Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. S. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. S. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 27 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, 233 straipsnio 1 dalį, kaltinamas tuo, kad sistemingai baugino žmogų naudodamas fizinę ir psichinę prievartą, grasino nužudyti esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, be to, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais pažeidė viešąją tvarką bei siekė paveikti nukentėjusįjį, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.

2. Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri to paties teismo 2022 m. gegužės 27 d. nutartimi pakeista į kardomąją priemonę - intensyvią priežiūrą. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartimi kaltinamajam R. S. kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra pratęsta dar trims mėnesiams. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Kaltinamasis R. S. skunde prašo Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartį, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas, panaikinti.

3.1 Kaltinamasis skunde nurodo, kad BPK 11 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog taikant procesines prievartos priemones ir atliekant tyrimo veiksmus, turi būti laikomasi proporcingumo principo. Kaip ir kitų procesinių prievartos priemonių atveju, taikant kardomąsias priemones, kaltinamojo teisės neturi būti suvaržomos labiau, nei tai būtina siekiant įstatymo numatytų tikslų.

3.2. Kaltinamojo nuomone, paskirta itin griežta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, turi būti panaikinta kaip netikslinga ir nepagrįsta, kuomet asmeniui pareikšti kaltinimai galimai įvykdžius tik nesunkius nusikaltimus. Atkreipiamas dėmesys, kad kaltinamajam taikomos ir kitos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Todėl dėl to, kad kaltinamajam jau buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pripažinus kaltinamąjį kaltu jis galėtų būti laikomas visiškai atbuvęs teismo paskirtą bausmę. Be to, kaltinamasis yra atlyginęs 500 Eur turtinę žalą, jokio poveikio nukentėjusiajam nedarė, nutraukė visus ryšius su nukentėjusiuoju, o bylą perdavus į teismą nagrinėti iš esmės, kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymas yra perteklinis.

3.3. Kaltinamojo teigimu, šiuo atveju, kaltinamajam yra akivaizdžiai suvaržoma konstitucinė bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatyta asmens teisė į darbą, kadangi didelę laiko dalį kaltinamasis negali tęsti darbo, o privalo vykti į policijos įstaigą periodiškai registruotis, tuo pačiu nepagrįstai taikoma viena iš griežčiausių kardomųjų priemonių – intensyvi priežiūra. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, privalo atsižvelgti į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, kaltinamojo asmenybę, jam gresiančią bausmę ir kitas aplinkybes (BPK 121 straipsnio 4 dalis), laikytis proporcingumo bei teisingumo principų vertinant, ar paskirta kardomoji priemonė nebus per griežta bei tikslai, kurių siekiam, negali būti pasiekti taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomoji priemonė savo griežtumu nepranoks gresiančios bausmės, kas neatitiktų teisingumo principo. Kaltinamojo nuomone, šiuo atveju yra pažeistas proporcingumo principas, šiurkščiai pažeistos kaltinamojo teisės, kardomoji priemonė paskirta nesilaikant BPK nuostatų.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo R. S. skundas atmetamas.

4. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, išnagrinėjęs kaltinamojo skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai pratęsti, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos.

5. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Nutartyje dėl kardomosios priemonės pratęsimo konstatuota, kad baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad R. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Sprendžiant kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, šių duomenų pakanka.

6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – taip pat ir intensyvios priežiūros – taikymo, atsižvelgė į nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės (BPK 121 straipsnio 4 dalis). Baudžiamosios bylos duomenimis, R. S. 2022 m. kovo 16 d. ir 2022 m. kovo 21 d. buvo paskirti rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, taip pat 2022 m. kovo 24 d. 14.48 val. jam buvo paskirtas įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o 2022 m. kovo 24 d. 14.47 val. ir 15.07 val. – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (kartu įpareigojant jį, be kita ko, nesilankyti vietose, kuriose gali būti, dirbti, gyventi nukentėjusieji L. P. bei I. B. ir nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais), tačiau praėjus vos valandai po šių kardomųjų priemonių paskyrimo R. S. kaltinamas tuo, jog pažeidė jam paskirtų kardomųjų priemonių (rašytinių pasižadėjimų neišvykti) vykdymo sąlygas (galimai padarė naują nusikalstamą veiką, kurios metu galimai atsekė abu nukentėjusiuosius iki garažų masyvo ir priėjęs prie automobilio (kuriame tuo metu buvo nukentėjusieji L. P. ir I. B.) spyrė į automobilį ir taip jį apgadino). Užkardyti naujų nusikalstamų veikų darymą pavyko tik kaltinamajam R. S. skyrus pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, kuri vėliau buvo pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pajėgų valdymo valdybos viršininko N. P. ir vyresniojo specialisto G. J. tarnybinių pranešimų ir prie jų pateiktos medžiagos (t. 8, b. l. 109-111) matyti, kad 2023 m. vasario 8 d. buvo fiksuotas kaltinamojo R. S. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros pažeidimas kai nuo 17. 59 val. iki 18.20 val. nebuvo galima stebėti jo buvimo vietos ir jis iki 18.55 val. buvo nepasiekiamas.

7. Be to, teismas atsižvelgė ir įvertino kaltinamąjį iš esmės neigiamai charakterizuojančius duomenis, teistumus užsienyje, galimai turimus ryšius užsienyje, administracines nuobaudas, darbinę veiklą bei padarė pagrįstą išvadą, kad R. S. būtina ir toliau taikyti intensyvią priežiūrą.

8. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas taip pat įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgdamas į kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, daro išvadą, kad skundžiama teismo nutartimi pratęsta kardomoji priemonė (intensyvi priežiūra) yra adekvati. Kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos bei BPK normų. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam pratęsta, esant BPK 131¹ straipsnyje numatytoms sąlygoms ir pagrindams bei yra būtina tam, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Skundą nagrinėjančio aukštesniojo teismo vertinimu, R. S. taikomos intensyvios priežiūros sąlygų negalima vertinti kaip neproporcingai ribojančiomis kaltinamojo teisės į darbą, nes nustatyta, kad R. S. nuo 2022 m. spalio 5 d. niekur nedirba. Be to, esant pagrindui, kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės sąlygos gali būti keičiamos bet kurioje proceso stadijoje.

9. Pažymėtina, kad kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra procesinė prievartos priemonė, kuria suvaržomos asmens teisės ir laisvės, siekiant įstatyme numatytų tikslų, todėl natūralu, kad dėl šios priemonės kyla tam tikrų nepatogumų asmeniui, kurio atžvilgiu ji taikoma.

10. Įvertinęs visumą šių aplinkybių bei pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų užtikrinta BPK 119 straipsnyje numatyta kardomųjų priemonių paskirtis. Skundą nagrinėjančio aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis bei pažeistas pirmiausia paskirtas švelnesnes už intensyvią priežiūrą kardomąsias priemones, kurias pažeidus galimai buvo padarytos naujos nusikalstamos veikos, taip pat atsižvelgiant į galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti panaikinus intensyvią priežiūrą.

11. Pažymėtina tai, kad BPK nuostatos nedraudžia taikyti intensyvios priežiūros asmeniui, kuris kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Būtina atsižvelgti ir į galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kaip ir šiuo konkrečiu atveju. Bylos duomenys rodo, kad netgi intensyvios priežiūros metu kaltinamasis galimai darė poveikį nukentėjusiajai, todėl kaltinamojo teiginiai, kad kardomoji priemonė per griežta ir neproporcinga padarytoms veikoms, yra nepagrįsti. Be to, dvi nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, t.y., neteisėtas nukentėjusiosios laisvės atėmimas ir grasinimas nužudyti, kurių padarymu kaltinamas R. S., priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai.

12. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamajam kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminas pratęstas pagrįstai. Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta ir motyvuota, naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Aukštesnysis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. S. skundą atmesti.

Palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartimi kaltinamajam R. S. pratęstą kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 27 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.