų poreikius iki bus išspręstas ginčas. Teismo vertinimu apelianto pateikti paaiškinimai atskirajame skunde, kad jam tenka didesnė šeimos išlaikymo našta – moka gyvenamojo namo išlaikymo, patarnavimo mokesčius, šeimos prisiimtus finansinius įsipareigojimus, nupirko vaikams drabužių, avalynės, mokyklinių reikmenų, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, nes laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, ir prioritetas teikiamas vaiko interesų apsaugai. Aplinkybės, kad atsakovė priešieškinį pareiškė tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą, neturi jokios teisinės reikšmės. Apeliantas nepaneigė, kad šiuo metu vaikai gyvena su motina.
Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatomas ne pastovus vaikui teiktinas išlaikymas ateityje, o tik laikinas, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje nereiškia bylos išsprendimo iš esmės, nes šios priemonės tik užtikrina nepilnamečių vaikų interesus ir juos apsaugo laikinai – bylos nagrinėjimo metu. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybės apie tai, kokia dalimi kiekviena iš šalių prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, ar ieškovas apskritai teikia išlaikymą ir pan., teismas įvertins tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, išklausęs šalių paaiškinimus, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą ir nustatęs, jog vaikams turi būti skirtas didesnis ar mažesnis išlaikymas, negu paskirtas laikinojo išlaikymo dydis, priteis skirtumą tarp laikinojo išlaikymo arba jį sumažins. Be to, šiuo atveju atsakovė prašo priteisti laikiną materialinį išlaikymą tik po 200 Lt kiekvienam vaikui, kai tuo tarpu, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nustatytas orientacinis nepilnamečių vaikų išlaikymo kriterijus, kuris siejamas su minimaliu algos dydžiu( 850 Lt).
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ieškinio reikalavimams ir nėra pažeisti nepilnamečių vaikų prioritetiniai interesai ar ieškovo R. Č. teisės, ekonomiškumo, sąžiningumo ir teisingumo principai. Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.