Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. K. (D. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017‑04‑14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui D. K., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Viresita“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. K. 1 865,94 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2014 m. vasario mėn., 60,26 Eur delspinigių, iš viso 1 926,20 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį ieškovė grindė aplinkybėmis, kad D. K. nuosavybės teise nuo 1998-11-17 iki 2014-02-25 priklausė butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, jo skola už laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2014 m. vasario mėn. yra 1 865,94 Eur. Skolos mokėjimo terminas yra pasibaigęs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-14 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai – priteisti ieškovei iš atsakovo D. K. 1 865,94 Eur skol1, 60,26 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 926,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-01-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad prievolės šalys ginčo laikotarpiu buvo buto savininkas D. K. (šilumos energijos pirkėjas) ir AB „Klaipėdos energija“ (šilumos energijos pardavėja). Vien ta aplinkybė, kad sąskaitos už šilumos energiją buvo siunčiamos įmonės bankroto administratorei, nepakeičia ginčo prievolės subjekto, t. y. nepanaikina atsakovo asmeninės prievolės ieškovei. Teismas konstatavo, kad atsakovas už savo, kaip fizinio asmens, prievoles išlieka atsakingas ir po individualios įmonės likvidavimo dėl bankroto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas D. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-14 sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad sąskaitos už suvartotą elektros energiją ieškinyje nurodytu laikotarpiu buvo siunčiamos ne jam asmeniškai, o UAB „Viresita“, jo bankrutuojančios įmonės administratorei. Apie nesumokėtas sąskaitas jis sužinojo tik pasibaigus įmonės bankroto procedūrai, dėl to buvo užkirstas kelias didinti kreditinius reikalavimus ir įtraukti neapmokėtas sąskaitas į bankrutuojančios įmonės išlaidas. Atsakovui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo ne tik jo nuosavybė, bet ir jo įmonės IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Be to, perduodant butą UAB „Express Disel Service“ į priėmimo–perdavimo aktą buvo būtina įtraukti neapmokėtą sąskaitą už suteiktas paslaugas. Atsakovas nebuvo pateikęs UAB „Viresita“ jokių prašymų dėl jo asmeninių sąskaitų tvarkymo. Apelianto nuomone, jam nėra kilusi prievolė AB „Klaipėdos energija“.Atsiliepimu ieškovė AB „Klaipėdos energija“ prašo pirmosios instancijos teismo 2017‑04-14 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė teigia, kad apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, jog butas priklausė ir apelianto įmonei IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat ieškovė nesutinka su motyvu, kad iškėlus bankroto bylą visas išlaidas prisiėmė UAB „Viresita“. Atsakovas, kaip buto savininkas, privalo mokėti už patiektą šilumos energiją.Atsiliepimu trečiasis asmuo UAB „Viresita“ mano, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir prašo jį atmesti. Teigia, kad aplinkybė, jog asmuo negauna laiku sąskaitos už jam suteiktas paslaugas, nepašalina jo pareigos pasidomėti jam suteiktų paslaugų kaina ir tokio asmens neatleidžia nuo pareigos apmokėti už jam suteiktą naudą. Be to, skolininkui bankroto procese nenumatyta teisė už kreditorius teikti kreditinius reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl skolos už šilumos energiją prisiteisimo ieškovei AB „Klaipėdos energija“ iš atsakovo D. K.. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Apeliaciniu skundu, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas teigia, kad jam nėra kilusi prievolė ieškovei AB „Klaipėdos energija“. Ištyrusi bylos medžiagą ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas nepagrįstas.Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ prašė priteisti skolą už laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2014 m. vasario mėn. atsakovo butui tiektą šilumos energiją. Apeliaciniame skunde atsakovas D. K. teigia, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo ne tik jo nuosavybė, bet ir jo įmonės IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1998-11-17 iki 2014-02-25 nuosavybės teise priklausė būtent atsakovui D. K.. Byloje taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010-08-13 nutartimi IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios savininkas buvo atsakovas D. K., iškelta bankroto byla. Minėtos įmonės bankroto byloje priimta Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-10 nutartimi leista nukreipti išieškojimą į neribotos civilinės atsakomybės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininko D. K. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buvusiu adresu (duomenys neskelbtini)). CK 2.50 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Taigi išieškojimas į minėtą atsakovo, kaip individualios įmonės savininko turtą, šios įmonės bankroto procese buvo nukreiptas įstatymų pagrindu, neribotos civilinės atsakomybės įmonei neturint turto ar jo nepakakus teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prievolės šalys ginčo laikotarpiu buvo AB „Klaipėdos energija“, kaip energijos tiekimo įmonė, ir D. K., kaip buto savininkas. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Įstatymas numato, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų; ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita (CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pagal bendrąją taisyklę šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Tokią išvadą leidžia daryti šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančių teisės aktų reglamentavimas (CK 6.384 straipsnis; ginčo skolos susidarymo laikotarpiu galiojusios redakcijos: Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 45 dalis, 12 straipsnio 1 dalis; Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 2, 8, 18, 20 ir 26 punktai; iki 2012‑10-01 galiojusių Ūkio ministro 2003‑07‑10 įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 5, 8–11 ir 43 punktai; Energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 5, 6, 15.9 ir 27 punktai). Byloje nekilo ginčo, kad atsakovui D. K. priklausiusio buto įrenginiai buvo prijungti prie ieškovės energijos tiekimo tinklų. Nesant patvirtinančių duomenų, kad energijos pirkimo–pardavimo sutarties su ieškove, kaip šilumos tiekėja, šalis (energijos pirkėjas) ginčo laikotarpiu buvo ne atsakovas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prievolė atsiskaityti už tiektą energiją tenka patalpų savininkui atsakovui D. K., kaip šilumos tiekimo teisinio santykio šaliai. Nors apeliantas teigia, kad sąskaitos už sunaudotą energiją ieškinyje nurodytu laikotarpiu buvo siunčiamos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorei UAB „Viresita“, tačiau tokie motyvai nepaneigia atsakovo prievolės atsiskaityti su ieškove. Ieškinyje nurodyta skola susidarė laikotarpiu po bankroto bylos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Be to, kaip nustatyta anksčiau, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo šioje byloje kildinamas iš ieškovės prievolinių teisinių santykių ne su įmone, o su jos savininku, kaip fiziniu asmeniu. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad fizinio asmens prievolė savaime dėl jo individualios įmonės bankroto nepasibaigia ir, teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iš sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, bei negavus šio reikalavimo patenkinimo, įmonės savininko prievolė išlieka. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės AB „Klaipėdos energija“, kaip kreditorės, reikalavimo teisiniu pagrindu esantys prievoliniai santykiai atsirado tarp ieškovės ir individualios įmonės savininko D. K., kaip atskiro subjekto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog atsakovo, kaip fizinio asmens, prievolės ieškovei pabaiga nesietina su jo neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens pabaiga dėl bankroto procedūros. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo teiginiai, jog apeliantas apie nesumokėtas sąskaitas sužinojo tik pasibaigus įmonės bankroto procedūrai, dėl to buvo užkirstas kelias didinti kreditinius reikalavimus ir įtraukti neapmokėtas sąskaitas į bankrutuojančios įmonės išlaidas, atmestini kaip nepagrįsti ir neturintys teisinės reikšmės atsakovo pareigos apmokėti ieškovei už patiektą šilumos energiją galiojimui.Atsakovas D. K., būdamas šilumos energijos tiekimo jam nuosavybės teise priklausančiam butui tiesinio santykio šalis, turėjo prievolę už suvartotą energiją sumokėti ir pareigą aktyviai domėtis savo prievolės tinkamu vykdymu (CK 6.4 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovas ir iki ginčo laikotarpio buvo minėto buto savininkas, tad jam turėjo būti žinoma teisinė pareiga atsiskaityti už jam priklausančiam butui tiekiamą šilumos energiją. Ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškiniu prašoma priteisti suma susidarė už laikotarpį iki buto pardavimo UAB „Express Disel Service“. Skundžiamame sprendime teisingai nustatyta, kad šiuo atveju atsakovo prievolė atsiskaityti su ieškove už suteiktą šilumos energiją kilo atsakovui, kaip fiziniam asmeniui. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog neapmokėta sąskaita turėjo būti perduota butą įsigijusiai bendrovei.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, bylos faktinėms aplinkybėms teisingai pritaikė materialines teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šį teismo sprendimą panaikinti, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsakovo D. K. apeliacinį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1, 3 dalys). Kiti dalyvaujantys byloje asmenys duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, dėl to jų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-14 sprendimą palikti nepakeistą.