- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-19
- Bylos Nr.
- 1A-347-462-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Daugėla (pirm.), Violeta Miliuvienė, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- G. A., S. M., S.
- Advokatai
- Marius Venckus, Mirjama Lisauskienė
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-347-462/2008 (S)
2008 m. rugsėjo 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Daugėlos,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. A. ir S. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-19 nuosprendžio, kuriuo:
G. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metas ir šešiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos su 2007-12-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007-12-04 iki 2008-06-19, bei bausmė, iš dalies atlikta pagal 2007-12-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.
S. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2008-05-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams ir penkiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007-12-01 iki 2007-12-03, nuo 2008-02-29 iki 2008-06-19, bei bausmė, iš dalies atlikta pagal 2008-05-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. A. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis 2007-11-30 vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, viešbutyje „Promenada“, esančiame (duomenys neskelbtini) , kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), su nukentėjusiuoju V. S. vartojo alkoholinius gėrimus ir nukentėjusiajam V. S. po alkoholinių gėrimų vartojimo užmigus, G. A. pagrobė V. S. priklausančius daiktus: 3500 Lt vertės odinę striukę, 300 Lt vertės megztuką, 1300 Lt vertės rankinį laikrodį „Tissot“, iš viso pagrobė V. S. priklausančių daiktų už 5100 Lt.
Be to, G. A. ir S. M. nuteisti už tai, kad prievartavo svetimą turtą, o būtent:
jie, veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą grasindami paskleisti kompromituojančią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas: 2007-11-30 iki pietų, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame G. A., G. A. nufotografavo S. M. ir V. S. lytinius santykius. 2007-12-01 laikotarpiu nuo 10 val. iki 16.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, G. A. ir S. M., kelis kartus skambindami V. S. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), reikalavo už jį kompromituojančias nuotraukas, kurios buvo padarytos lytinių santykių tarp V. S. ir S. M. metu, bei pagrobtus daiktus sumokėti 10 000 Lt, taip pat nupirkti naują skaitmeninį fotoaparatą „Sony“, priešingu atveju grasino paviešinti V. S. kompromituojančias nuotraukas pastarojo šeimos nariams ir verslo partneriams, kurių duomenis nukentėjusiajam nežinant G. A. sužinojo pasinaudojęs V. S. mobiliojo ryšio telefone buvusiais duomenimis bei jo automobilyje rastais dokumentais. Po to 2007-12-02 9.38 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo telefonu paskambino V. S. sugyventinei V. D. bei nurodė, kad prie degalinės „Milda“, esančios (duomenys neskelbtini), mieste, esančio kiosko yra palikęs V. S. kompromituojančias nuotraukas, ir pasiūlė jas pasiimti. Po šio pokalbio V. D. nuvykus į nurodytą vietą, ji rado voką, kuriame buvo dvi V. S. kompromituojančios nuotraukos.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis G. A. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-19 nuosprendį ir jį išteisinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo nuosprendis yra šališkas, pagrįstas spėlionėmis, teismo išvados grindžiamos abejotinų liudytojų parodymais ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teigia, kad teismas turėjo kritiškai vertinti nukentėjusiojo V. S. parodymus dėl jo moralės ir elgesio gyvenimo viešbutyje „Promenada“ laikotarpiu. G. A. pažymi, kad juodo megztinio, priklausančio nukentėjusiajam V. S., pas jį rasta nebuvo, taip pat nebuvo nustatyta, kam priklausė laikrodis „Tissot“ ir nuo kada laikrodis, kurį pas jį matė liudytojai, atsirado būtent pas jį. Teigia, kad nenustatyta, ar visi išvardyti daiktai tikrai buvo dingę, nes nukentėjusysis V. S., norėdamas gauti kompencaciją, galėjo melagingai pranešti apie jų dingimą.
Apeliantas nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog jis pasinaudojo nukentėjusiojo V. S. būsena, nes iš nuotraukų matyti, kad jos darytos su nukentėjusiojo žinia, jokių prieštaravimo požymių nėra. Nenustatyta, ar šios nuotraukos buvo perduotos nukentėjusiojo V. S. sugyventinei. G. A. pažymi, kad V. S. savo iniciatyva jam siūlė pinigų už nuotraukas, bet jis jų neėmė. Nukentėjusysis apie pinigų kiekį, jų perdavimo būdą, kompromituojančias nuotraukas kalbėjo su S. M., kadangi nuotraukos buvo rastos pas ją. Teigia, kad telefoninių pokalbių įrašai byloje negalėjo būti įrodymais, nes jis su V. S. bendravo tik vieną kartą, o pats įrašas padarytas neteisėtai, nėra jo balso analizės. Nukentėjusysis V. S. teisme nurodė, kad į Klaipėdą linksmintis su merginomis, naudotis prostitučių paslaugomis išvyko susipykęs su sugyventine, todėl teismo vertinimas, kad nukentėjusiajam V. S. buvo padaryta moralinė žala, nepagrįstas.
G. A. apeliaciniame skunde konstatuoja, kad nuteistosios S. M., liudytojų D. M. ir T. K. parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog jie yra priklausomi nuo narkotinių medžiagų. Teigia, kad liudytojas D. M. nuo policijos pareigūnų bėgo ne jo paprašytas, o bijodamas, kad policijos pareigūnai automobilyje nerastų narkotinių medžiagų.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistoji S. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-19 nuosprendį ir ją išteisinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į jos nuoširdžius ir išsamius parodymus, jog ji nereikalavo 10 000 Lt iš nukentėjusiojo V. S.. Teigia, kad turtą prievartavo G. A.. Tai patvirtina nukentėjusiojo V. S., liudytojų T. K. ir D. M. parodymai , jog G. A. ruošėsi pirkti 10 000 Lt vertės automobilį, šią sumą ketino gauti iš nukentėjusiojo. Teigia, kad nuteistojo G. A. parodymai apie tai, jog jis nevogė daiktų iš nukentėjusiojo V. S., yra melagingi ir juos paneigia liudytojai T. K. ir D. M., kurie tvirtina, jog matė pas G. A. nukentėjusiojo V. S. laikrodį. Apelianė pažymi, kad nei ji, nei V. S. nedavė sutikimo filmuoti jų lytinį aktą, o G. A. nufotografo savo iniciatyva, todėl G. A. taip ja pasinaudojo.
Nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios S. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo G. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-19 nuosprendis keistinas, nes netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės. Nuteistųjų G. A. ir S. M. įvykdytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo.
Nors nuteistoji S. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, o nuteistasis G. A. prisipažino tik iš dalies, tačiau jų kaltė padarius nusikalstamas veikas įrodyta nukentėjusiojo V. S., liudytojų K. J., T. K., D. M. ir V. D. parodymais.
Be to, šiuos parodymus patvirtina kiti baudžiamosios bylos objektyvūs įrodymai –abonento skambučių ir skambučių abonentui išklotinės (t. 3, b. l. 62–110), asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolai (t. l, b. l. 44–55). Juose užfiksuota, kad nukentėjusysis V. S. atpažino asmenį, vardu ir pavarde G. A., kuris buvo užėjęs į viešbučio „Promenada“ 31-ąjį kambarį kartu su mergina, kurios vardas S. (t. 1, b. l. 45). V. S. atpažino merginą, kuri lankėsi pas jį viešbutyje „Promenada“ 31-ajame kambaryje kartu su vyru vardu G. (t. 1, b. l. 48).
Nuteistųjų G. A. ir S. M. apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad jie nepasinaudojo nukentėjusiojo V. S. būsena ir turto neprievartavo, vertintini kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jie yra aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje vertinant įrodymus ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su šiuo vertinimu sutinka. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. S. ir liudytojo K. J. parodymais, kurie ikiteisminio tyrimo ir teismo metu yra nuoseklūs ir aiškūs.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė už turto prievartavimą. Pagal minėtą normą atsako asmuo, kuris neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį pavartoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba pavartodamas kitokią psichinę prievartą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1996-06-21 nutarimo Nr. 43 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant turto prievartavimo baudžiamąsias bylas“ 5 p. numatyta, kad reikalavimas perduoti turtą, teisę į turtą arba padaryti kitus turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti tik tada yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnyje, sudėties požymis, kai jis paremtas grasinimu neįvykdžius reikalavimo pavartoti smurtą, sunaikinti ar sužaloti turtą ar kitaip šantažuoti arba pavartoti kitokią prievartą. Kitokia prievarta, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio, – tai kaltininko tyčiniais veiksmais sukurta situacija, kuri verčia nukentėjusįjį bijoti, kad neįvykdžius reikalavimo atsiras žalingos pasekmės jam, jo artimiesiems arba jų turtui.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, prievartavo turtą, t. y. neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti teisę į turtą, grasindami paskleisti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas. Šie nusikaltimo objektyviuosius požymius atspindintys teiginiai pagrįsti byloje nustatytais duomenimis ir nuosprendyje išdėstytais įrodymais: abu nuteistieji, vadovaudamiesi bendru ir aiškiai apibrėžtu motyvu, bendrais ir suderintais veiksmais be jokio teisinio ar faktinio pagrindo reikalavo perduoti svetimą – jiems nepriklausantį – turtą, tai jie darė atvirai, psichologiškai ir įžūliai pavartodami psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį V. S., kuris suvokė, kad neatlikus tų veiksmų, kurių reikalauja nuteistieji, jo šeimos nariams ir verslo partneriams bus paviešintos jį kompromituojančios nuotraukos.
Nuteistoji S. M. skambino telefonu nukentėjusiajam V. S., reikalavo už nuotraukas ir pagrobtus daiktus pinigų, pati ėjo paimti pinigus ir buvo sulaikyta nusikaltimo vietoje tuomet, kai ji padavė dalį nuotraukų nukentėjusiajam V. S., kas rodo, kad ji buvo aktyvi šios bendrininkų grupės narė, ir argumentas, jog G. A. ja pasinaudojo, atmestinas.
Nuteistasis G. A. kalbėjo telefonu su nukentėjusiuoju V. S., klaidino nukentėjusįjį, davė nurodymus S. M. telefonu, ėmėsi atsargumo priemonių per kitus asmenis – D. M. ir T. K., slėpė daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Nuteistasis G. A. padaręs nuotraukas davė fotoaparato atminties kortelę T. K. taip realizuodamas savo nusikalstamus ketinimus.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų G. A. ir S. M. kaltė dėl dalyvavimo nusikaltimo – turto prievartavimo – padaryme yra įrodyta baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais, todėl kitaip vertinti apylinkės teismo nuosprendyje nurodytus nusikaltimo esminius objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius priežasčių ir pagrindų nėra.
Kolegija taip pat atmeta apelianto G. A. apeliacinio skundo argumentus, kad jis nevogė nukentėjusiojo V. S. megztinio bei laikrodžio. Jo kaltę dėl šių daiktų vagystės patvirtina nukentėjusiojo V. S., nuteistosios S. M. ir liudytojų D. M. ir T. K. parodymai. Juose nurodyta, kad S. M. matė pas G. A. laikrodį ir megztinį, o liudytojai D. M. ir T. K. matė pas G. A. laikrodį „Tissot“. Nukentėjusiojo V. S., nuteistosios S. M. ir liudytojų D. M. ir T. K. parodymai dėl vagystės fakto, laiko, kitų aplinkybių yra konkretūs, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti ir įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis, todėl teismas teisingai ir pagrįstai jais grindė klausimą dėl nuteistojo G. A. svetimo turto – odinės striukės, megztinio ir laikrodžuio „Tissot“ – vagystės. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. A. prisipažino paėmęs nukentėjusiojo striukę.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-19 nuosprendis keistinas, nes netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai, neteisingai priteistas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Neturtinės žalos dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnyje nurodyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
Vertindamas padarytos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad dėl pateiktų nuotraukų pašlijo nukentėjusiojo ir jo sugyventinės santykiai, kurie iki to įvykio buvo normalūs, be to, po šio įvykio pablogėjo nukentėjusiojo sveikata, prasidėjo nemiga, dėl to jis vartoja vaistus, tai turėjo įtakos ir jo verslui, bei vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais nukentėjusiojo V. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies, priteisdamas 1000 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo G. A. apeliacinio skundo motyvą dėl nepagrįstai priteisto neturtinės žalos atlyginimo, konstatuoja, kad nukentėjusysis V. S. atvykęs į Klaipėdą, ieškodamas laikraštyje pagal skelbimą merginos, atliekančios erotinį masažą, ir vartodamas alkoholinius gėrimus kartu su ja ir su nepažįstamu vyriškiu, kuris pristatė merginą, elgėsi netinkamai, naudodamasis prostitutės paslaugomis padarė Lietuvos Respublikos ATPK 182¹ numatytą pažeidimą.
Atsižvelgdama į minėtus argumentus ir remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 2 dalies nuostata, t. y. kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteistė 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. S..
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-19 nuosprendį pakeisti.
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-19 nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistųjų G. A. ir S. M. solidariai priteista nukentėjusiajam V. S. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.