- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-21
- Bylos Nr.
- I-5860-644/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01090-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- S. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-3).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2019-01-14 iki 2019-04-05 buvo laikomas Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpoje Nr. 40 netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad kamera Nr. 40 buvo ankšta, nesaugi, netvarkinga, įrengta negyvenamos paskirties pastate. Kameros langas mažas (matmenys 80 x 40 cm), dėl to į patalpą nepateko dienos šviesa, pareiškėjas negalėjo skaityti. Langas techniškai netvarkingas (neužsidaro, nėra rėmų ir rankenos, stiklas išdaužytas). Dviaukštė lova nepatogi, sulūžusi (kreiva, atramos sulūžę) ir nepritvirtinta prie grindų, dėl to nebuvo galimybės pailsėti. Sanitarinio mazgo durys be rankenos, dėl ko naudodamasis sanitariniu mazgu pareiškėjas neturėjo privatumo. Sanitarinio mazgo praustuvė su aštriais kampais, vėdinimo sistema neveikė. Patalpoje trūko oro, kaupėsi nemalonus kvapas, pelėsis, dėl to pareiškėjui skaudėjo galvą. Kameros grindys netvarkingos, išlindę vinys ir geležys, pareiškėjas buvo susižalojęs. Radijo taškas įrengtas 2,65 metrų aukštyje, dėl to kilo nepatogumų jį įjungiat ir išjungiant. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų kameroje 2019-01-14 žodžiu kreipėsi į budintį pareigūną, tačiau pareigūnas iš jo pasijuokė ir į nusiskundimus nereagavo. 2019-01-15 pareiškėjas raštu kreipėsi į Alytaus pataisos namų direktorių, tačiau tas pats pareigūnas jo skundą suplėšė ir grasino susidoroti. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė išgyvenimus, nemigą, orumo pažeminimą, nepatogumus, emocinę depresiją ir pan.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 7-11) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 1 ir Nr. 40. Minimali gyvenamojo ploto norma kamerose ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta. Sanitarinis mazgas kamerų tipo patalpose yra tvarkingas, patalpos įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais. 2010 metais kamerų tipo patalpose buvo atliktas kapitalinis remontas ir visų kamerų langai atitinka nustatytus reikalavimus. Alytaus pataisos namai vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina tinkamas kalinimo sąlygas jose laikomiems asmenims. Alytaus visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu pažeidimų kamerų tipo patalpose nenustatė. Kameros vėdinamos per atveriamus langus, sanitariniuose mazguose įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Kamerų langai užtikrina natūralų patalpų apšvietimą. Patalpas valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsio atmestini. Baldų būklė gera, lovos ir čiužiniai geros kokybės. Pastatas, kuriame įrengtos kamerų tipo patalpos, yra specialiosios paskirties. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu nesikreipė. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpose netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2019-01-14 iki 2019-04-05.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio (toliau – ir LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam žmogui turi tekti 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerų tipo patalpose: nuo 2019-01-14 iki 2019-01-15 – kameroje Nr. 1, kurios plotas 28,77 kv. m ploto, joje įrengtos 7 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui kameroje teko 4,11 kv. m ploto, nuo 2019-01-15 iki 2019-04-05 – kameroje Nr. 40, kurios plotas 12,59 kv. m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui kameroje teko 4,19 kv. m ploto (b. l. 12-15). Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma.
Pareiškėjas nurodo, kad ginčo laikotarpiu buvo laikomas negyvenamos paskirties patalpose.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7 punktą, negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, viešbučių paskirties pastatai (7.1 p.), gydymo paskirties pastatai (7.12 p.), specialiosios paskirties pastatai (kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, ir kt.) (7.16 p.). Todėl Alytaus pataisos namų uždarosios zonos pastatų įregistravimas kaip negyvenamųjų pastatų (specialioji paskirtis) (b. l. 17, 18) atitinka teisės aktų reikalavimus.
Pažymėtina, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 gyvenamųjų patalpų natūralaus apšvietimo dydžių nereglamentuoja. Byloje taip pat nėra konkrečių duomenų apie kameros Nr. 40 apšvietimą, tačiau teismas pažymi, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes konstatuodamas, kad, jo nuomone, natūralaus apšvietimo parametrai neatitiko minimalių reikalavimų. Byloje nėra kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, kad kamerų apšvietimas neatitiktų nustatytų reikalavimų. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad pataisos namai vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina tinkamas kalinimo sąlygas nuteistiesiems. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad apšvietimas kameroje neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių, todėl jo argumentai laikomi deklaratyviais ir atmetami.
Atsakovo atstovas nurodo, kad uždarosios zonos kameros vėdinamos per atveriamus langus, sanitariniuose mazguose taip pat įrengta mechaninė vėdinimo sistema, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Aplinkybę, kad kamerų tipo patalpos vėdinamos per atveriamus langus patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (44-45, 55-57). Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų laikomas kameroje su neatidaromais, techniškai netvarkingais langais, ar būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl oro trūkumo, tokių duomenų pareiškėjas nepateikė, todėl jo argumentai dėl netinkamo kameros Nr. 40 vėdinimo laikomi deklaratyviais ir atmetami.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktą, ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.).
Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, susikaupusio pelėsio iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys taip pat nepatvirtina pareiškėjo skundo argumentų dėl netinkamos kameros techninės būklės, tokių duomenų pareiškėjas nepateikė. Alytaus pataisos namų Statinio techninės priežiūros žurnalo įrašai, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, kad kamerų tipo patalpų apžiūra ir patikrinimai atliekami nuolat, o pastebėti defektai šalinami (b. l. 16, 40-41, 42-43).
Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimą, numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Teismas pažymi, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato sanitarinio mazgo durų įrengimo su rankena. Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo atskyrimas sienele ir durimis yra pakankamas asmenų privatumui užtikrinti, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai dėl privatumo neužtikrinimo nekonstatuotini. Kita vertus, jei kameros sanitarinio mazgo durys tinkamai neužsidarė, ar praustuvė buvo netinkama naudojimui, pareiškėjas galėjo kreiptis į atsakovą (pareigūnus) dėl šių aplinkybių, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais pareiškėjo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmetami.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat grindė aplinkybėmis dėl netinkamų lovų (dviaukštės, kreivos, surūdijusios, nepatogios).
Atsakovo atstovas, atsikirsdamas į pareiškėjo argumentus pažymėjo, kad kameros aprūpintos geros kokybės baldais, baldų būklė gera.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje, patvirtintoje Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 nustatyta, jog kamerų tipo patalpos aprūpinamos metalinėmis lovomis. Teisės aktai nereglamentuoja, jog nuteistųjų lovos būtų vieno aukšto. Jei pareiškėjo lova buvo nepatogi, techniškai netvarkinga (nepritvirtinta prie grindų, sulūžusi, nepatogi ar kt.), pareiškėjas galėjo kreiptis į atsakovą (pareigūnus) dėl lovos pakeitimo, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo lovos grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Bylos duomenys taip pat nepatvirtina pareiškėjo argumentų dėl pareigūnų netinkamo elgesio (grasino susidoroti, suplėšė skundą, nereagavo į nusiskundimus). Bylos duomenimis nenustatyta, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai būtų nusistatę priešiškai pareiškėjo atžvilgiu, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmestini kaip nepagrįsti.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 199-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimais, nemiga, orumo pažeminimu, nepatogumais, emocine depresija ir pan. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.