Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-05-31 · Administracinė byla Nr. eI3-25-979/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-31
Bylos Nr.
eI3-25-979/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00240-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas
UAB Rimi Lietuva
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
VšĮ “Pakuočių tvarkymo organizacija”
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-25-979/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00240-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Stankevičienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rimi Lietuva“ skundą Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui bankrutuojančiai viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja UAB „Rimi Lietuva“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti:

1.1. tuomečio Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pereigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – Sprendimas) dalį, kuria panaikintas VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – PTO) išrašytas 2016 m. vasario 4 d. patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-5317 apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2015 metus (toliau – Patvirtinimas).

1.2. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) 2017 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. (38-19)-VR-l.7-9547 „Dėl VŠĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą“ (toliau – Raštas), kuriuo pareiškėja įpareigojama apsiskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.

2. Pareiškėja reikalavimus grindžia tuo, kad:

2.1. PTO organizavo pakuočių atliekų sutvarkymą 2015 metais ir vykdydama sutartinius įsipareigojimus išdavė pareiškėjai 40,074 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą – Patvirtinimą, kuris patvirtina pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis lengvatą. Remdamasi šiuo Patvirtinimu pareiškėja, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytais terminais, pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis 2015 m. deklaraciją ir pasinaudojo teise į mokestinę lengvatą.

2.2. Raštu buvo informuota apie Sprendimą, kuriuo panaikintas Vilniaus RAAD 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktas Nr. VR-19.2-54 (toliau – Patikrinimo aktas) bei Patvirtinimas, ir pareiškėja įpareigota apsiskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2015 metus.

2.3. Pareiškėjos veikloje, susijusioje su gamintojų-importuotojų pareigų pakuočių atliekų tvarkymo srityje vykdymu, nėra nustatyta jokių pažeidimų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo taikyti pareiškėjai atsakomybę už trečiųjų asmenų, už kuriuos ji nėra atsakinga, veiksmus ar neveikimą. Skundžiami aktai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes jais pritaikytos poveikio priemones pareiškėjai dėl trečiųjų asmenų, įskaitant valstybės institucijas, neteisėtų veiksmų ir neveikimo bei netinkamo Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Toks administracinės atsakomybės be kaltės taikymas grubiai pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, nes pareiškėja yra verčiama antrą kartą sumokėti už tų pačių pakuočių atliekų tvarkymą.

2.4. Raštas ir Sprendimas yra neteisėti, nes jie nepagrįsti įstatymų normomis, neatitinka kitų administraciniams aktams keliamų reikalavimų ir prieštarauja konstituciniams principams. Juos priimant buvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai bei teisė į gynybą, nesilaikyta gero administravimo principo priimant. Nei iš Rašto, nei iš Sprendimo ar Patikrinimo akto turinio neįmanoma suprasti, dėl kokio konkretaus pažeidimo ir kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu remiantis buvo panaikintas pareiškėjos gautas Patvirtinimas.

2.5. Valstybės institucijos savo kontrolės funkciją vykdė netinkamai. Nebuvo įtvirtintas veiksmingų sankcijų mechanizmas ir atsakovas neturi veiksmingų priemonių tam, kad valstybei padarytą žalą nedelsiant atlygintų pažeidėjas UAB „Metrail“, atsakovas bando įpareigoti pareiškėją atlyginti valstybei galimai pažeidėjo UAB „Metrail“ padarytą žalą.

2.6. Priėmus Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), dėl įrodančių dokumentų pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2017 m. vasario 15 d. bei praėjus daugiau nei pusmečiui nuo šio pakeitimo įsigaliojimo, valstybės institucijos ėmėsi „atgalinio“ teisės akto nuostatų taikymo ir atliko veiksmus, skirtus panaikinti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, kurie buvo išduoti už 2013 metų – 2015 metų laikotarpį. Tokia situacija yra nesuderinama su konstituciniais teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais ir jos rezultate priimti skundžiami aktai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.

Atsiliepimas

3. Atsakovas prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą šiais motyvais:

3.1. Sprendimu patvirtintas Patikrinimo aktas, surašytas patikrinus PTO, todėl Sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia. Pareiškėja savo materialinį teisinį suinteresuotumą ginčo objektu kildina iš sutartinių prievolių tarp jos ir PTO, todėl pareiškėja neturi ir negali turėti materialinio teisinio suinteresuotumo dėl ginčo objekto, nes jos pateiktų reikalavimų nagrinėjimas nesukels jai tiesioginių teisinių pasekmių, t. y. pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeis. Skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio, o ne viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas, todėl Raštas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti administracinio teismo nagrinėjimo objektas.

3.2. Vilniaus RAAD atliko ne pareiškėjos, o PTO patikrinimą, apie kurį PTO buvo informuota, PTO atstovui pasirašytinai buvo įteiktas Patikrinimo aktas. Atsakovas įvykdė procedūrinius reikalavimus, susijusius su informavimo procedūromis apie priimtą sprendimą dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimo, nurodytus Apraše, todėl pareiškėjos argumentai dėl pažeistų teisių dalyvauti sprendimų priėmimo procedūrose, yra nepagrįsti.

3.3. Pažymi, kad Vilniaus RAAD tinkamai vykdė priskirtas funkcijas. UAB „Metrail“ dokumentų, išduotų 2013 metais patikrinimas pradėtas 2014 metais, kaip ir numato Aprašo nuostatos, tačiau UAB „Metrail“ trukdė vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, neteikė patikrinimui reikalingų dokumentų ir informacijos, dėl ko UAB „Metrail“ dokumentų išdavimo teisėtumo patikrinimas už 2013 metus buvo baigtas 2015 metais. Vilniaus RAAD pareigūnai, atlikę UAB „Metrail“ patikrinimą, 2015 m. kovo 9 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-101 nustatė, kad įmonė neteisėtai išrašė pakuočių tvarkymą įrodančius dokumentus už 2013 metus (Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. VR-17.5-35 patvirtintas patikrinimo aktas). Kaip numatyta Apraše, Vilniaus RAAD pareigūnai, atlikę UAB „Metrail“ patikrinimą, 2015 m. liepos 13 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-413 nustatė, kad įmonė neteisėtai išrašė pakuočių tvarkymą įrodančius dokumentus už 2014 metus (Vilniaus RAAD 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. VR-17.5-63 patvirtintas patikrinimo aktas). UAB „Metrail“ išduoti dokumentai už 2015 metus panaikinti Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. VR-17.5-59, kuriuo patvirtintas 2016 m. liepos 14 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-405/VR-17.7-120.

3.4. Patikrinimo akte yra pripažįstami neteisėtais PTO išduoti patvirtinimai dėl UAB „Metrail“ išrašytų dokumentų panaikinimo, todėl panaikinus UAB „Metrail“ įrodančius dokumentus apie sutvarkytas atliekas, PTO išduoti patvirtinimai gamintojams ir importuotojams, remiantis negaliojančiais UAB „Metrail“ įrodančiais dokumentais, taip pat negalioja.

3.5. PTO 2015 metais jau turėjo informaciją, kad UAB „Metrail“ išrašyti dokumentai buvo panaikinti ir tik PTO buvo žinoma, kuriems gamintojams ir importuotojams panaikintų UAB „Metrail“ dokumentų pagrindu PTO išrašė atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus.

3.6. Vilniaus RAAD neturi teisės įtakoti PTO organizuojamo atliekų tvarkytojo pasirinkimo, ar nustatyti civilinių teisinių santykių dalyvių tarpusavio santykių turinį. Būtent PTO pasirinko atliekų tvarkytoją, t. y. UAB „Metrail“, ir būtent PTO UAB „Metrail“ išduotų dokumentų pagrindu išrašė pareiškėjai Patvirtinimą apie pakuočių atliekų sutvarkymą.

3.7. PTO pasirinko kuriems gamintojams ir importuotojams ir kokia apimtimi (tonomis) paskirstyti patvirtinimus, remiantis UAB „Metrail“ įrodančiais dokumentais. Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 34²² straipsnio 14 dalimi, būtent PTO privalo vykdyti atliekų tvarkytojų (atliekų surinkėjų ir atliekų naudotojų ar eksportuotojų), su kuriais sudarė sutartis dėl gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę. Pareiškėja turėtų kreiptis į PTO ir iš jos, sutarties pagrindu, turėtų išsireikalauti visus nuostolius, susijusius su UAB „Metrail“ netinkamu pakuočių atliekų tvarkymu, ar neteisėtu dokumentų, įrodančių pakuočių atliekų sutvarkymą, išdavimu, t. y. netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu.

Šalies argumentai

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo PTO su pareiškėjos skundu sutinka ir prašo tenkinti šiais motyvais:

4.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija PTO 2012 m. rugpjūčio 24 d. išdavė Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją Nr. 003, suteikiančią teisę organizuoti stiklinių, plastikinių, PET (polietileno tereftalato), kombinuotos, metalinės, popierinės ir kartoninės bei kitos pakuotės atliekų tvarkymą. Licencija buvo tikslinama 2016 m. birželio 8 d., suteikiant teisę organizuoti stiklinės, plastikinės PET (polietileno tereftalato), popierinės ir kartoninės, metalinės, kombinuotosios (vyraujanti medžiaga popierius ir kartonas), kombinuotosios (vyraujanti medžiaga kita), medinės ir kitos pakuotės atliekų tvarkymą.

4.2. Pareiškėja su PTO sudarė Sutartį, kuria PTO įsipareigojo organizuoti pareiškėjos užsakymuose nurodytų pakuočių atliekų rūšies ir kiekio sutvarkymą, užtikrinti, kad teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjai ir (ar) kompetentingai institucijai būtų pateiktas patvirtinantis dokumentas apie pareiškėjo naudai sutvarkytas pakuotės atliekas ir atlikti kitas pareigas, susijusias su sutarties tikslu – siekiu įgyvendinti gamintojų ir importuotojų atsakomybės už pakuočių atliekų tvarkymą principą bei siekiant sudaryti galimybę pavedimo davėjams, kurie pakuoja gaminius į apmokestinamąją pakuotę ir/ar importuoja gaminius, supakuotus į apmokestinamąją pakuotę bei išleidžia juos (supakuotus gaminius) į Lietuvos Respublikos vidaus rinką, pasinaudoti teisės aktuose numatytomis mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvatomis.

4.3. PTO yra ne atliekų tvarkytoja, o organizuoja pakuočių atliekų sutvarkymą, pakuočių atliekų surinkimui ir tvarkymui (perdirbimui), organizacija sutartiniais pagrindais pasitelkia paslaugos subteikėjus – konkurso būdu atrinktus atliekų tvarkytojus, teisės aktų nustatyta tvarka turinčius teisę surinkti ir tvarkyti pakuočių atliekas bei teisę išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Vienas iš PTO konkurso būdu pasitelktų pakuočių atliekų surinkėjų ir tvarkytojų – UAB „Metrail“.

4.4. Sprendimu patvirtinus Patikrinimo aktą PTO patvirtinimai, išrašyti gamintojams ir importuotojams už 2013 metus – 2015 metus, buvo pripažinti išrašytais neteisėtai. PTO nesutikdama su Sprendimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydama panaikinti Sprendimą ir administracinėje byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis yra įtraukti visi gamintojai ir importuotojai, kuriems Sprendimas sukelia teises ir pasekmes, t. y. beveik 470 įmonių, taip pat ir pareiškėja.

4.5. Patikrinimo akte ir Sprendime nenurodyta, kokias teisės aktų nuostatas pažeidė PTO. Kaip matyti iš Sprendimo, PTO išduoti patvirtinimai buvo panaikinti remiantis vien tuo, kad buvo panaikinti galimai nusikalstamą veiką padariusio vieno iš atliekų tvarkytojo – UAB „Metrail“ išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai.

4.6. Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą sudaro ir jame įrašytų atliekų tvarkytojų kontrolę atlieka Aplinkos apsaugos agentūra. Regionų aplinkos apsaugos departamentai užtikrina atliekų tvarkytojų, išrašančių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, kontrolę. Aplinkos apsaugos agentūra ir regionų aplinkos apsaugos departamentai turėjo pareigą tikrinti UAB „Metrail“ veiklą, t. y. privalėjo tikrinti, ar šis atliekų tvarkytojas veikia teisėtai, ar tinkamai vykdo atliekų apskaitą, ar turi visus reikalingus dokumentus, ar nedaro jokių pažeidimų, tačiau nei Aplinkos apsaugos agentūra, nei regionų aplinkos apsaugos departamentai šios pareigos nevykdė arba ją vykdė netinkamai.

4.7. Dėl UAB „Metrail“ galimai padarytos nusikalstamos veikos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. PTO nėra niekaip susijusi su UAB „Metrail“ galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis, jokie įtarimai PTO nėra pareikšti. PTO nepadarė jokių teisės aktų pažeidimų, todėl Sprendimas pripažinti PTO išrašytus patvirtinimus neteisėtais, yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

4.8. Sutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad priimant Sprendimą nebuvo užtikrinta nei pareiškėjos, nei kitų gamintojų ar importuotojų teisė būti išklausytiems, kad Sprendimas priimtas nesilaikant gero administravimo principo, pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo dalies, kuria panaikintas PTO pareiškėjai išrašytas Patvirtinimas apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2015 metus ir Rašto pagrįstumo.

6. Byloje nustatyta, kad PTO pagal sudarytą sutartį įsipareigojo organizuoti pareiškėjos užsakymuose nurodytų pakuočių atliekų rūšies ir kiekio sutvarkymą, užtikrinti, kad teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjui ir (ar) kompetentingai institucijai būtų pateiktas patvirtinantis dokumentas apie pareiškėjo naudai sutvarkytas pakuotės atliekas ir atlikti kitas pareigas, susijusias su sutarties tikslu – siekiu įgyvendinti gamintojų ir importuotojų atsakomybės už pakuočių atliekų tvarkymą principą bei siekiant sudaryti galimybę pavedimo davėjams, kurie pakuoja gaminius į apmokestinamąją pakuotę ir/ar importuoja gaminius, supakuotus į apmokestinamąją pakuotę bei išleidžia juos (supakuotus gaminius) į Lietuvos Respublikos vidaus rinką, pasinaudoti teisės aktuose numatytomis mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvatomis.

7. Bylos duomenys patvirtina, jog Vilniaus RAAD, atlikęs PTO neplaninį patikrinimą dėl išrašytų patvirtinimų gamintojams ir (ar) importuotojams teisėtumo, surašė Patikrinimo aktą, kuriame, be kita ko nustatyta, kad Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. VR-17.5-59 panaikinti UAB „Metrail“ metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, kurie buvo išrašyti PTO už 2015 metus. Remiantis IKS sistemos duomenimis, iš UAB „Metrail” panaikintų įrodančių dokumentų už 4 349,942 t, PTO išrašė patvirtinimus gamintojams ir importuotojams už 3036,278 t metalinės pakuotės sutvarkymą.

7.1. Raštu pareiškėja informuota apie priimtą Sprendimą, t. y. pareiškėja informuota, kad Patvirtinimas apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2015 metus (kiekis – 40,074 t) pripažintas netekusiu galios ir pareiškėja įpareigojama apsiskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.

8. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas sustabdytas iki bus išspręsta administracinė byla Nr. I-100-815/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03923-2016-9) ir įsiteisės sprendimas šioje byloje. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas atnaujintas – administracinėje byloje Nr.I-100-815/2018 (proceso Nr. 3-61-3-03923-2016-9) 2022 m. balandžio 27 d. priėmus galutinį sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartis administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022).

9. PTO nesutikdama su Sprendimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydama panaikinti šį Sprendimą, administracinėje byloje pareiškėja dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta iki kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00223-2018-1) dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

10. LVAT išnagrinėjęs PTO skundą dėl Sprendimo, 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nusprendė:

10.1. panaikinti Sprendimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu;

10.2. panaikinti Sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu;

10.3. pakeisti Sprendimo dalį dėl panaikinto uždarosios akcinės bendrovės „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio;

10.4. likusią Sprendimo dalį palikti nepakeistą.

11. LVAT administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 (teisminio proceso Nr. 3-66-3-00045-2018-8) pagal Lietuvos Respublikos Seimo nario S. G. pareiškimą dėl Aprašo 53 ir 54 punktų atitikties aukštesnės galios teisės aktams, 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 nusprendė pripažinti, kad Aprašo (išdėstytas nauja redakcija 2017 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-833), 53 punktas (2018 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. D1-971 redakcija) ir 54 punktas (2018 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. D1-971 redakcija) tiek, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencija reglamentuoti licencijuotų gamintojų ir importuotojų organizacijų išrašomų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą pripažinimo negaliojančiais klausimus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui (2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-283 redakcija) ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiam teisės aktų hierarchijos principui.

12. Teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

13. Šioje administracinėje byloje pareiškėja formuluoja reikalavimą dėl Sprendimo dalies panaikinimo, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo, kaip jau buvo minėta prieš tai, LVAT pasisakė 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022. Nurodytas teismo sprendimo yra įsiteisėjęs. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstas dalykas) ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje (joje nustatyta, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių). ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nustatyti faktai, konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje ir iš naujo nagrinėjamoje administracinėje byloje nebeįrodinėjami.

14. Byloje nustatyta, jog LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 paliko nepakeistą Sprendimo dalį dėl patvirtinimų, kurie UAB „Metrail“ buvo išrašyti už 2015 metus.

15. Šiuo aspektu pažymėtina, jog LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 (kurios nustatyti faktai, konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje) nurodė, kad pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą patvirtinimų galiojimas buvo siejamas su gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų galiojimu, todėl pastarųjų pripažinimas išrašytais neteisėtai ir panaikinimas sudaro pakankamą pagrindą remiantis tokiais dokumentais išrašytus patvirtinimus taip pat pripažinti išrašytais neteisėtai ir panaikinti, nereikalaujant papildomai nustatyti gamintojų ir (ar) importuotojų arba jų licencijuotos organizacijos kaltę. Nors minėti patvirtinimai (PTO išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie metalinių pakuočių bei popieriaus ir kartono pakuočių atliekų sutvarkymą) yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 4 dalis), LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019, be kita ko, pažymėjo, jog būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir nurodė, kad būtent sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Taigi, tokiose bylose ir turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne) taikymo proporcingumo.

16. LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 padarė išvadą, kad įstatymuose sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą. Teismas vertino, kad minėtuose įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Sprendime konstatuota, kad licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“, kaip ši sąvoka apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatyme bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme. Licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.

17. Pareiškėjos teigimu, jos teisės ir įstatymų saugomi interesai buvo pažeisti neteisėtai priimto Sprendimo ginčijamoje dalyje pagrindu, kadangi pareiškėjas turi teisės aktuose numatytą pareigą apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Šiuo atveju svarbu, ar pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Įvertinus tai, kad to padaryti negali, todėl negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Pakuotės liko nesutvarkytos, todėl pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį. Vilniaus RAAD teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimus PTO ir UAB „Metrail“ atžvilgiu, dėl nesutvarkytų ar netinkamai sutvarkytų atliekų kiekį, be to, aplinkybės jau yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų (LVAT) sprendimais. Patvirtinimai yra negaliojantys nuo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto nustatymo. Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai (importuotojai) privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka.

18. Pareiškėja akcentuoja, kad priimant Sprendimą buvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus RAAD atliko juridinio asmens PTO patikrinimą, o ne pareiškėjos. PTO apie patikrinimą buvo informuota, Patikrinimo aktas įteiktas pasirašytinai PTO atstovui. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliekant juridinio asmens veiklos patikrinimą, aplinkos apsaugos valstybines kontroles pareigūnai privalo paaiškinti juridinio asmens atstovui jo teisę dalyvauti patikrinime, pateikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus. Teisės aktai jokių įpareigojimų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams informuoti kitus juridinius ar fizinius asmenis apie tam tikro juridinio asmens patikrinimus nenumato. Teismas vertina, jog priimant skundžiamą Sprendimą nebuvo pažeistos jokios pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą, taip pat nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų, kurie būtų apriboję pareiškėjos teises.

19. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovui priėmus Sprendimą, apie tai gamintojai ir importuotojai (taip pat ir pareiškėja), kuriems šie patvirtinimai buvo išrašyti, informuoti Apraše nustatyta tvarka (pareiškėja informuota Raštu). Be kita ko, pareiškėja buvo įtraukta į administracinę bylą Nr. eA-927-525/2022 (kaip trečiasis suinteresuotas asmuo), todėl pareiškėjai buvo žinomos visos aplinkybės susijusios su ginčijamais reikalavimais ir turėjo galimybę realizuoti savo teisę į galbūt pažeistų teisių ir (ar) teisėtų interesų teisminę gynybą sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pareiškėja skunde nurodo, kad priimant Sprendimą praėjus pusmečiui nuo Aprašo pakeitimų, įsigaliojusių 2017 m. vasario 15 d., valstybės institucijos ėmėsi „atgalinio“ teisės akto nuostatų taikymo ir tokia situacija yra nesuderinama su konstituciniais teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais ir jos rezultate priimti skundžiami aktai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Teismas pažymi, kad nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Atitinkamai Aprašo 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pavesta vykdyti Aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Vadovaujantis LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktas išaiškinimais dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Aprašo pakeitimams PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, ir nagrinėjamu atveju atsakovui priimant Sprendimą principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas (LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 114 punktas).

21. Administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 taip pat pažymėta, kad Sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusios redakcijos Aprašo 55, 56 ir 57 punktais. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Aprašo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. vasario 15 d.) 55 punktą, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Aprašo 55 punktu, priima RAAD (Aprašo 56 punktas). Dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (Aprašo 57 punktas) (LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 106 punktas).

22. Pareiškėjos nuomone, skundžiami aktai nebūtų buvę priimti, jei valstybės institucijos būtų tinkamai vykdžiusios savo pareigas. Teismas pažymi, kad tokie pareiškėjos teiginiai yra deklaratyvūs. Pažymėtina, kad atsakovui būtų per didelė prievolė prevenciškai užkardyti visus galimus pažeidimus. Pažeidimai nustatomi atliekant atitinkamus patikrinimus, tuomet ir imamasi atitinkamų priemonių. Aplinkos apsaugos įstatymo 32¹ straipsnyje nurodyta, jog esant neišvengiamai (realiai) žalos aplinkai grėsmei, ūkio subjektas, dėl kurio veiksmų kilo ši grėsmė, privalo nedelsdamas imtis visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių. Jeigu neišvengiama (reali) žalos aplinkai grėsmė nepašalinama, nepaisant ūkio subjekto taikytų žalos aplinkai prevencijos priemonių, ūkio subjektas nedelsdamas privalo apie tai informuoti Aplinkos ministeriją arba jos įgaliotą instituciją aplinkos ministro nustatyta tvarka. Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suinteresuotas visuomenė gali paduoti skundą (prašymą), reikalaudami imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų išvengta ar sumažinta žala aplinkai arba atkurta iki pradinės aplinkos būklė, ir reikalaudami nubausti asmenis, kaltus dėl kenksmingo poveikio aplinkai, ir pareigūnus, kurių priimti sprendimai ar veiksmai (neveikimas) pažeidė piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus. Be kita to, pažeidimai ir jų tyrimo pradėjimas gali būti nustatyti gavus pranešimus iš kitų viešojo administravimo institucijų.

23. Kaip matyti iš bylos, dėl UAB „Metrail“ 2015 metais išrašytų dokumentų patikrinimas buvo atliktas 2016 metais, atitinkamai buvo priimti sprendimai, kurie buvo skundžiami teismui. Atlikus patikrinimą paaiškėjo minėtos įmonės padaryti pažeidimai, kurie vėliau turėjo įtakos pareiškėjos mokėtiniems mokesčiams. Šiuo atveju, teismas nenustatė jokio netinkamo atsakovo elgesio ar pareigų nevykdymo.

24. Jeigu pareiškėja mano, kad jai padaryta žala dėl trečiųjų asmenų galimų neteisėtų veiksmų ar valstybės institucijų netinkamo (nepakankamo) veikimo, t. y. nepakankamos kontrolės, tai pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Tačiau šios aplinkybės nagrinėjamu atveju nedaro jokios įtakos, nes šioje byloje yra vertinamas būtent Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

25. Atsakovas ginčijamu Raštu informavo pareiškėją apie priimtą Sprendimą, Raštu pareiškėja įpareigojama apsiskaičiuoti bei sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Teismas pažymi, kad Raštas jokių materialinių teisnių pasekmių nesukelia ir jokios įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų turiniui neturi. Pagal LVAT praktiką, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2003/2012, 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011 ir kt.). Taigi ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes.

26. LVAT yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr. LVAT 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-399/2010; 2011 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-2214/2011). LVAT 2008 m. spalio 6 d. nutartyje yra konstatavęs, kad materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti. Nustačius, kad atsakovas pareiškėjo subjektinių teisių nepažeidė, jo skundas turi būti atmestas (žr. 2008 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–1283/2008, 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442–1669/2008 ir kt.).

27. Teismas pažymi, kad Sprendimas ir Raštas atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies (ankstesnės įstatymo redakcijos 8 straipsnio 1 dalies) reikalavimus. Iš skundžiamų Sprendimo ir Rašto motyvacijos pareiškėja galėjo suvokti Sprendimo ir Rašto esmę ir turinį. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina Sprendimas ir Raštas, neleidžia daryti išvados, jog juose atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes.

28. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad skundžiamas Sprendimas (jo dalis) yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti ar pakeisti nėra jokio pagrindo, o Raštas materialinių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. jokios įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų turiniui neturi, teismas pareiškėjos skundą atmeta kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

29. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas ir tretieji suinteresuotieji asmenys nepateikė į bylą įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tad jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rimi Lietuva“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėJūratė Bliznikaitė-PovilanskienėAgnė Stankevičienė