Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Romualdo Lincevičiaus, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nukentėjusiam V. M., gynėjai advokatei Vidai Kabečienei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo Š. L. apeliacinį skundą dėl 2007 m. lapkričio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo Š. L. išteisintas pagal BK 302 str. 1 d. ir pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d. 150 str. 1 d., 180 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir :

- pagal BK 284 str. 1 d. nubaustas 8 mėn. laisvės apribojimo bausme su įpareigojimu nuo 21 val. iki 7 val. būti namuose;

- pagal BK 22 str. 1 d. 150 str. 1 d. nubaustas 2 m. laisvės atėmimo;

- pagal BK 180 str. 1 d. nubaustas 1 m. laisvės atėmimo;

Paskirtos bausmės subendrintos BK 63 str. 1 d., 4 d. bei 65 str. tvarka ir, taikant dalinį bausmių sudėjimą, galutinė bausmė paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

Tenkinti civiliniai ieškiniai ir iš nuteistojo Š. L. priteista 55,30 lt turtinės žalos, 800 lt neturtinės žalos bei 300 lt už advokato pagalbą nukentėjusiam V. M. atlyginti, 800 lt neturtinės žalos nukentėjusiai R. M. atlyginti, 905 lt turtinei žalai bei 5000 lt neturtinei žalai nukentėjusiai A. B. atlyginti, o jam neišsigalint, nutarta priteistas sumas išieškoti iš jo motinos D. L..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Š. L. nuteistas už tai, kad, būdamas nepilnametis, 2006 m. rugsėjo 24 d. apie 19 val., viešoje vietoje, Kaune, šalia (duomenys neskelbtini) namo, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, be jokios priežasties bandė suduoti du smūgius nukentėjusiam V. M. į veidą bei papurškė jam į akis ašarinių dujų, padarydamas abiejų akių junginių ir ragenų pirmo laipsnio cheminį nudegimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei, šalia šalia stovėjusiai R. M. purškiamų ašarinių dujų patekus į akis, padarė pirmo laipsnio cheminį dešinės akies junginės bei ragenos nudegimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, Š. L. nuteistas ir už tai, kad, būdamas nepilnametis, 2007 m. kovo 13 d. apie 05 val., (duomenys neskelbtini) esančio namo Nr. 0 laiptinėje, antrojo aukšto aikštelėje, panaudodamas fizinį smurtą prieš A. B., siekė nuslopinti nukentėjusios pasipriešinimą, tikslu patenkinti lytinę aistrą, prieš jos valią panaudojo fizinį smurtą, suimdamas nukentėjusiai A. B. už rankų, jėga ją tempdamas po laiptais, vedančiais į trečiąjį aukštą, suduodamas jai smūgius kumščiais ir taip bandydamas palaužti jos pasipriešinimą, pasikėsino patenkinti lytinę aistrą, vedžiodamas savo varpą aplink jos makštį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes A. B. aktyviai priešinosi, bei, sudavęs ne mažiau kaip 10 smūgių į veidą ir galvą, padaręs poodines kraujosrūvas abiejų akių apatiniuose vokuose ir žanduose, kraujo išsiliejimą kairės akies obuolio junginėje, nosies kaulų lūžimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, kas sukėlė nukentėjusiai A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė 903 lt vertės nukentėjusios turtą – mobilaus ryšio telefoną „S. E.“, rankinę, piniginę, 20 lt vertės dujų balionėlį, 50 lt bei 11 lt vertės troleibuso bilietą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam bausmę, tačiau nurodo, kad, nors to jam įrodyti ir nepavyko, bet dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 str. 1 d. 150 str. 1 d ir 180 str. 1 d. jis nekaltas. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra suimtas virš 8 mėnesių, per tą laiką suprato, ką prarado, nori baigti 12-ą klasę, o suėmimo vietoje kiti iš jo dėl to šaiposi. Taip pat nori išėjęs į laisvę susirasti darbą ir padėti mamai, nes ji yra bedarbė. Taip pat prašo sumažinti ir priteistų civilinių ieškinių sumas, nes, nors to ir nedarė, bet nuostolius nori atlyginti pats.

Nuteistojo Š. L. skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keistinas dėl, kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 180 str. 1 d. bei, bausmes bendrinant iš dalies sudedant, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Š. L. savo kaltės bei veikos kvalifikavimo pagal BK 284 str. 1 d., neginčija, todėl šioje dalyje teismo nuosprendis netikrinamas ir nevertinamas.

Š. L., nors ir nenurodo motyvų, bet savo kaltę dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 22 str. 1 d. 150 str. 1 d ir 180 str. 1 d., neigia.

Nukentėjusios A. B. parodymai rodo, kad, prieš nukentėjusios valią nutempęs ją po laiptais, mušdamas per veidą ir galvą, jėga numovęs jai kelnes ir braukydamas savo lytiniu organu per josios lytinius organus, vartodamas fizinį smurtą nuteistasis Š. L. tenkino savo lytinę aistrą. Liudytoja A. Ž. parodymai rodo, kad 2007 m. kovo 13 d. rytą A. B. pas ją atėjo sumušta, be daiktų ir papasakojo, kad Š. L. ją sumušė ir kėsinosi su ja patenkinti savo lytinę aistrą. Liudytojos S. B. parodymai rodo, kad, A. B. nuėjus į laiptinę, pasakęs, kad eina nusipirkti alaus, nuo jų atsiskyręs nuėjo ir Š. L.. Liudytojas A. D. parodė, kad, kitą dieną Š. L. jam pasakojo namo laiptinėje sumušęs ir išprievartavęs ar išžaginęs A. B.. Smurto prieš nukentėjusią A. B. vartojimo faktą patvirtina ir teismo med. specialisto išvados aktas, konstatavęs nukentėjusiai padarytas poodines kraujosrūvas abiejų akių apatiniuose vokuose ir žanduose, kraujo išsiliejimą kairės akies obuolio junginėje, nosies kaulų lūžimą bei lengvą galvos smegenų sukrėtimą. Visų šių faktinių duomenų visuma neabejotinai patvirtina, jog, vartodamas prieš nukentėjusią smurtą, apeliantas Š. L. siekė patenkinti lytinę aistrą, tad, neigdamas savo kaltę, Š. L. akivaizdžiai sako netiesą. Teismo manymu, kaltinamasis Š. L. nukentėjusią kėsinosi ne seksualiai išprievartauti, bet išžaginti. Duomenys byloje rodo, kad, nukentėjusios A. B. parodymai apie tai, kad apeliantas per josios lytinius organus braukė savo minkštu lytiniu organu, šis nulėmė teismo išvadą, jis kėsinosi nukentėjusią išžaginti. Tokia teismo išvada tėra įrodymais nepatvirtinta prielaida, nes nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu tokie faktiniai duomenys nei nustatyti, nei tirti ir vertinti, nebuvo. Tačiau prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamieji įstatymai draudžia. Pasak nukentėjusios, A. B. parodymų, dėl prieš ją vartoto fizinio smurto, ji buvo praradusi sąmonę, o jai atsigavus, Š. L. šalia jau nebebuvo. Duomenų, ar Š. L. bandė nukentėjusią žaginti, ar apsiribojo tik seksualinio pobūdžio veiksmais, t.y. braukymu per nukentėjusios lytinius organus, byloje nėra. Nukentėjusi išžaginta nebuvo. Vadinasi, apelianto atlikti seksualinio pobūdžio veiksmai pagrįstai įvardyti seksualiniu prievartavimu. Šiuos seksualinio prievartavimo veiksmus kaltinimas laikė pasikėsinimu seksualiai prievartauti. Byloje duomenų, kurie neabejotinai paneigtų pasikėsinimą seksualiai prievartauti, tad šios veikos laikymą pasikėsinimu kolegija laiko pagrįstu. Įvertinus prieš tai minėtas faktines aplinkybes, iš nuosprendžio aprašomosios dalies teismo teiginys, kad „tokie kaltinamojo Š. L. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 149 str. 1 d., 22 str. 1 d. sudėtį (pasikėsinimą atlikti lytinį aktą prieš A. B. valią, kuris nebuvo baigtas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, t.y. dėl to, jog nesustandėjo kaltinamojo varpa), šalintinas, o apelianto Š. L. skundas šioje dalyje atmetamas.

Nukentėjusios A. B. seksualinio prievartavimo metu dingo josios rankinė su joje buvusiais daiktais – telefonu, pinigine, pinigais, dokumentais. BK 180 str. plėšimu laiko tokius smurtinius veiksmus, kuriuos naudojant, siekiama svetimo turto užvaldymo. Duomenys byloje rodo, kad šiuo konkrečiu atveju smurtas prieš nukentėjusią vartotas buvo siekiant ją seksualiai prievartauti. Duomenų, kad smurto prieš nukentėjusią A. B. vartojimo metu Š. L. būtų reikalavęs iš jos turto, nėra. Pasak nukentėjusios, savo turto vagystę ji pastebėjo tik atgavusi sąmonę ir pamačiusi, kad šalia jos nebėra ne tik kaltinamojo, bet ir josios turėtos rankinės su rankinėje buvusiais daiktais. Apeliantas rankinės su joje buvusiais daiktais vagystę, neigia. Duomenys byloje rodo, kad apeliantas pripažįsta inkriminuojamu laiku nuvedęs girtą nukentėjusią į laiptinę, bet teigia tai padaręs ne vienas, bet su D. Č.. Tačiau tokius Š. L. parodymus tvirtinančių faktinių duomenų, nėra. Kad D. Č. nėjo su kaltinamuoju kartu ir su juo nukentėjusios A. B. į laiptinę nevedė, rodo liudytojų S. B. bei A. D. parodymai apie tai, kad nukentėjusiai A. B. nuėjus į laiptinę, apeliantas Š. L. netrukus nuo jų taip pat atsiskyrė, bet asmuo, vardu D., liko su visais ir po to dar gaudė piniginę pagriebusį vaikiną. Šie faktiniai duomenys akivaizdžiai rodo, kad, teigdamas, jog su nukentėjusia į laiptinę jis įėjo ne vienas, apeliantas Š. L. sakė netiesą. Nukentėjusios teigimu, įeidama į laiptinę, ji rankinę turėjo su savimi. Turėjo ji rankinę ir smurto prieš ją vartojimo metu bei tik po smurto vartojimo atsigavusi, savo rankinės ji neberado. Įvertinus tai, kad pasišalinus iš laiptinės apeliantui, kartu pradingo ir nukentėjusios rankinė su joje buvusiais jos daiktais, matyti, jog rankinę pagrobė apeliantas. Duomenų, kad nukentėjusios rankinės pagrobimo metu, prieš nukentėjusią būtų buvęs pavartotas smurtas, byloje nėra. Vadinasi nukentėjusios rankinę su joje buvusiais daiktais apeliantas užvaldė vagystės būdu. Pagrobdamas rankinę su joje buvusiais daiktais apeliantas nukentėjusiai padarė 903 lt turtinę žalą, todėl šioje dalyje apelianto veiką iš BK 180 str. 1 d. perkvalifikavus į lengvesnį, t.y. į BK 178 str. 1d., skirtina ir švelnesnė bausmė.

Apeliantas padarė du nesunkius (BK 284 str. 1 d., 178 str. 1 d.) nusikaltimus ir pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą (BK 22 str. 1 d. 150 str. 1 d.). Už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1 d., 178 str. 1 d., padarymus greta bausmių, susijusių su laisvės atėmimu, numatytos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. 150 str. 1 d., numatyta arešto arba laisvės atėmimo bausmė. Apeliantas yra nepilnametis ir teisiamas pirmą kartą, tačiau jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumas, nusikalstamais veiksmais nukentėjusių sveikatai sukeliamos pasekmės bei jo asmenybė rodo jo padidintą pavojingumą visuomenei, bei patvirtina teismo padarytos išvados, apie realios laisvės atėmimo bausmės už pasikėsinimą padaryti sunkų nusikaltimą, paskyrimo pagrįstumą.

BK 61 str. įpareigoja, esant atsakomybę lengvinančių ar (ir) sunkinančių aplinkybių, skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d. 150 str. 1 d. padarymą, numatyta laisvės atėmimo iki 7 metų, bausmė. Laisvės atėmimo bausmės už šios nusikalstamos veikos padarymą vidurkis yra trys metai septyneri mėnesiai. Darant šią nusikalstamą veiką, apelianto atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, nebuvo. Vadinasi, jam už šios nusikalstamos veikos padarymą skiriama bausmė turėjų būti lygi šios bausmės vidurkiui. Jam gi už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirta 2 m laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė nei šio įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis, tad pagrindo šią jam paskirtą bausmę laikyti aiškiai per griežta, nėra.

Skirdama bausmę apeliantui už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d. bei atsižvelgusi į šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; į josios sunkumo pobūdį; į Š. L. asmenybę; į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą; į šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, priežastis bei pasekmes; į Š. L. amžių bei jo šeimyninę; į tai, kad darant šią nusikalstamą veiką jo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių buvimo teismas nekonstatavo, kolegija mano, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Subendrindamas Š. L. paskirtas bausmes už nesunkių ir sunkių nusikaltimų padarymus iš dalies jas sudedant, teismas, taip pat netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, tad ir šioje dalyje nuosprendis keistinas. Įvertinus tai, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos (du nesunkūs ir vienas sunkus nusikaltimai) labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, visos paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 str. 5 d. 2 p. tvarka jas apimant.

Nuteisdamas Š. L. laisvės atėmimu, bausmės atlikimo vietos teismas nenustatė, tad ir šioje dalyje nuosprendis keistinas. Š. L., gim. 1990 m. balandžio 4 d., nusikalstamų veikų darymo metu buvo nepilnametis. Nepilnametis jis yra ir šiuo metu, tad paskirtą bausmę atlikti turi nepilnamečių pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ė:

Nuteistojo Š. L. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nuosprendį Š. L. pripažinimo kaltu pagal BK 180 str. 1 d. bei bausmių subendrinimo dalyse, pakeisti:

Š. L. inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 180 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 178 str. 1 d. ir nubausti jį vieneriems metams laisvės apribojimo.

Pagal BK 178 str. 1 d. paskirtą vienerių metų laisvės apribijimo bausmę BK 63 str. 5 d. 2 p. tvarka apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnes, subendrinti su 2007 m. lapkričio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 2 m. laisvės atėmimo bausme už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d. 150 str. 1 d. bei 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. padarymus ir galutinę subendrintą bausmę paskirti dvejus metus laisvės atėmimo, paskirtą bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies teismo teiginį, kad „tokie kaltinamojo Š. L. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 149 str. 1 d., 22 str. 1 d. sudėtį (pasikėsinimą atlikti lytinį aktą prieš A. B. valią, kuris nebuvo baigtas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, t.y. dėl to, jog nesustandėjo kaltinamojo varpa).

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.